Forumas

Audronė Jozėnaitė, [email protected]

Permainų link

2019 m. spalio 28-30 dienomis Romoje vyko 11-asis Europos aklųjų sąjungos suvažiavimas (EAS). Tai jau aštuntasis suvažiavimas, kuriame dalyvauja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos delegatai. Ir pirmas suvažiavimas, išryškinęs neišvengiamus pokyčius artimiausioje ateityje. Kuriuo keliu pasuks Europos aklųjų sąjunga? Ar ji bus patraukli savo narėms? Jau kuris laikas pastebime, kad sparčiai kintančiame visuomenės gyvenime vyksta permainos, nuvilnijančios per įvairius socialinius sluoksnius. Jos akivaizdžiai pasiekė ir Europos aklųjų sąjungą. Pirmą kartą jos gyvavimo istorijoje iš organizacijos pašalintos dvi nacionalinės organizacijos - Azerbaidžano ir Gruzijos. Savo norą išstoti iš EAS yra pareiškusi Maltos nacionalinė aklųjų organizacija, o Latvijos aklųjų sąjunga nėra EAS narė jau keletą metų ir visi EAS vadovybės įkalbinėjimai grįžti į bendrą būrį yra veltui. Kas nulėmė tokius sprendimus? Kažin, ar čia lemiamą įtaką turi narystės mokesčiai, nors Azerbaidžano ir Gruzijos organizacijos kaip tik buvo pašalintos dėl piktybiško narystės mokesčio nemokėjimo. Tiesa, kai kurioms šalims šis mokestis yra gana nelengva našta ir todėl organizacijoms yra daromos nuolaidos. 

Nerimą kelia kintantys daugelio dalykų supratimas ir vertinimas. Naujoji karta gana abejingai žiūri į darbą nevyriausybinėse organizacijose, labai jaučiama lyderių stoka. Jei ankstesniuose suvažiavimuose kandidatų į EAS tarybą būdavo gana gausus būrys, tai šįkart taryboje pradėjo dirbti tik vienas naujas narys neregys iš Portugalijos. Beveik visi kiti nariai taryboje jau ne vieną kadenciją ir tai kelia didžiulį susirūpinimą. Vienas iš būdų, siekiant pokyčių šioje srityje, - kadencijų ribojimas. Tokį pasiūlymą būsimai rezoliucijai pateikė Suomija, Islandija, Norvegija ir Švedija. Svarstant šį klausimą suvažiavimo metu kilo gana audringos diskusijos. Negalima nuneigti to fakto, kad EAS gali atsidurti keblioje situacijoje, jei įvedus kadencijas pasitrauktų senieji nariai, o į jų vietą neatsirastų naujų. Oponuojantys dalyviai laikėsi nuomonės, kad nepanaikinus kadencijų keliai neatsivers ir kitiems neregiams. Kadangi siekiant įvesti kadencijas vadovaujamoms pozicijoms reiktų keisti EAS įstatus, šis klausimas paliktas tolesniems svarstymams, nors suvažiavimo siūlymas yra apriboti EAS tarybos narių, prezidento, dviejų viceprezidentų kadencijas iki 2 kadencijų. 

Kad visuomenėje vyksta didelio masto permainos rodo ir dar vienas įstatų pakeitimas, kurį išprovokavo Lenkijos fondas ("Chance for the Blind foundation"), panoręs tapti EAS asocijuotu nariu. Daugelyje šalių yra ne po vieną aklųjų organizaciją, bet iki šiol nesklandumų dėl šalies atstovavimo EAS nebuvo. Nacionalinių organizacijų esmė - regėjimo neįgaliųjų narystė organizacijoje. Lenkijos fondas - ne vien aklieji. Fondas pritraukia daug reginčiųjų. Jo veikloje dalyvauja daug skirtingų organizacijų, draugų, šeimos narių. Ir jų veikla žinoma dėl savo atvirumo. Visai neseniai teko kalbėti su minėto fondo prezidente, kuri pasakojo, kad jų veikla yra įdomesnė, jie pritraukia daugiau jaunimo, o be to, žmonės nesiveržia į uždaras organizacijas. Juk visi norime įtraukios visuomenės! Tai šiek tiek gąsdina, bet gal ir verčia naujai pažvelgti į nacionalinių aklųjų organizacijų ateitį. Lenkijos aklųjų organizacija užblokavo Lenkijos fondo iniciatyvą, o ir pataisyti įstatai nėra palankūs fondui, bet kas žino, ar tai ne naujos EAS struktūros pradžia? 

Daug šurmulio įnešė Skandinavijos ir keleto kitų šalių iniciatyva perkelti EAS būstinę iš Paryžiaus į Briuselį. Ietys šiuo klausimu buvo laužomos beveik dvejus metus. Taip, pusė EAS finansų gaunama iš ES fondų, Briuselyje yra visos Europos Sąjungos institucijos ir didžioji politika ateina iš ten. Bet EAS - ne vien ES šalys ir tai buvo pabrėžta ne kartą. Ar finansiškai pasverta ši iniciatyva? Buvo užsakytas ne vienas tyrimas ir apklausa (beje, mokant už šią paslaugą neblogus pinigus ir dėl to kritikuota suvažiavimo dalyvių) siekiant išsiaiškinti tiek politinę, tiek finansinę naudą. Deja, iki šiol atsakymo, ką laimės šalys, jei EAS būstinė bus Briuselyje, dar nėra. Šis klausimas ir toliau lieka EAS tarybos narių galvos skausmas. Svarbu ir įdomu tai, kad argumentas, kam keisti tai, kas neblogai funkcionuoja, jau nebėra lemiamas. Pokyčiai tikrai bręsta. 

Suvažiavimo dalyviai priėmė strateginį 2020-2023 metų veiksmų planą, susidedantį iš dviejų prioritetų, kurie sudaryti iš tikslų ir veiksmų. Nėra lengva jį trumpai aprašyti. Jis parengtas remiantis JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis ir Jungtinių Tautų 2030 darnaus vystymosi darbotvarke, turinčia 17 tikslų. Tokie tikslai yra nustatyti vienodai visoms valstybės narėms. Taigi, ką veiks EAS per ateinančius 4 metus? Darbų apimtis labai plati: darbas su Europos Sąjungos institucijomis, apimantis įvairias lobistines kampanijas, pagalba nacionalinėms organizacijoms, praktiniai seminarai ir konferencijos, lėšų telkimas. 

EAS suvažiavimo dalyviai priėmė 4 rezoliucijas. Pirmoji jų kviečia visas EAS priklausančias nacionalines aklųjų organizacijas aktyviai dalyvauti kitais metais vyksiančiame Pasaulio aklųjų suvažiavime, pabrėžiant, kad tai aukščiausio lygio aklųjų organizacijų suvažiavimas. Ši rezoliucija kiek netikėta, bet ją inicijavo Portugalijos, Danijos, Slovėnijos ir Ispanijos aklųjų organizacijos. Europos lyderiai skatinami siekti įvairių pozicijų. Nors garsiai nepasakyta, bet bijomasi, kad Europos balsas nebūtų užgožtas didžiųjų valstybių, kurios suvažiavime turės žymiai daugiau balsų. 

Antroji rezoliucija yra apie mažiau EAS atstovaujamas grupes. Ir ankstesniais metais buvo parengtos rezoliucijos, skatinančios įtraukti menkai atstovaujamą regos negalią turinčių žmonių segmentą: jaunimą, moteris, silpnaregius. Deja, iki šiol jokio progreso nebuvo pasiekta, todėl šia rezoliucija kviečiama numatyti mechanizmą ir parengti rekomendacijas, kaip galima būtų spręsti šią įsisenėjusią problemą. 

Trečioji priimta rezoliucija - apie kadencijų valdymo organuose įvedimą, bet apie tai jau buvo kalbėta. 

Ketvirtoji rezoliucija apima lyčių lygybės klausimus, pabrėžiant, kad regos negalią turinčios moterys susiduria su pačiomis įvairiausiomis diskriminacijos formomis tiek nacionalinėse organizacijose, tiek EAS struktūrose. Rezoliucija siūlo įsteigti nuolatinį lyčių lygybės komitetą ar darbo grupę, bent kas dvejus metus organizuoti susitikimus, palaikyti jau veikiantį moterų tinklą. Siūlymas pakeisti EAS įstatus, įvedant kvotas moterims EAS taryboje, sukėlė daug diskusijų. Toli gražu ne visi dalyviai palaikė šį, daugelio nuomone, ne visai adekvatų siūlymą. Didžiausio palaikymo sulaukė vienos danės pasisakymas, kai ji griežtai pabrėžė, kad jokiu būdu nenorėtų būti išrinkta į tarybą pagal nustatytą kvotą, o ne atsižvelgiant į jos kvalifikaciją. 

Ir pabaigai, šiek tiek statistikos. Suvažiavime dalyvavo 83 delegatai iš 34 šalių, 31 moteris ir 52 vyrai. Pagal negalią skaičiai tokie: 51 delegatas neregys, 29 silpnaregiai, 3 regintys. Į EAS tarybą išrinkti atstovai iš Vokietijos, Italijos, Suomijos, Turkijos, Albanijos, Ispanijos, Švedijos, Čekijos, Portugalijos. EAS prezidentu išrinktas ilgametis ryšių su Europos Sąjungos institucijomis pirmininkas Rodolfo Katanis, generaline sekretore perrinkta Maria Kiriacou iš Kipro. Prezidento pavaduotojais tapo ispanė Barbara Martin Munoz ir Aleksandras Neumyvakinas iš Rusijos. 

Nuotrauka: VšĮ LASS RC vyr. specialistė A. Jozėnaitė ir LASS delegatas S. Armonas EAS suvažiavime / R. Balčikonienės nuotr. 

Pirmame nuotraukos plane - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai A. Jozėnaitė ir S. Armonas. Vidutinio amžiaus vyras ir moteris sėdi prie stalo, ant kurio stovi nedidelė Lietuvos trispalvė, vandens buteliukas ir lentelė su užrašu "11th EBU General Assembly". Kairėje nuotraukos pusėje sėdi A. Jozėnaitė. Ji - vidutinio amžiaus ir sudėjimo moteris. Nuotraukoje ji matoma nuo liemens iki viršugalvio. Jos plaukai tamsūs, iki pečių. Žvilgsnis nukreiptas tiesiai į skaitytoją. Moteris ant ausų užsidėjusi tamsias ausines. Abi alkūnes ji pasidėjusi ant stalo ir delnais pasirėmusi smakrą. Moteris vilki šviesų megztinį ar suknelę ilgomis rankovėmis. Šalia jos sėdi S. Armonas. Jis vidutinio amžiaus, stambesnio sudėjimo vyras. Jis matomas nuo liemens iki viršugalvio, kiek pasisukęs kairiuoju profiliu. Jo plaukai šviesūs ir trumpi, vyras užsidėjęs akinius, o ant ausų - ausines. Jo žvilgsnis nukreiptas pirmyn, vyras šiek tiek šypsosi, nors atrodo susikaupęs. Ant kaklo jis pasikabinęs nedidelį pakabuką, ant kairės rankos segi laikrodį. Vyras vilki šviesų megztinį ilgomis rankovėmis. Už delegatų nugarų matomos kelios dešimtys kitų šalių atstovų, susirinkusių į EAS suvažiavimą. Visi sėdi erdvioje šviesioje salėje aukštomis lubomis, atrodo susikaupę darbui.