Mūzų pėdsakais

Ieva Šukytė, kultūros žurnalistė, [email protected]

Neregėta draugystės kelionė po Europą

Lapkričio 10 d. Europos šalių kino forume "Scanorama" įvyko antrojo Akvilės Gelažiūtės ilgametražio dokumentinio filmo "Neregėta Europa" (2019) premjera. Prieš ketverius metus kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (toliau - LASS) pradėtame kurti filme užfiksuota per povestuvinę kelionę papasakota dviejų regos negalią turinčių geriausių draugių - Irmos ir Žydrūnės (turinčios 2 proc. regos) draugystės istorija. Tai, pasak kūrėjų, nėra filmas apie negalią, o istorija apie ypatingą ryšį turinčias merginas, kurių laukia naujas gyvenimo etapas. 

Idėja kurti atėjo iš kito filmo 

Filmo prodiuserė Kristina Ramanauskaitė kartu su Kristupu Saboliumi ir Ignu Jonynu dirbdami prie vaidybinio filmo "Nematoma" užmezgė ryšį su LASS, kuri padėjo vystyti scenarijų ir pagrindinio veikėjo Jono vaidmenį. "Ruošiantis filmui "Nematoma" mes bendravome su LASS, kuri labai padėjo kuriant pagrindinį personažą Joną, nes aktoriui Dainiui Kazlauskui reikėjo išmokti vaidinti akląjį. Mes ilgai bendradarbiavome ir sąjunga sugalvojo, kad norėtų kurti dokumentinį filmą. Aš niekada neprodiusavau dokumentikos, neįsivaizdavau, kiek laiko tai užtrunka, kaip kyla idėja, - pasakojo "Nematoma" ir "Neregėta Europa" prodiuserė K. Ramanauskaitė. - Nenorėjome, kad tai būtų dar vienas labai primityvus socialinis projektas, parodant, kokia yra atskirtis. Aš iš tikrųjų kokį pusmetį galvojau, kas jį galėtų režisuoti. Buvau mačiusi Akvilės ir Martyno "Deminą" (red. past. - "Deminas: dvi tvirtovės") ir šiaip juos iš anksčiau pažinojau. Susitikom, papasakojau idėją, jiems buvo įdomu, bet visi nusprendėme, kad nedarysime filmo dėl to, kad reikia daryti." 

Filmo režisierei A. Gelažiūtei ši pradinė filmo idėja pasirodė kaip didelis iššūkis, kadangi ji, kaip ir prodiuserė, nenorėjo kurti filmo apie pačią negalią, o istorijai reikėjo atrasti tinkamus personažus. "Tiek su prodiusere, tiek su LASS sutarėme, kad kursime filmą tik tada, jei rasime tam tinkamus personažus. Su operatoriumi Martynu Norvaiša jų ieškojome pusę metų ir, kai jau atrodė, kad tikrai nieko nebebus, susipažinome su pagrindine heroje Irma. Per patį pirmą susitikimą ji puse lūpų užsiminė, kad jos gera draugė vasarą išteka ir jie visi drauge važiuoja į povestuvinę kelionę. Prisimenu, kaip mes su operatoriumi susižvalgėme, pakilnojome antakius ir buvo aišku, kad tai ir bus mūsų filmas", - apie filmo atsiradimą kalbėjo režisierė. 

Vingiuotais keliais po Europą 

Užčiuopus pagrindinę temą, reikėjo įtikinti pagrindines filmo herojes įsileisti filmavimo komandą į savo gyvenimus. Pasak prodiuserės K. Ramanauskaitės, šis gyvenimo etapas yra labai privatus, todėl prireikė laiko, kol filmo herojai jiems atsivėrė. "Tai yra labai intymus gyvenimo momentas. Aš netekėjusi, Akvilė irgi, bet abi galvojome, kad tai yra labai jautri tema. Juk jie ne tik kad įsileidžia į namus, bet į tai, kas, tikimės, vyksta vieną kartą gyvenime. Manau, labai padėjo tai, kad Akvilė ir Martynas su filmo herojais nuoširdžiai susibendravo nuo pat pradžių. Jų draugystė prasidėjo ne tik kelionės metu, bet dar ruošiantis filmavimui. Po to mes ir nusprendėme, kad į kelionę važiuos tik Akvilė ir Martynas bei dar antrasis operatorius Ugnius, jeigu dar kažkam reikės ir vairuoti." 

Į dvi savaites trukusią povestuvinę kelionę kemperiu po Centrinę Europą leidosi Žydrūnė, jos vyras Algirdas, jo sesuo Rasa ir dukterėčia Milena, draugė Irma ir bendras jų draugas Olegas. Irmai kameros ir žiniasklaidos dėmesys nebuvo svetimas. Ji dar prieš filmą dažnai reprezentuodavo bendruomenę įvairiose laidose, dalydavo interviu žurnalams ir griovė nusistovėjusius stereotipus apie aklųjų bendruomenę. Visai kitaip susidraugauti su kameromis sekėsi kitiems filmo veikėjams, ypač jaunavedžiams. "Jiems tai buvo asmeniškas gyvenimo įvykis, į kurį pradžioje jie tikrai nenorėjo mūsų įsileisti. Visgi, manau, jog labiausiai mums prieiti prie herojų padėjo tai, kad pirmąkart mums susitikus, Žydrūnė ir Irma iškart klausė, o koks yra šio filmo tikslas? Su Martynu (red. past. - operatoriumi M. Norvaišu) tada dar tiksliai nežinojome, apie ką bus šis filmas, bet sakėme, kad norime kurti istoriją ne apie akluosius, bet su aklaisiais. Merginoms tai patiko, nes, kiek supratau, aklųjų ir silpnaregių bendruomenė yra pakankamai nusivylusi savo reprezentacija - tai dažniausiai daroma per gailestį ir atskirtį", - teigė A. Gelažiūtė. 

Kelionės metu kartu su šešiais filmo herojais daugiausia laiko kartu praleido operatorius M. Norvaišas, kuris vienintelis su kamera juos filmavo kemperio viduje. Drauge su režisiere jau dirbantys dešimt metų, jie kiekvienos dienos pradžioje apsitardavo, ką tą dieną svarbiausia užfiksuoti, ir viskas likdavo operatoriaus rankose, kol Akvilė ir Ugnius sekdavo savo herojus kitoje mašinoje. "Man atrodo, kad dokumentikoje operatorius smarkiai prisideda prie režisūros, todėl abu turi būti bendraminčiai", - teigė režisierė. 

Jau praėjus trejiems metams po įvykusios kelionės, kalbant apie šį filmą A. Gelažiūtė jį įvardijo kaip "coming-of-age" (angl. brandos) istoriją, kurioje svarbiausia buvo pavaizduoti ryšį tarp Irmos ir Žydrūnės. "Man šis filmas yra savotiškas "coming-of-age", apie reikėjimą užaugti ir žengti žingsnį į kitą etapą. Tiek Irma, tiek Žydrūnė, nors susietos, man atrodo, ypatingu ryšiu, kurio gali pavydėti visi žmonės, tačiau būtent tai jas stabdo judėti tolyn. O kad galėtų tai padaryti, jos turi viena nuo kitos atsitraukti." 

Filmą jau įvertino ir pirmieji žiūrovai 

Dar prieš "Neregėtos Europos" premjerą "Scanoramoje", komanda filmą pirmiausia parodė savo filmo herojams. Pasak filmo režisierės, ji nebūtų galėjusi jo rodyti kitiems, prieš tai neįvertinus patiems istorijos kaltininkams. Vėliau keli seansai su garsiniu vaizdavimu buvo suorganizuoti ir neregių bendruomenei. "Mes garsinio vaizdavimo versiją pirmiausia rodėme herojams ir jau tada aklųjų bendruomenei. Jie filmą priėmė šiltai. Aš pati nesu jų klaususi, ar jiems šis filmas yra įdomesnis, nes jis yra apie juos, bet kaip ir kalbėjomės su Akvile, tai nėra pagrindinis filmo akcentas. Negalia nebuvo nei priemonė, nei forma. Man atrodo, kad dėl to šis filmas yra įdomus neregių bendruomenei", - teigė filmo prodiuserė. 

"Neregėtą Europą" į kino teatrus planuojama išleisti jau kitų metų pradžioje. Šalia įprasto rodymo formato bus organizuojami ir specialūs seansai su garsiniu vaizdavimu. "Poreikis tam yra, todėl norime turėti kuo daugiau tokių seansų, kad visi norintys galėtų tai padaryti ne tik Vilniuje. Kaune po filmo "Nematoma" premjeros rodėme garsinio vaizdavimo versiją ir sulaukėme tikrai daug klausimų, kada filmas bus rodomas kituose miestuose, nes nepatogu važiuoti. Žmonės kiek galėjo, važiavo. Bet kai bendruomenė yra labai didelė, norisi, kad jį pamatytų kuo daugiau. Garsinį vaizdavimą padaryti tikrai nėra sudėtinga. Tam reikia tik truputį papildomų lėšų ir laiko." 

Nuotrauka: "Neregėtos Europos" režisierė siekė kurti ne apie akluosius, bet su aklaisiais. Nuotraukoje (iš kairės) - Žydrūnė ir Irma / kadras iš filmo 

Dvi jaunos merginos pozuoja betono plytelėmis grįstoje gatvėje vasaros metu. Už jų - tamsi siena, išmarginta grafičių užrašais. Kairėje pusėje esanti mergina skaitytojui matoma visu ūgiu, pasisukusi dešiniuoju profiliu ir pritūpusi ant žemės, ji kažką smulkaus laiko rankose, turbūt, ketina padėti draugei užsiklijuoti nutrintą koją. Šalia, ant žemės, guli praplėštas pleistrų pakelis. Tūpinti mergina vidutinio sudėjimo, šviesių ilgų plaukų. Jos žvilgsnis nukreiptas aukštyn į priešais ją sėdinčią draugę, mergina šypsosi. Ji vilki šviesų megztinį trijų ketvirčių rankovėmis, trumpus džinsinius šortus ir avi šviesius sportinius batelius. Ant pečių ji užsidėjusi nedidelę tamsią kuprinę. Priešais ją ant maždaug pusės metro aukščio betoninio vazono kampo sėdi kita mergina. Ji taip pat matoma visu ūgiu, į skaitytoją pasisukusi kairiuoju profiliu. Jos plaukai tamsūs, ilgi ir garbanoti, mergina atrodo susimąsčiusi. Dešinę koją sulenkusi per kelį ir iškėlusi aukštyn ji taisosi basutę. Mergina vilki tamsią palaidinę trijų ketvirčių rankovėmis, tamsų trumpą sijoną ir avi šviesias basutes ant nedidelės platformos. Per juosmenį ji apsijuosusi nedidelę tamsią rankinę.