Sveikatos kodas

Dovilė Zuozaitė-Veteikienė, [email protected]

Kad širdis būtų sveika

Bet kokia liga į mūsų gyvenimą įneša daug streso ir sumaišties, tačiau susidūrus su širdies veiklos sutrikimais, nerimo atsiranda dar daugiau. Ir neatsitiktinai, nes širdis yra vienas stipriausių žmogaus organizmo raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir mus nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi, maisto medžiagomis. Todėl atsiradus širdies ir kraujotakos ligoms (ŠKL), jos dažnai smogia skaudžiai. Kasmet ŠKL pasaulyje nusineša 18 mln. gyvybių, o Lietuvoje mirštamumas nuo šios ligos siekia 56,1 proc., tad maždaug kas antras netenka gyvybės dėl šių ligų. Tai pirmaujantys rodikliai visoje Europoje ir net lenkiantys mirštamumą nuo visų vėžio formų. Kas lemia šiuos sergamumo ir mirštamumo skaičius ir kaip gyventi, kad nepapultume į liūdną statistiką, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologė, medicinos mokslų daktarė Gitana Zuozienė. 

- Kokios yra dažniausiai pasitaikančios ir pavojingiausios širdies ligos? 

- Širdies ir kraujagyslių susirgimai sudaro labai didelę ligų grupę. Dažniausios iš jų arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai, nepakankamumas. Tačiau didžiausi sergamumo rodikliai priskiriami išeminei širdies ligai, kuri atsiranda kaip aterosklerozės pasekmė. Kai kraujyje cirkuliuoja riebalai ir jie nusėda ant kraujagyslių sienelių, pradžioje susidaro tik ruoželiai, o vėliau - aterosklerotinės plokštelės. Šioms plyšus, susiformuoja kraujo tėkmę trikdantis krešulys, užkemšantis kraujagysles. Tai gali nutikti bet kurioje organizmo vietoje nuo galvos iki kojų. Ligos pradžioje nėra simptomų, jie jaučiami tik jai stipriai pažengus. Jei krešuliai atsiranda kaklo srityje, tai pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, o mes, kardiologai, susiduriame su širdies kraujagyslių pakenkimais, iš kurių didžiausias - miokardo infarktas. 

- Kokie simptomai išduoda apie šią ligą? 

- Vienas pagrindinių - spaudžiančio, deginančio skausmo pojūtis už krūtinkaulio. Jis gali pasireikšti įprastino fizinio krūvio, kurį iki šiol toleruodavome, metu. Taip pat jaučiamas dusulys, pila šaltas prakaitas. Nemalonus spaudžiantis skausmas gali plisti į pečius, dažniau - į kairę ranką, net į apatinį žandikaulį, nugarą tarp menčių. Infarktas gali prasidėti ir nuo skausmo po krūtinkauliu duobutės srityje, lydimas pykinimo, vėmimo. Dėl to dažnai šie simptomai supainiojami su skrandžio sutrikimais. Tačiau kai žmogus vemia, virškinimo ligos atveju po to jaučiamas palengvėjimas, o esant išeminei širdies ligai - ne. Tad jei jaučiate šiuos simptomus, net ir praėjus jiems, neignoruokite. 

- Kokie rizikos faktoriai apskritai lemia ŠKL? 

- Mokslininkai pateikia net 25 rizikos veiksnius. Tačiau dažniausi iš jų - rūkymas, mažas judrumas, artezinė hipertenzija, aukštas cholesterolis, nutukimas, stresas, paveldimumas, amžius, cukrinis diabetas, psichotropinių medžiagų vartojimas. Kai kurie iš jų nulemti, ir žmogus jų nesukontroliuos, tad esant tokioje rizikos grupėje dėl lyties, amžiaus ar paveldimumo, reikia dažniau tikrintis arterinio kraujospūdžio rodiklius, cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje. Bet kai kurių kitų faktorių patys puikiai galime išvengti užsiimant fizine veikla, vaikščiojant gryname ore, laikantis darbo ir poilsio režimo, atsisakant žalingų įpročių, pasirūpinant sveika mityba. Venkite produktų su sočiosiomis riebalų rūgštimis (pieno produktai, riebi mėsa, palmių aliejus), angliavandenių, ypač cukraus. Daugiau naudokite daržovių, vaisių, grūdinės ir ankštinės kilmės produktų. Su maistu kasdien turi būti gaunama 2,5 g kalio ir 300 g magnio, svarbių sklandžiai širdies veiklai. 

- Vienas iš rizikos veiksnių - stresas, kaip galime sušvelninti jo poveikį? 

- Kai patiriame daug streso, tikimybė ŠKL padidėja net 2-3 kartus. Tai labai galingi procesai. Tačiau stresas yra natūralus reiškinys ir jo neišvengsi. Belieka mažinti jo pasekmes, didinant organizmo atsparumą. Rekomenduojamas bet koks fizinis aktyvumas, kad ir lipimas laiptais, atsipalaidavimo pratimai, lėtas bėgimas, maloni veikla, aplinkos pakeitimas. Tačiau jei sunkiai susitvarkoma su stresine situacija, reikia ne kentėti, o kreiptis į psichologą ar į psichiatrą. Kai kurie žmonės dar labiau apsisunkina galvodami, kad patys išspręs problemą arba tiesiog turi iš senesnių laikų užsilikusį požiūrį, kad gėda kreiptis į tokius specialistus pagalbos, tačiau turėti aukštą kraujospūdį ar išeminę širdies ligą kažkodėl būna negėda... 

- Vienas iš neigiamų veiksnių širdies veiklai - arterinė hipertenzija. Kada reikia sunerimti? 

- Ši liga diagnozuojama, kai kraujospūdis viršija 140/90 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Tačiau nereikia numoti ranka, jei jis būna per žemas, ypač vyresnio amžiaus moterims tai sukelia riziką insultui. Reikia žiūrėti kiekvienu atveju atskirai, kaip žmogus jautėsi ir kas pakito. Kraujospūdis tuo ir klastingas, kad galima nejausti padidėjimo, apie tai dažnai sužinoma atsitiktinai atėjus pas gydytoją. O padidėti jis gali dėl įvairių priežasčių - gyvenimo būdo, sutrikusios inkstų veiklos, aštraus ar sūraus maisto. 

- Kokiais aparatais geriausia pasikliauti ir kaip teisingai išmatuoti kraujospūdį? 

- Dažniau pasirenkami riešų matuokliai, nes jais lengviausia naudotis. Tačiau jie mažiau tikslūs. Geriau turėti užmaunamus ant rankos žasto srityje, tik bent kartą per metus reikėtų patikrinti jų tikslumą. 

Matuoti reikėtų prieš tai pasėdėjus penkias minutes ramiai, patogiai. Netgi rekomenduojama likus pusei valandos negerti kavos, arbatos, nerūkyti ir nevalgyti. Tačiau ne visada tai įmanoma, nes dažnai matuojama tik pasijutus blogai. Naudokite tinkamo dydžio manžetę pagal žasto apimtį, kitaip tikslumo nebus. Ji dedama šiek tiek aukščiau rankos sulenkimo, nes ten arčiausiai yra kraujagyslės. Rekomenduojama matuoti kairę ranką, nes nuo dešinės duomenys paprastai skiriasi 10 mm Hg. To nereikėtų išsigąsti. Matavimo metu reikia nekalbėti. Jei reikia pakartoti matavimą, palaukite kelias minutes. 

- Kodėl vyrams ŠKL yra pavojingesnės? 

- Sulaukus 45-55 metų vyrus ŠKL ligos užklumpa gerokai dažniau. Šioje situacijoje moterimis yra pasirūpinusi pati gamta, nes vaisingu laikotarpiu hormonai estrogenai apsaugo kraujagysles nuo pažeidimų. Deja, visa tai trunka iki menopauzės ir, sulaukus maždaug 50 metų, moterų sergamumas pradeda didėti, pasiveja vyrus ir nuo 65 metų net lenkia stipriosios lyties rodiklius. Tai lemia ir ilgesnė moterų gyvenimo trukmė, nes jų mirtingumas vyresniame amžiuje ir taip yra didesnis. 

- ŠKL sparčiai ankstėja, kodėl taip yra? 

- Jei seniau ŠKL ligos atvesdavo pas kardiologus 45 metų amžiaus ir vyresnius, tai dabar sergančiųjų amžius paankstėjo maždaug 10 metų. Taip yra dėl kelių priežasčių. Žmonės patiria daug įtampos, skuba, nori gyvenime užsitikrinti padėtį. Tai nėra blogai, tačiau nebekreipiama dėmesio į save. Dažnai tik kam nors iš artimųjų stipriai nukentėjus nuo ŠKL, suklūstama. Tačiau vis dar daug yra galvojančių, kad jiems širdies ligos negresia. 

Kita priežastis - prevencijos ignoravimas ar net baimė kreiptis į medikus. Tačiau labai norėčiau nuraminti, kad jokių invazinių pirminės prevencijos tyrimų ŠKL nustatyti nėra. Tam pasitelkiami kraujo, šlapimo tyrimai, širdies echoskopija, fizinio krūvio mėginys, kraujagyslių standumo įvertinimas - kiek aterosklerozė yra jas pažeidusi (tam pasitelkiamas specialus aparatas, panašus kaip kraujospūdžio). 

- O kaip veikia širdį gamtiniai reiškiniai? 

- Kaune buvo atliktas tyrimas, kuriame aiškintasi meteorologinių, geofizinių ir kosminės kilmės veiksnių pokyčių įtaka. Paaiškėjo, kad tokie reiškiniai yra papildomas veiksnys, lemiantis ŠKL padažnėjimą. Jiems jautresnės yra moterys, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės. 

Rekomenduojama atkreipti dėmesį į magnetines audras. Per jas sergant ŠKL reikėtų vengti fizinio krūvio, nes eritrocituose yra geležies, kuri veikia magnetiškai, todėl padidėja kraujo klampumas. Tad natūraliai atsiranda didesnė rizika trombui ar paūmėjimui. Taip pat spaudimą šiek tiek veikia mėnulio fazės, kurios sugeba net vandenynus išjudinti iki potvynių ir atoslūgių. O mūsų organizme yra 70 proc. vandens, tai natūralu, kad reaguojame. 

- Kaip atrodo širdis realybėje, matote tik jūs, medikai, kokia ji? Ir ar tiesa, kad ji yra ne tik kairėje pusėje? 

- Širdies raumuo yra netaisyklingo kūgio formos, maždaug kumščio dydžio. Du trečdaliai yra kairėje, vienas - dešinėje nuo vidurinės krūtinkaulio linijos. Pridėjus delną, tvinksniai jaučiami kairėje, todėl ir galvojama, kad ji tik toje pusėje. Bet būna atvejų, kai visi žmogaus organai yra priešingose pusėse, tiesa, toks atvejis pasitaiko vienam iš 10 000. Suaugusio žmogaus širdis yra 13 cm ilgio, 7 cm storio. Vyro širdis sveria apie 350 g, moters 300 g - masė priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinio išsivystymo ir veiklos pobūdžio. 

- Nuo kada rekomenduotumėte tikrintis širdį? 

- Norint laiku aptikti sutrikimus, reikia tirtis reguliariai nuo 25 metų maždaug kartą per metus, o esant išeminės ligos simptomams - ir dažniau. Profilaktinis kraujo, arterinio kraujospūdžio, elektrokardiogramos patikrinimas atliekamas pas šeimos gydytoją. Jei viskas tvarkoje, kardiologo konsultacija reikalinga vyrams nuo 45, moterims - nuo 55 metų. Apsilankymas reikalingas ne tik tam, kad laiku būtų nustatyta ligos pradžia, bet ir kad pacientas suvoktų apie turimų rizikos veiksnių pavojų ir pagal tai koreguotų tolesnį gyvenimą. 

Nuotrauka. Kardiologė G. Zuozienė skatina neignoruoti ŠKL simptomų ir širdies sveikatą kasmet tikrintis profilaktiškai / asmeninio archyvo nuotr. 

Kardiologės G. Zuozienės portretas. Moteris - vidutinio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo. Nuotraukoje ji matoma nuo pečių iki viršugalvio, žvilgsnis nukreiptas tiesiai į skaitytoją. Moters plaukai šviesūs, tiesūs ir trumpi, ant kaktos krenta lengvi kirpčiukai. Gydytoja atrodo santūriai, švelniai šypsosi. Ji vilki baltą chalatą, po kuriuo apsirengusi šviesią palaidinę juoda apykakle.