Namai kaip iššūkis

Dovilė Zuozaitė-Veteikienė, [email protected]

Veidrodėlio paslaptys

Nors vienas iš Antuano de Sent Egziuperi išminties perlų byloja, kad tikrasis grožis yra nematomas, tačiau visi siekiame būti gražūs ne tik vidumi, bet ir išore. Ypač tai svarbu mums, moterims, nes atrodyti gerai, tai reiškia jaustis puikiai, daugiau pasitikėti savimi, atskleisti savo prigimtį. 

Šiandien puoselėti išvaizdą nėra sudėtinga. Tam galime pasitelkti gausybę grožio puoselėjimo priemonių, procedūrų, mažų kosmetologinių gudrybių. O kaip save puošia moterys, kurioms tenka susidurti su regos sutrikimais? Kelios pašnekovės sutiko pasidalinti asmeniniais patyrimais, kurie galbūt taps puikiomis idėjomis ne vienai žurnalo skaitytojai. 

Irma, 28 metai: 

Grožis pirmiausia susijęs su dvasine sveikata. Jei žmogus savyje jaučiasi harmoningai, jis jausis gražus. Tą pastebės ir aplinkiniai. O aš grožio kituose įžvelgiu tiek, kiek tai pajuntu per emocijas, kalbėseną, mintis, taip pat per kvapą, rankų prisilietimą. 

Tačiau man išvaizda nėra antraeilis dalykas, nes gyvenu vizualiame pasaulyje, tad turiu „kalbėti“ vizualia kalba. Ir nors save puošti mėgstu įvairiomis priemonėmis, bet svarbiausias grožio etalonas man yra sveika, pailsėjusi, išpuoselėta oda. Daug laiko skiriu jai, apdovanoju įvairiomis grožio procedūromis, niekur neišeinu „neaprengusi“ odos apsauginiais ir kitokiais kremais. 

Labai dažnai nesidažau. Bet namuose mėgstu pažaisti dekoratyvinės kosmetikos priemonėmis. Tiesiog imu, bandau ir sužinau iš artimųjų, kaip tai galiu padaryti. Jei nelabai pavyksta, nesijaudinu, nes tai nėra mano stipriausia savybė. O jei pavyksta, būna smagu. Be to, taip atsiranda įgūdžiai, kurie su laiku tik stiprėja. 

Lūpas visuomet galiu pasidažyti pati, pasibrėžti akis su pieštuku. Galutinį rezultatą visada tikslinuosi su artimaisiais. Nors ir truputį pasidažiusi moteris jaučiasi kitaip iš vidaus, labiau švyti. Daugiau gyvybingumo tai suteikia net ir mano akims, kurios negali matyti. 

Mums viskas yra prieinama, o ko negalime pačios, pasitelkiame kitų rankas arba akis. Šalia visuomet pasirengęs padėti yra mano vaikinas. Ir nors yra sakoma, kad vyrai neturi matyti, kaip gimsta moterų grožis, jam yra ne tik gera man padėti, bet ir įdomu. Buvo net prasitaręs, kad norėtų kosmetologijos kursus palankyti. 

Išorinis grožis yra vizualiosios aplinkos dalis. Todėl nei vienas nenorime išsiskirti savo fiziniais netobulumais. O pasitelkiant grožio subtilybes, dažnai galima nors truputėlį padėti kompensuoti savo trūkumus ar bent pagerinti savijautą. Niekada nereikia pasiduoti minčiai, kad jei aš nematau, man tai neaktualu. Nebijokite eksperimentuoti, įtraukite į tai daugiau artimųjų, nes gėrėtis sukurtu grožiu bus malonu visiems. 

Roma, 44 metai: 

Grožio industrija - tai atskira moterų religija. Išpuoselėti veidai į tave žvelgia iš prekybos centruose išrikiuotų žurnalų, parduotuvių vitrinų, reklaminių stendų viešojo transporto stotelėse ir net pačiame transporte. To neįmanoma nepastebėti net ir man, silpnaregei. 

Negalėčiau pasakyti, kad mano silpnas regėjimas trukdo grožiui. Gal dėl to, kad vadovaujuosi auksine taisykle - ko negaliu pasidaryti pati, kreipiuosi į specialistus. Jie mano pagalbininkai, kai reikia padažyti plaukus, dėl proginio makiažo, pedikiūro, manikiūro. Pastarojo priežiūrai tereikia vieno vizito pas specialistę per mėnesį ir tu jau gali būti rami, kad ne tik nereikės rūpintis nagų forma, spalva, bet ir galėsi dirbti namų ruošos darbus nesibaiminant, kad bus pažeisti nagai, kuriuos po to tvarkingai sutvarkyti ne visada užteks savų akių. 

Kai reikia kasdienio makiažo, lūpas pasigražinu „iš atminties“, net be veidrodžio. O blakstienas - vienoje rankoje šepetėlis, kitoje - didinamasis stiklas. Kai vyras būna namuose, visada jo klausiu, ar viskas gerai. O kai šalia nėra artimųjų, vis tiek dažausi ir einu. Kol kas niekas nepasakė, kad viena blakstiena nudažyta, kita ne. Taip suprantu, kad man pavyksta gana neblogai. Tiesa, ilgai vargau, kol atradau tinkamą blakstienų tušą su šepetėliu, kuriuo neišsitepčiau akių vokų. Tai pats svarbiausias dalykas nematančiajai, nes gali nutikti nemalonių situacijų. 

Iki 24 metų mačiau puikiai, vairavau. Kai tapau silpnarege, šalia esantys su manimi bendraudavo įprastai tol, kol nepamatydavo, kaip prieš dažantis išsitraukiu didinamąjį stiklą. Nustebusiems atšaudavau: „Jūs ką, neišmanote? Juk tai paskutinė mados tendencija. Turbūt nesekate jų. Norite, kiekvienam po stiklą ištrauksiu.“ 

Šiandien situacija kitokia, žmonės daugiau žino apie regos negalią. Bet dar yra galvojančių, kam mums, jos palytėtoms, nereikia dažytis. Bet jei nematai, tai dar nereiškia, kad esi kitokia. Juolab kad dabar yra teikiama daug įvairiausių paslaugų, kurios labai palengvina mūsų gražinimosi dalią. 

Vanda, 60 metų: 

Jau nuo neatmenamų laikų dailiosios lyties atstovės visuomet išvaizdai skyrė daug dėmesio, tikėdamosios veidrodėlį „prakalbinti“ ne tik pasakose. Tačiau norint tinkamai pasigražinti, mums, silpnaregėms ir nematančioms, vietoj veidrodėlio tenka pasikliauti kitais pojūčiais. 

Paprasčiausia man pasidailinti lūpas. Pasidažiusi, perbraukiu pirštu aplink ir jei būna per daug išsitepę, nusivalau. Antakiams renkuosi permanentinį dažymą. Akis gražinuosi tik su kontūro pieštuku, švelniai pabraukiu, tai akims iš karto suteikia daugiau žvalumo. O tušą naudoju labai retai. Pasiimu veidrodėlį, kuris priartina, padidina. Bet visuomet paprašau artimųjų, kad po to ištaisytų klaidas. Tačiau tai darau tik per ypatingas šventes, nes jaučiu, kaip akys pavargsta nuo tušo. Prioritetą skiriu tokiam, kuris lengvai nusiplauna, negraužia ir nedirgina akių. 

Nagų priežiūrai man nereikia jokių kosmetikos kabinetų, nes turiu aparatą odelėms tvarkyti. O kirpti nagus galiu kad ir naktį, tamsoje. Po to paimu dildę, ir procedūra baigta. 

Sau dėmesio skiriu kasdien, net jei būnu tik namuose. Truputį pasigražinu ir savijauta geresnė. Vieni dieną pradeda nuo kavos puodelio, mankštos, mėgstamos dainos, o aš - štai taip. Tik dėl savęs tai darau. Eidama į lauką pasidažau bent lūpas: ir gražu, ir apsauga bet kokiu oru. 

Grožiui neegzistuoja jokie amžiaus, socialinio statuso ar fizinių išskirtinumų apribojimai. Tad mūsų išvaizda neturi išduoti, kad mes dėl nematymo turime kažko atsisakyti. Tačiau gerai savijautai vien grožio neužtenka, svarbu sportuoti, judėti, o kai šviesu bus viduje, spindės akys. Net jei jos mums ir suteikia mažiau saulės šviesos, svarbu, kad jos „šypsotųsi“. 

„SalonOne“ kosmetikė, dėstytoja Rolanda Jonelienė komentuoja: 

Kokias priemones benaudotume, svarbiausia, kad jos būtų kokybiškos, žinomų, patentuotų gamintojų. Gera kosmetika išlieka ilgiau, taip greitai nenubėga, nenubyra. Tokio produkto kokybę nebūtinai lemia aukšta kaina. Svarbiausia pirkti parduotuvėse ar firmos atstovybėse, nes jose prisiimama ir gamintojo, ir platintojo atsakomybė. To nesuteiks pardavinėjantys, pavyzdžiui, turguose. 

Kasdienai paprastai užtenka pasigražinti akis, antakius ir lūpas, pasitepti kremine pudra ar makiažo pagrindu. Svarbus veido akcentas - antakiai. Jiems pasidažyti yra net specialūs lankeliai, kuriuos uždėjus brėžiama pagal formą. Tačiau tai šablonai ir praktiškai niekam netinka. Tad patogiausia rinktis permanentinį, ilgalaikį dažymą, ypač, kai dėl regėjimo yra sudėtinga pasitelkti kitas antakių puoselėjimo priemones - pieštuką, šešėlius ar plaukelių šalinimą. 

Daugiausia moterims problemų kyla dėl blakstienų tušo. O jei dar yra jautrios, išsausėjusios, į alergijas linkusios akys ar nešiojami kontaktiniai lęšiai, tušą reikia rinktis itin kruopščiai. Pirmiausia patikrinkite, ar ši priemonė nealergizuoja. Dar parduotuvėje su bandomuoju šepetuku galite perbraukti ant vidinės dilbio pusės ir užsiklijuoti pleistru. Jei po kelių valandų toje vietoje bus paraudusi oda, vadinasi, priemonė alergizuos ir akis. Rinkitės kuo paprastesnį akių tušą, juodos spalvos, be jokių ilginimo, tankinimo, užrietimo efektų, nes juose mažiau bus pridėta įvairių cheminių dirgiklių. Nerekomenduočiau ir vandeniui atsparaus, nes jį nuvalyti sunkiau, labiau dirginsis akys. 

Kol kas nėra išrasta tokio šepetėlio, kuris neteptų vokų. Tai yra pripratimo ir įgūdžių reikalas. Tušą reikia keisti kas tris mėnesius, taip sumažinsite infekcijų ir sudirginimo tikimybę. O jei tai darote rečiau, svarbu, kad jis nespėtų pasenti. Apie tai išduos pasikeitęs, nebešviežias kvapas, sutirštėjusi konsistencija, kuri tolygiai nepadengs blakstienų, trupės nuo jų. Ne tik tušo, bet ir kitų priemonių galiojimo laikas būna nurodytas ant pakuotės atidaryto indelio ženkliuku. Tokį žymėjimą turi kiekvienas save gerbiantis gamintojas, taip informuojantis, kiek priemonė galioja nuo atidarymo. 

Moterims su regėjimo problemomis lūpų pagražinimui patogiausia pasidažyti ilgai išliekančiais lūpų dažais. Nereikės taip dažnai tikrinti, ar lūpdažis nenusivalė, ar kur nors neišsitepė. Tik žinokite, kad jie labiau džiovina lūpas, tad teks pasirūpinti ir tinkamu drėkinimu. 

Ne tik daugumai silpnaregių, bet ir apskritai daugumai moterų tenka nešioti akinius, kurie yra puiki įvaizdžio detalė. Tai pagyvina, papildo veido formą ar net atstoja akių šešėlius. Tačiau jei yra stiprūs, „pliusiniai“ stiklai, zona aplink akis atrodo padidinta. Tad būkite atsargios dažydamosis, kad menkiausias netikslumas dar labiau nesimatytų. Bet kasdienei tvarkingai išvaizdai užtenka vien tik gražiai atrodančių, tinkančių prie veido akinių rėmelių, papudruotos odos ir padažytų lūpų. 

Kosmetikės Rolandos Jonelienės nuotrauka. Jauna moteris nuotraukoje matoma nuo krūtinės iki viršugalvio, šiek tiek pasisukusi dešiniuoju profiliu. Ji šypsosi ir žiūri tiesiai į skaitytoją. Moters plaukai šviesūs, tiesūs ir nesiekia pečių, ant kaktos krenta lengvi kirpčiukai. Ant kaklo Rolanda pasikabinusi siaurą grandinėlę. Moteris vilki tamsią suknelę ar palaidinę.