Skaitmeninis asistentas

Eglė Jarmolavičiūtė, [email protected]

Išmanieji namai – ne fantastinis romanas

Apie išmaniuosius namus daugiau ar mažiau, tikriausiai, esame girdėję kiekvienas. Kažką žinome apie tai, kaip galima valdyti namuose esančius prietaisus išmaniuoju telefonu iš bet kurios pasaulio vietos. Kodėl tai patogu? Pateiksiu tik keletą pavyzdžių: jei važiuojame savaitgalį į sodo namelį, kuriame įrengta išmaniojo šildymo sistema, ją įjungę nuotoliniu būdu atvyksime į jau sušildytą namelį ir nereikės kalenti dantimis. Jei šaltą žiemos dieną grįžtame namo ir turime išmanųjį virdulį, nuotoliniu būdu galime jį įjungti: taip vos įžengę į namus turėsime karšto vandens ir iš karto galėsime užsiplikyti arbatos. Tačiau šiandien norėčiau papasakoti apie kitas namų valdymo balsu galimybes. Įsivaizduokite situaciją: gaminate virtuvėje maistą, rankos purvinos, o reikia nusistatyti laikmatį. Jūs turėtumėte nusiplauti rankas, pasiimti telefoną ir nusistatyti. Turėdami išmaniąją kolonėlę, jūs galėsite tiesiog pasakyti savo išmaniajam asistentui, kad jis nustatytų laikmatį. Svarbiausias visų asistentų, apie kuriuos kalbėsiu, minusas yra lietuvių kalbos nebuvimas. Be to, jie nesupranta ir rusų kalbos, tad būtina mokėti anglų, vokiečių arba kitą kalbą, kuria gali kalbėti asistentas. 

Kai dar prieš keletą metų išgirsdavau apie namų asistentus, vaizduotėje iškildavo paskui mane vaikštantis robotas, pildantis visus pageidavimus. Deja, mano susidarytas fantastinis vaizdas niekaip neatitinka realybės, nes tas namų asistentas tėra apvalus nedidelis garsiakalbis. Egzistuoja ir didesnių garsiakalbių, ir netgi su ekranu, bet nematančiam žmogui visiškai užtenka to nedidelio, vos kelis šimtus gramų sveriančio garsiakalbio. Šiame straipsnyje noriu aptarti trijų asistenčių, nes visos trys kalba moterų balsais, skirtumus. Žinoma, tie, kam moteriškas balsas kelia alergiją ar kitas neigiamas reakcijas, šiek tiek pasistengę minėtas asistentes gali prakalbinti ir vyrų balsais, bet jų „prigimtis“ yra moteriška. 

Geriausiai žinomos asistentės yra: „Google“, „Amazon Alexa“ ir „Siri“. Visos jos turi bendrą bruožą – gali valdyti išmaniuosius namus, bet taip pat visos turi skirtingų funkcijų. 

Manoma, kad pati išmaniausia asistentė yra „Google“ („Google assistant“). Ir aš esu linkusi šitai nuostatai pritarti, nes išbandžiau tiek „Google“, tiek „Amazon Alexą“. O apie „Siri“ žiūrėjau apžvalgą „Youtube.com“. Iš esmės labiausiai šios asistentės skirtos valdyti kitus prietaisus, tokius kaip išmaniosios lemputės, dulkių siurbliai robotai ir t. t., bet taip pat jos gali suteikti tam tikrą informaciją, tokią kaip, pavyzdžiui, euro ir JAV dolerio kursas, pranešti norimų sporto rungtynių rezultatą ir panašiai. Pirmiausia, kad geriau orientuotumėmės, pasakysiu, kad yra skirtumas tarp išmaniosios kolonėlės ir su ja veikiančios asistentės. „Google“ asistentė veikia su kolonėle, kuri vadinasi, pavyzdžiui, „Google nest mini“ – tai yra antra šios kolonėlės karta (pirma buvo „Google home mini“). Ši asistentė gali veikti ir su kai kuriomis kitomis kolonėlėmis, kurių gamintojas nėra „Google“. Vis dėlto šiame straipsnyje aptarsiu labiau asistenčių, o ne kolonėlių funkcijas. Tik paminėsiu, kad „Siri“ veikia su „Homepod“ kolonėle, o „Alexa“ – su „Echo Dot“. 

Pradėsiu nuo, mano nuomone, prasčiausios, bet brangiausiai kainuojančios asistentės „Siri“. Ji veikia su „Apple“ gaminama kolonėle „Home pod“, kainuoja apie 300 eurų, bet jos funkcijos, lyginant su „Google“ asistente, labiau ribotos. Ir „Amazon Alexa“, ir „Siri“ palaiko kur kas mažiau išmaniųjų prietaisų. Kalbant apie muzikos klausymą, anot apžvalgininkų, „Home pod“ kolonėlė groja gerai, bet palaiko tik „Apple music“ paslaugą, o „Google“ asistentė palaiko „Google play music“, „Spotify“ ir „Youtube“. Iš esmės tai nėra labai svarbi ypatybė, nes šiaip ar taip, tiems, kas klausosi lietuviškos muzikos, bus gana keblu pasakyti dainos pavadinimą angliškai kalbančiai asistentei taip, kad ši suprastų, ko iš jos norima. Kaip ir visi „Apple“ produktai, taip ir „Home pod“, veikia tik su „iOS“ operacine sistema – čia dar vienas rimtas jos minusas. „Homepod“ leidžia nusistatyti tik vieną laikmatį vienu metu, negalima ja naudojantis atlikti jokių skambučių, negalima naudoti kaip „Bluetooth“ kolonėlės, žodžiu, tai brangus produktas, ir, lyginant su kur kas pigesniais (tiek „Google nest mini“, tiek „Echo dot“), „Siri“ neturi jokių pranašumų. 

Apie „Google“ asistentę „Android“ naudotojai, be abejo, yra girdėję, mat ji integruota į šią operacinę sistemą palaikančius išmaniuosius telefonus. Tad dėl kokios priežasties reikėtų pirkti garsiakalbį su ta pačia asistente? Priežastis labai paprasta: išmaniosios kolonėlės turi gerus mikrofonus, todėl kreipinį „Ok google“ jos girdi iš pakankamai toli, tačiau atsitraukus nuo išmaniojo telefono jau per 2–3 metrus, jis į „Ok google“ nereaguoja. Kaip minėjau, „Google nest mini“ kolonėlė yra antra „Google home mini“ karta. „Google“ kompanija didžiuojasi pabrėždama, kad ji pagaminta iš perdirbto plastiko. Deja, kol kas šios kolonėlės Lietuvoje nėra, bet iš esmės ji nedaug kuo skiriasi nuo „Google home mini“: groja kiek geriau, bet šiaip ar taip, žmonės, kurie mėgsta klausytis muzikos garsiai, vis tiek per ją neklausys – pritrūks garso. Ši kolonėlė komandas girdi iš toliau nei jos pirmtakė. „Google home mini“ Lietuvoje kainuoja apie 40 eurų. 

Na, o dabar apie „Google“ asistentės funkcijas. Man labai patinka, kad ji palaiko daug išmaniųjų prietaisų ir juos labai nesudėtinga sujungti su „Google home“ programėle. Tereikia susieti išmaniojo prietaiso paskyrą su „Google home“. Turint, tarkime, išmaniąsias lemputes, galima paliepti asistentui jas išjungti arba įjungti, jei palaikoma, galima valdyti ir jų ryškumą. Taip pat galima paleisti dulkių siurblį robotą, oro valytuvą, kavos aparatą ir t. t. Tereikia, kad „Google“ šiuos prietaisus palaikytų, tad būtina tai išsiaiškinti prieš perkant. Kita gera ypatybė – „Tune in“ programėlės, skirtos klausytis radijo stočių, palaikymas. Aišku, paliepti jai paleisti kokią nors radijo stotį gana keblu, bet vis dėlto įmanoma. Štai „LRT radiją“ pasileidžiu pasakydama „Streem lrt radižias“ – maždaug taip angliškas sintezatorius taria žodį „radijas“. Bet čia galima nesunkiai sukurti vadinamąją rutiną, kai galime įrašyti norimą frazę, kad atliktume tam tikrą veiksmą arba veiksmų seką. 

Dar viena man labai patinkanti funkcija – tai skambučiai naudojant „Google duo“. Tai platforma, panaši į visiems puikiai žinomą „Skype“, tik deja, „Google“ asistentė „Skype“ nepalaiko. Taigi jei draugas turi „Google duo“, galima paliepti asistentei jam paskambinti, bet, deja, vėl bėda su lietuvių kalba. Kai kuriuos vardus tariant netgi pagal anglų kalbos taisykles, asistentė jų nesupranta, todėl geriau jai sakyti žmogaus telefono numerį. O patogu tai, kad kalbėdami su žmogumi, turime ir kokybišką garsą, ir laisvas rankas. Turint papildomą prietaisą „Google chromecast“, galima valdyti savo išmanųjį televizorių, bet labai ribotai – tik įjungti arba išjungti. Su šia asistente galime itin paprastai transliuoti muziką, esančią telefone, į „Google“ kolonėlę. Beje, jei turime kelias, yra galimybė jas susigrupuoti ir klausytis muzikos ne per vieną, o per tiek, kiek jų susigrupuosime. Tiesiog reikia parsisiųsti šią funkciją palaikančias programėles į telefoną ir nurodyti joms, kad kūrinius grotų ne per telefone esantį garsiakalbį, o, pavyzdžiui, per „Google home mini“. Na ir paskutinė funkcija, kurią norėčiau aptarti – kaip galima susidaryti pirkinių sąrašą ir po to jį naudoti arba nuėjus į parduotuvę, arba perkant internetu. Tereikia pasakyti asistentei, ką įtraukti į pirkinių sąrašą. 

Kita – „Echo dot“ – kolonėlė Lietuvoje kainuoja apie 60 eurų. Priminsiu, kad ji veikia su „Amazon Alexa“. Ši asistentė į mus dabar jau gali prabilti ir vyrišku amerikiečių aktoriaus Samuelio L. Jacksono balsu. „Alexa“ iš esmės daugelį dalykų daro taip, kaip ir „Google“ asistentė, bet, pavyzdžiui, išmaniųjų prietaisų prijungimas man pasirodė gana komplikuotas. Tarkime, jei aš turiu „Xiaomi“ lemputes, robotą ir oro valytuvą, naudodama „Google“ asistentę visus šiuos prietaisus sujungsiu per minutę, o naudodama „Alexą“ užtruksiu kur kas ilgiau, nes kiekvieną prietaisą reikės pridėti atskirai ir nesvarbu, kad turėsiu vieną paskyrą, prie kurios prijungti visi išmanieji prietaisai. 

Kalbant apie minusus (lyginant su „Google“ asistente), „Alexą“ galima vadinti gana buka, mat ji ne visada supranta neteisingai suformuluotus sakinius arba kai kuriuos dalykus jai reikia įvardyti labai tiksliai. Štai, kad ji įjungtų robotą dulkių siurblį, reikia pasakyti tai naudojant roboto pavadinimą ir tik vienu būdu. „Google“ asistentė supranta net ir ne visai teisingai suformuluotus sakinius. Muzikos transliavimas iš telefono tiek paprastam, tiek ir patyrusiam vartotojui labai komplikuotas. Visų jo niuansų čia neaptarinėsiu, tik pasakysiu, kad internete klausomas kūrinys turi neviršyti tam tikros trukmės, kitu atveju paslauga tampa mokama. Nemokamai galima klausytis ir ribotą kiekį kartų, ir ribotą skaičių kūrinių. 

Tiesa, „Alexa“, lyginant su „Google“ asistente, turi ir pranašumų: gali perskaityti elektroninio pašto laiškus, „Twiterio“ įrašus, taip pat galima skambinti draugams, naudojantiems „Skype“. Parsisiuntus specialią, „Android“ telefonams skirtą programėlę, galima valdyti savo išmanųjį televizorių. Jį galima įjungti arba išjungti, taip pat pasakyti kanalo numerį, kurį „Alexa“ turėtų įjungti. Pati „Echo dot“ kolonėlė turi fizinius mygtukus (jų neturi „Google“ kolonėlės), tad jei esame arti jos, galime labai patogiai mygtukais pasireguliuoti garsumo lygį, išjungti arba įjungti mikrofoną arba tiesiog paspaudę atitinkamą mygtuką ką nors pasakyti „Alexai“. Visi keturi ant garsiakalbio esantys mygtukai pažymėti reljefiškai, tad tikrai nekils keblumų išmokti jų reikšmes. „Google“ kolonėlės turi sensorinius mygtukus, išskyrus mikrofono įjungimo ir išjungimo mygtuką. Kadangi „Alexa“ yra „Amazon“ produktas, todėl gali padėti iš ten nusipirkti reikalingų prekių. 

Visos trys mano minėtos asistentės turi ir bendrų funkcijų: žadintuvą, laikmatį, priminimų funkciją, paprašius gali išmesti kauliuką arba monetą, taip galima žaisti kai kuriuos žaidimus net ir neturint fizinio kauliuko arba monetos. Visos asistentės atliks aritmetinius veiksmus, pasakys norimą valiutų kursą, laiką, papasakos anekdotą, padainuos, pasakys orų prognozę ir dienos naujienas. Dar galima paklausti, kokia savaitės diena, pavyzdžiui, kitų, 2021, metų kovo 11-oji. „Google“ asistentė ir „Amazon Alexa“ palaiko radijo stočių platformą „Tune in“. Taigi galima klausytis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio radijo stočių. 

Bendravimas su išmaniaisiais asistentais ar asistentėmis gali būti didžiulis iššūkis auginantiems kalbėti gebančias papūgas, o ypač – tokius gabius paukščius kaip Žako papūgos. Jos gana greitai išmoksta prakalbinti asistentus ir nesunkiai įgunda išjunginėti šviesas, išjungti, įjungti radiją, nustatyti žadintuvą. Ir tai dar nedidelė bėda: žinoma istorijų, kai papūgos labai sėkmingai apsiperka „Amazon“, taip patuštindamos šeimininkų piniginę. Tokiu atveju patartina išjungti mikrofonus, bet, deja, tada mums patiems asistentai nebetenka prasmės.