Ir kūnui, ir sielai

Autoriaus nuotraukaAustėja Žostautaitė, VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytoja

Kitoje šviesoje atsiskleidė aklųjų ir silpnaregių kūryba

 

Parašas po straipsniuPalangos gintaro muziejuje 2019 m. lapkričio 27 d. šurmuliavo daugiau lankytojų nei įprasta tokiam metų laikui, nes vyko edukacinio projekto „Kitoje šviesoje: kūrybinės dirbtuvės akliesiems ir silpnaregiams Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Žemaitijos filialuose“ baigiamasis renginys – parodos atidarymas. Parodoje eksponuojami projekto dalyvių paskutiniųjų metų kūrybiniai darbai – moliniai amuletai, inkrustuoti gintaru. Ne visi atpažino savo darbus iš karto – mat išdegę jie atrodo kitaip. Šilutės filialo pirmininkas Vytautas Jonikaitis juokauja, kad buvo viena kurioziška situacija žvalgantis į parodos ekspoziciją: „Labai gera matyti, kad žmonės susigyvena su projektu, laukia jo veiklų ir jaučiasi atsakingi už savo kūrinius. Susirgo viena moteriškė ir taip jaudinosi, kad jos amuletas liks nebaigtas, kad ramindamas ją pasižadėjau pabaigti jos kūrinį. Gavosi komandinis darbas, bet žmogui iškart ramiau. Dabar ieško ekspozicijoje ji savo amuleto. Aš jai sakau: „Šitas tavo.“ O ji prieštarauja: „Ne, ne mano.“ Sakau: „Tavo, tavo gi pati lipdei.“ Oi, kad buvo abiem juoko“, – apie nutikimą besišypsodamas pasakoja V. Jonikaitis. 

Parašas po straipsniu

Amuletų parodos atidarymą vainikavo romansų programa, kurią atliko LASS Klaipėdos miesto folkloro ansamblis „Spingsulė“, kaip ir dera Tiškevičiaus rūmų aplinkoje pasipuošęs ponų apranga. „Kiekvienais metais buvo vykdomas vis kitas projekto etapas ir neregiai bei silpnaregiai dalyvavo vis kitame kūrimo procese. Pirmaisiais metais išvažiuojamosiose dirbtuvėse gaminome iš gintaro ir gamtinių medžiagų mažus paveikslėlius, vėliau jie buvo eksponuojami Palangos gintaro muziejuje. Antraisiais metais jau kūrėme papuošalus ir patys dalyvavome parodos atidaryme. Turėjome galimybę ne tik aplankyti Gintaro muziejų, išsamiai susipažinti su ekspozicija, bet ir patys surengėme LASS Klaipėdos rajono filialo meno kolektyvo „Asablyvi“ koncertą. Šiemet kūrėme amuletus iš keramikos ir juos dekoravome gintaru“, – trumpai edukacinio projekto eigą per pastaruosius trejus metus apibūdina VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktorė Daina Vitkauskienė. Šį ilgalaikį projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba pagal projektų programų kryptį „Menas žmogaus gerovei“, o kad meną reikia panaudoti neregių gerovei kurti sugalvojo Palangos gintaro muziejaus muziejininkės. 

 

Projekto ištakos – neregio, silpnaregio ir reginčiųjų ryšys 

Vienos iš projekto vykdytojų, savotiškos tarpininkės tarp muziejaus ir LASS bendruomenės D. Vitkauskienės žodžiais, draugystė su Palangos gintaro muziejumi prasidėjo LASS vykdant socialinės reabilitacijos projektą, kitaip vadinamą „Vasaros reabilitacija“: „Pradėjome ieškoti neregiams įdomios ir prieinamos veiklos Palangoje po surengtų mokymų. Tuo metu Gintaro muziejus pradėjo organizuoti edukacines programas neregiams. Pirmieji susitikimai buvo labai įdomūs tiek neregiams, tiek ir muziejaus darbuotojams. Vėliau pasikeitus socialinės reabilitacijos suteikimo tvarkai, Palangos gintaro muziejaus projektų koordinatorė Regina Makauskienė pati pasiūlė mums dalyvauti Kultūros ministerijos finansuojamuose projektuose. Aptarusios neregių galimybes ir norus suplanavome organizuoti išvažiuojamąsias dirbtuves LASS filialuose mūsų regionuose. Projekto misija buvo sudominti žmones su regos negalia gintaro atsiradimo istorija, jo savybėmis ir galimybėmis panaudoti šių dienų gyvenime, pasitelkiant įvairius pojūčius, siekiant įtraukti neregius į kūrybinį procesą ir parodyti visuomenei neregių kūrybines galias“, – sako D. Vitkauskienė. Akivaizdu, kad projekto misija atliepia realius neregių ir silpnaregių poreikius: „Jeigu nemato, žmogus gali ne tik sėdėti namuose, bet įsilieti į veiklą, išeiti į visuomenę. Tokie dalykai žmones išveda iš savęs nuvertinimo“, – apie projektą pasakoja jo dalyvė Laima Giedraitienė. 

„Faktas, kad draugystė su Palangos gintaro muziejumi tęsiasi ne vienus metus ir, manau, dar tęsis ateityje, rodo, kad bendradarbiavimas naudingas ir įdomus abiem pusėms. Mes, neregiai, praturtiname savo žinias ir praplečiame galimybes, o muziejaus darbuotojai ir lankytojai pamato mūsų gebėjimus ir norą būti visaverčiais žmonėmis“, – džiaugiasi D. Vitkauskienė. Su Gintaro muziejaus darbuotojų R. Makauskienės, Miglės Jonaitienės, Julijos Paškevičiūtės ir Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro keramikos mokytojos Živilės Malūkaitės pagalba neregiai per kelerius metus sukūrė paveikslėlių, papuošalų, amuletų, kurie vėliau buvo eksponuoti Palangos gintaro muziejuje po kelis mėnesius ir sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo. Kaip ir minėta, šiuo metu Gintaro muziejuje veikia paskutiniųjų projekto „Kitoje šviesoje: kūrybinės dirbtuvės akliesiems ir silpnaregiams LASS Žemaitijos filialuose“ metų dalyvių kūriniai – amuletai, kuriais lankytojai galės džiaugtis iki 2020 m. sausio pabaigos. 

 

Kūrybinės bendrystės šiluma ir vertė 

Išvažiuojamosios kūrybinės dirbtuvės vyko LASS regionų centruose Klaipėdoje, Gargžduose, Kretingoje, Šilutėje. Projekto koordinatorė, vyr. muziejininkė R. Makauskienė džiaugiasi, kad kartu su kolegėmis – ekskursijų vadove J. Paškevičiūte ir edukatore, grafike-iliustratore M. Jonaitiene – turėjo galimybę išmokti keramikos meno metodikų bei paslapčių ir vėliau jas perduoti neregiams ir silpnaregiams jų aplinkoje: „Kai atvažiuodavome, mus pasitikdavo vaišingumas, kava, arbata, sausainiai, bei spinduliuojantis gerumas iš kiekvieno žmogaus. Jausdavomės laukiamos.“ J. Paškevičiūtė net traukdavo liaudies dainas su projekto dalyviais bekuriant meno kūrinius. „Bendrystė yra geriausia, ką mes galime duoti vieni kitiems. Būnant su aklaisiais ir silpnaregiais mums, reginčiosioms, plečiasi suvokimo laukas ir auga empatija. Veikla kartu mums padėjo suvokti ir įsiklausyti į vidinį neregio pasaulį, kuriame galioja visai kitokie pojūčiai. Mes turėjome galimybę patirti kitokį, nuostabų meno suvokimą, suprasti vienas kitą ir suvokti savo žmogiškąją lygybę ir artumą“, – įspūdžiais ir patirtimis dalijasi projekto koordinatorė R. Makauskienė. Kūrybinių dirbtuvių metu projekto veiklų vykdytojoms teko išgirsti ne vieno dalyvio komplimentą ir padėką: „Aš neregiu nuo pat vaikystės, bet Jūsų dėka pamačiau gintarą!“ 

Projekte dalyvavo 230 dalyvių su regėjimo negalia. Kiekvienas iš jų su šypsena pasakoja savo istoriją, kaip kurdami atrado save ir medžiagas, su kuriomis dirbo. Daugelis dalyvių džiūgavo, kad per trejus metus teko kurti labai įvairių gaminių. Edukacinio projekto dalyvė L. Giedraitienė džiaugiasi galimybe prisiliesti prie gintaro ir pažinti šią medžiagą iš arčiau: „Kaip šalia Baltijos gyvenant nepažinsi gintaro? Kaip malonu, kai gali pažinti gintaro savybes. Nors matome, kad pardavinėja, bet kai savo rankomis padarai ir po to pasipuoši, negali būti smagiau!“ Jai antrina kita dalyvė, praminusi save „Noriuku“, Janina Gečienė: „Manęs nereikia niekur kviesti, aš visur pirma ateinu, nes kai esi senjoras, yra daug laisvo laiko. Ir net kai turi tokią sunkią negalią, vis tiek nesinori padėti taško, o pamąstyti, ką dar gali padaryti! Pavyzdžiui, aš nebuvau patyrusi, ką reiškia gręžti gintarą, kaip tai reikia daryti. Didelė atrakcija tokios naujovės, ypač kai užsidedi savo rankų darbo karolius ar kitą papuošalą.“ „Labiausiai šių susitikimų norėdavosi dėl fantastiškos atmosferos! Kai laikas baigdavosi, niekas net nenorėdavo skirstytis, nors jau darbelis padarytas, bet atrodo dar ir dar kažką pridėsi“, – prisipažįsta L. Giedraitienė. Ir jai iškart paantrina J. Gečienė: „Pamiršti viską. Kiek matai, kiek nematai, tau padeda – ir darai.“ „Užkabina ir labai užveda, nes palaikančios ir nuostabios moterys mokė mus. Labai mokėjo dirbti su stiprią regos negalią turinčiais dalyviais, todėl visi mes ir rankas, ir kojas keliam „už“, kad kuo daugiau būtų tokių veiklų!“ – projekto veiklų patirtį ir reikšmę apibendrina dalyvė Laima. 

Štai LASS Klaipėdos rajono filialo pirmininkas Antanas Letukas pasakoja, kad jam buvo įdomu ne tik kūrybinis procesas, bet ir pažintinės ekskursijos Gintaro muziejuje, galimybė burti žmones – pasiūlyti jiems kitokio pobūdžio veiklų, padėti neregiui integruotis į visuomenę, pakeliauti po Žemaitijos regionų filialus. Pasak jo, tokie projektai, jų veiklų ir sklaidos plotis padeda reprezentuoti akluosius ir silpnaregius atvirai visuomenei. 

Integracija, savirealizacija, naujovės – tai vienija projekto organizatorių, kuratorių ir dalyvių patirtį. Šnekant ne biurokratiniais žodžiais – visiems dalyviams išlieka svarbu ryšys, bendravimas su kitais, savo galimybių išbandymas, panaudojimas ir naujų patirčių įspūdžiai. Nors projektas truko net trejus metus, visi vieningai tvirtina, kad šis laikotarpis pralėkė kaip akimirka, bet leido tiek daug vieniems iš kitų išmokti. Smagu, kad bendradarbiaujant Palangos gintaro muziejui, Lietuvos kultūros tarybai, VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centrui (nuo 2020 m. VšĮ LASS Pietvakarių centro sudėtyje) ir asociacijai „Darnus menas“ skirtas nacionalinio masto dėmesys neregio bei silpnaregio kokybiškam užimtumui ir jo poreikių realizavimui. Tokio pobūdžio projektai padeda ne tik įgyti naujų, auginančių patirčių, bet ir solidžiai parodo žmonių su regos negalia kūrybines galias visuomenei ir skatina įsitraukti į LASS veiklą. 

 

Pirma nuotrauka: Iki sausio pabaigos Gintaro muziejuje eksponuojami neregių ir silpnaregių kūrybiniai darbai – moliniai amuletai, inkrustuoti gintaru / P. Makausko nuotr. 

Muziejaus eksponatų nuotrauka. Joje iš arti matomi ant tamsaus stalo ar parodos stendo sudėti neregių ir silpnaregių kūrybos darbai – įvairūs apvalios formos moliniai amuletai su kabančiais nedideliais iš molio suformuotais akmenukais, primenantys sapnų gaudykles ar kaklo papuošalus. Amuletų molis išraižytas įvairiais raštais, dauguma jų inkrustuoti ar papuošti gintaru. Kiekvienas amuletas skirtingas. 

 

Antra nuotrauka: Į parodos atidarymą ir edukacinio projekto baigiamąjį renginį susirinko gausus būrys dalyvių / P. Makausko nuotr. 

Nuotrauka iš Gintaro muziejuje vykusios parodos atidarymo. Didelėje erdvioje muziejaus patalpoje susirinkę bent trisdešimt žmonių. Kairėje nuotraukos pusėje matoma moteris, greičiausiai, susijusi su parodos rengimu, panašu, kad ji veda renginį. Ji šypsosi ir žvelgia tiesiai į priešais ją stovinčią nemažą žmonių grupę. Kairę ranką moteris padėjusi ant stiklinės stendo sienos. Dideliame, kelių metrų ilgio ir pločio, stende eksponuojami įvairūs aklųjų ir silpnaregių kūrybos darbai. Priešais renginio vedėją, dešinėje nuotraukos pusėje, stovi įvairaus amžiaus klausytojai – jie pasipuošę ir atrodo susidomėję. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]