Skaitmeninis asistentas

Justinas Kilčiauskas, [email protected]

Transporto balsas

Kiekvienas neregys, kuriam tenka savarankiškai važinėti viešuoju transportu, susiduria su ta pačia problema – kaip sužinoti, koks autobusas ar troleibusas atvyko į stotelę? Senas geras metodas, kurį neregiai ir kai kurie silpnaregiai įpratę naudoti – paklausti žmonių. Tačiau jų tuo metu šalia gali ir nebūti, o stotelėse, kuriose daug viešojo transporto, nuolat klausinėti taip pat sudėtinga. Šią problemą padeda išspręsti išmaniosios programėlės, pavyzdžiui, „Trafi“ ar „Moovit“, bet ar to tikrai pakanka? 

Pastaruoju metu stotelėse vis dažniau įrengiamos švieslentės, leidžiančios maždaug realiuoju laiku (minutės ar kelių minučių tikslumu) stebėti artimiausiu metu atvykstančias transporto priemones. Tai neregiams naudinga tik tokiu atveju, jeigu šalia stovintis žmogus pakomentuoja švieslentėje pateikiamą mums rūpimos transporto priemonės atvykimo laiką. Švieslentes mums, kaip ir neretam reginčiajam, atstoja minėtos išmaniosios programėlės. Tik reginčiam žmogui tokios informacijos visiškai pakanka, tačiau neregiui jos suteikia tik apytikslę informaciją, jis nesužino, koks iš tikrųjų autobusas ar troleibusas privažiavo. 

Ši problema prieš trejus metus neregiams priimtinu būdu buvo išspręsta Kaune, vėliau ir Šiauliuose, jiems suteikiant prieigą prie nemokamos viešojo transporto programėlės „Transporto balsas“. Programėlė remiasi ne vien tvarkaraščių ar GPS imtuvų, esančių transporto priemonėse, duomenimis, bet specialiai autobusuose ir troleibusuose įmontuotų žymų / švyturių (angl. „beacons“) jutiklių perduodama informacija. Programėlė prašo iš vartotojo prieigos prie „Bluetooth“ ryšio ir tokiu būdu skenuoja aplinką, veikimo diapazone ieškodama aktyvių žymų. Aptikus aktyvią transporto priemonės žymą, joje esanti informacija apie maršruto numerį siunčiama į naudotojo įrenginį. Sistema naudojasi vietiniais miestų tvarkaraščiais, todėl neregys sužino ne tik šiuo metu privažiuojančio maršruto numerį, bet ir artimiausių transporto priemonių atvykimo laiką bei maršrutų kryptis. 

Vilniuje taip neregių laukta programėlė pasirodė šių metų pradžioje, deja, jos testavimas nuliūdino bendruomenę, nes nebuvo laikomasi to paties informacijos teikimo principo, kuris taikytas Kaune ir Šiauliuose. Sostinėje nuspręsta žymas montuoti ne transporto priemonėse, o viešojo transporto stotelėse. Anot Vilniaus miesto savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ atstovų, toks sprendimas leidžia geriau identifikuoti, kurioje stotelėje stovi programėlės naudotojas. Jų nuomone, veikimo principas, kai informacija imama iš vietinių sistemų naudojant GPS imtuvą, yra geresnis, nes tose stotelėse, kuriose stoja daug transporto priemonių, programėlė pateikia per daug informacijos apie šalia esantį transportą ir klaidina. Įmonės atstovų teigimu, Vilniuje buvo sukurta garsinė švieslentė, turėsianti padėti neregiams ir silpnaregiams keliauti. 

Sausio viduryje programėlei pradėjus veikti, neregiai neilgai trukus pranešė, jog ši visiškai netinkama naudoti. Svarbiausia priežastis yra ta, kad žymos nebuvo montuojamos į transporto priemones, ir programėlė negali tiksliai pasakyti, kada transporto priemonė yra netoliese. Programėlė iš esmės neatlieka net ir garsinės švieslentės funkcijos, nes apie artimiausiu metu atvyksiantį transportą duomenys pateikiami netiksliai: rodomas maršrutas, kurio programėlėje nurodytu laiku iš viso neturi būti, nereaguojama į pravažiavusias transporto priemones, ne visada sėkmingai nustatoma naudotojui reikalinga artimiausia stotelė, kartais rodomi maršrutai, kurie pagal tvarkaraštį pasirinktoje stotelėje net nevažiuoja. 

Dar 2019 metų rudenį SĮ „Susisiekimo paslaugų“ atstovai susisiekė su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) prašydami pagalbos nustatant, kurios viešojo transporto stotelės yra aktualiausios neregių ir silpnaregių bendruomenei. Kai LASS, pasikonsultavusi su neregiais, pateikė sąrašą, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ jutiklius sumontavo į 580 stotelių. Tų pačių metų gruodį vyko LASS ir „Susisiekimo paslaugų“ atstovų susitikimas, kurio metu aptarti neregiams ir silpnaregiams aktualiausi programėlės funkcionalumo klausimai ir jos veikimas Vilniuje. Išsakytos pastabos dėl programėlės lėto veikimo (reakcijų į naudojamus gestus), aptartas „Talkback“ ekrano skaitymo programinės įrangos ir programėlės įgarsinimo nesuderinamumas, įvardyta transporto priemonėse nesančių jutiklių problema, teikti siūlymai dėl grafinės vartotojo sąsajos vizualiosios dalies. 

Kai neregiai pradėjo naudoti programėlę, nuogąstavimai dėl transporto priemonėse nesumontuotų jutiklių pasitvirtino. Socialiniuose tinkluose, spaudoje pasipylė komentarai apie minėtas problemas ir sausio 15 dieną vėl vyko SĮ „Susisiekimo paslaugų“ ir LASS atstovų susitikimas. Dar kartą diskutavome apie kylančias problemas ir jų sprendimo būdus. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ galiausiai pripažino, kad būtina jutiklius montuoti transporto priemonėse ir pritarė LASS siūlymams. Greitai po susitikimo buvo pranešta, kad programėlės gerinimą žadama pradėti nuo daviklių įrengimo transporto priemonėse. Davikliams, specializuotai programinei įrangai įsigyti, programavimo darbams atlikti reikalingi viešieji pirkimai. Pirkimų procedūros, daviklių pristatymas ir įrengimas gali trukti apie keturis mėnesius. Taigi manoma, kad davikliai transporto priemonėse visavertiškai pradėtų veikti šių metų rugpjūtį. LASS atstovai bus kviečiami padėti atlikti testavimo darbus, tačiau, kaip matome, deramai veikiančios programėlės dar teks palaukti. Deja, kol kas nenumatyta galimybė „Transporto balsą“ suderinti su IOS operacinę sistemą naudojančiais įrenginiais, todėl „iPhone“ gerbėjai ir toliau turės tenkintis dabar veikiančiomis programėlėmis. 

Apibendrinant, Vilniuje kol kas neregių galimybės sužinoti informaciją apie viešąjį transportą iš tiesų gana ribotos. Tačiau minėtos dvi programėlės „Trafi“ ir „Moovit“ vienaip ar kitaip gelbsti nepatogiose situacijose. Plačiai paplitusi programėlė „Trafi“ leidžia neregiui sužinoti artimiausiu metu atvyksiančias transporto priemones (tikėtinas artimiausio maršruto atvykimo laikas apskaičiuojamas pasitelkiant GPS imtuvų, esančių transporto priemonėse, ir maršrutų tvarkaraščių duomenis). Taip pat programėlė suteikia galimybę peržiūrėti maršrutų tvarkaraščius, gauti informaciją apie artimiausias stoteles, informaciją apie stotelių kryptis (informuojama, link kurios artimiausios stotelės vyksta transportas, išvykdamas iš esamos stotelės), galima įvesti norimą pasiekti adresą ir programa sugeneruoja informaciją apie galimus maršrutus, padedančius pasiekti kelionės tikslą. Neregys savarankiškai gali netgi nusipirkti pasirinktą bilietą ir jį sėkmingai aktyvuoti. Kita vertus, „Moovit“ taip pat turi išskirtinę funkciją, leidžiančią neregiui pasirinkti, iki kurios viešojo transporto stotelės jam reikia nuvykti, tuomet, remdamasi GPS duomenimis bei turimais eismo tvarkaraščiais, programėlė įspėja, kada reikės išlipti, apskaičiuoja tikėtiną atvykimo laiką ir rodo, link kurios artimiausios stotelės šiuo metu vykstama. 

Nuotrauka: Neregiams vilniečiams ir miesto svečiams tobuliau veikiančio „Transporto balso“ dar teks palaukti / „Susisiekimo paslaugų“ nuotr. 

Nuotraukoje stambiu planu matomas dešine ranka laikomas tamsus išmanusis telefonas, kuriame vaizduojama išmanioji programėlė, rodanti transporto priemonių artimiausių išvykimų laikus, kuriuos, paspaudus garsiakalbio ženkliuką, galima išgirsti ir įgarsintus balsu.