Laiko juosta

Paskutiniai akordai prieš Europos aklųjų suvažiavimą 

Šių metų rugsėjo 20-22 dienomis Tirenijoje, Italijos aklųjų sąjungos poilsio ir rekreacijos centre, vyko paskutinis Europos aklųjų sąjungos (EAS) ryšių su Europos Sąjungos institucijomis komisijos (LIAISON) posėdis. Skaitytojams priminsime, kad šios komisijos, kurioje dalyvauja ES bei Šveicarijos ir Norvegijos aklųjų organizacijų atstovai (dažniausiai vadovai), žodis yra labai svarus, priimant visoms nacionalinėms aklųjų organizacijoms svarbius sprendimus. Jų bus apstu, nes vien ko vertas pernai priimtas Europos prieinamumo aktas, apie kurį jau buvo rašyta žurnalo 6 numeryje. 

Posėdžio dienotvarkėje buvo net 18 klausimų, iš kurių kiekvienas yra svarbus ir vertas ilgų diskusijų. EAS strateginis planas buvo vienas iš svarbesnių klausimų, pateiktų komisijos posėdžio nariams. Bet apie jį parašysime jau po suvažiavimo, nes gali būti, kad jis bus kiek pakoreguotas. O dabar keletas žodžių apie būsimas politines EAS kampanijas, prie kurių vykdymo turi prisidėti visos nacionalinės aklųjų organizacijos. Būtent jos susilaukė aktyvių diskusijų. Pirmoji jau prasidėjusi kampanija - naujai į Europos Parlamentą išrinktų narių supažindinimas su negalios strategija. Prie šio punkto galima priskirti ir pastangas atnaujinti negalios intergrupę, kuri sėkmingai veikė paskutiniuosius 5 metus. Joje sėkmingai dirbo ir Vilija Blinkevičiūtė. Kita kampanija - Marakešo sutarties įgyvendinimas. Dėl jo nerimauti turėtų kelios šalys, pasirinkusios kompensavimo mechanizmą autoriams ir ketinančias apriboti institucijas, galinčias dalyvauti neregiams pritaikytų leidinių keitimosi procese. Džiaugiamės, kad Lietuva nepapuola į „blogiečių“ sąrašą. Trečia prioritetinė kampanija - siekis, kad brailio raštas būtų pripažįstamas oficialia Europos Sąjungos kalba (panašiai, kaip oficialiai pripažįstama gestų kalba). Per ateinančius metus bus siekiama į Europos institucijas grąžinti Lygių galimybių direktyvos projektą, kuris buvo visai išstumtas iš dienotvarkės per paskutiniuosius metus. Dėl Europos neįgalumo kortelės įteisinimo visose šalyse kilo šiek tiek ginčų, nes ne visų šalių atstovai buvo linkę teikti prioritetą šiai kampanijai. Vis dėlto, daugumos nuomone, tai labai svarbi priemonė regos neįgaliesiems. Ši kampanija bus vykdoma kartu su Europos neįgaliųjų forumu. Prieš kelerius metus, atsiradus tyliems automobiliams, Europos aklųjų sąjunga pradėjo aktyvią kampaniją dėl saugaus mobilumo. Kampanija buvo sėkminga, pasiekti geri rezultatai, bet visu smarkumu užgriuvo kita problema - elektriniai paspirtukai, „segvėjai“ ir kitos elektrinės, gana greitai judančios priemonės, keliančios pavojų neregiams. Komisijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad šį klausimą reikia spręsti neatidėliotinai, todėl tikėtina, kad EAS suvažiavime bus priimtas tinkamas sprendimas. 

Nereikia nuvertinti ir neformalių pokalbių kavos pertraukų ar pietų metu. Tai laikas, kai sužinoma daug įdomios informacijos, dalinamasi patirtimi. Vienas iš didžiausią smalsumą keliančių klausimų - kas gi bus naujasis Europos aklųjų sąjungos prezidentas? Kokių šalių atstovai dirbs taryboje? Ar EAS biuras liks Paryžiuje? Deja, net ir likus vos mėnesiui iki suvažiavimo, atsakymų dar nebuvo. Bet laukti liko nedaug. 

Audronė Jozėnaitė 

JUBILIEJUS KITAIP 

Dar tebevykstant II pasauliniam karui, 1944-ųjų spalio 4 dieną įsikūrusi LASS pirmtakė Lietuvos aklųjų draugija ėmėsi sparčiai įdarbinti norinčius ir galinčius dirbti regėjimo negalią turinčius žmones. Didžiuosiuose miestuose pradėti steigti gamybos mokymo kombinatai - 1953 metais nutarta įsteigti tokį kombinatą ir Klaipėdoje. Patalpų mieste nebuvo, todėl pasirinkta Švėkšna. Vieta buvo nepatogi - nei geležinkelio, nei vandentiekio, sunku buvo rasti specialistų, todėl žūtbūt reikėjo ieškoti patalpų Klaipėdoje. Šitaip 1959 m. kombinatas savo veiklą perkėlė į uostamiestį. 

Šiais metais rugsėjo 1-ąją UAB „Regseda“ (buvęs Klaipėdos gamybos mokymo kombinatas) pradėjo septintąjį veiklos dešimtmetį. Iškilo klausimas, kaip paminėti prasmingai praėjusį laiką - šešiasdešimties metų sukaktį? Klaipėdiečiams jūra kedena ne tik plaukus, bet ir mintis, todėl ir jubiliejų buvo nutarta švęsti kitaip - be fanfarų, eilių, ilgų kalbų ir „ilgiausių metų“... Gražų ir saulėtą šeštadienio rytą UAB „Regseda“ direktorė Kristina Zibalienė savo darbuotojus pakvietė įmonės sukaktį švęsti plaukiant laivu „Venus“ per Kuršių marias Juodkrantės link. Apie 160 šventės dalyvių laive pasitiko energingi muzikantai - smuikininkas Juozas Staniulis, saksofonu grojantis Arvydas Jakubėnas, žmogus orkestras Jonas Drėgva ir būgnus mušantis Albertas Mumgaudis. Visi laive surado sau vietą - kas ramiai prie staliuko pirmajame laivo denyje, kas norėjo gaivaus oro - antrajame, o kam reikėjo, kad vėjas iškedentų plaukus, pakilo į trečiąjį. Ir visi, skrosdami marių bangas, galėjo grožėtis nepaprastu kraštovaizdžiu. Netrukus į šventės dalyvius kreipėsi UAB „Regseda“ direktorė K. Zibalienė. Ji palinkėjo geros šventinės nuotaikos, pasidžiaugė savo darbuotojų laimėjimais, pasveikino ilgiausiai dirbančius įmonėje: Alvydą Kazlauskienę, Nastaziją Čebanienę, Reginą Balskienę, Onutę Sakalauskienę, Reginą Vadeikienę, Antaną Ulbą, Rolandą Jonkų, Ivaną Čebaną, Vytautą Šeškauską ir su viltimi pažadėjo, kad įmonė toliau gyvuos ir dirbs. 

Kad marių bangos neužliūliuotų, visi norintys buvo pakviesti dalyvauti žaidime-viktorinoje „Ar tu žinai?“ Teisingai atsakiusiųjų laukė puikūs prizai. Viktorinos klausimai ypač sudomino neseniai įmonėje dirbančius žmones - jie bandė, spėliojo, klydo, bet sužinojo daug įdomių faktų apie įmonės istoriją, pirmuosius vadovus ir pirmuosius gaminius. Labiausiai viktorinos dalyviai sujudo, kai pasipylė klausimai apie šiandieninę veiklą: koks mažiausias gaminys, pakuotas įmonėje, kokią pravardę turi didžiausias sandėliavimo plotas, koks darbuotojas anksčiausiai ateina į darbą, koks produktas vadinamas „vaikų džiaugsmu“, koks įmonės keturkojo sargo vardas? Žaidimus keitė muzika, šokiai, dainos. Pasigrožėję Mirusių kopų vaizdais, skaniai papietavę, sustojome Juodkrantėje. Pasivaikščioję pakrante, aplankę Raganų kalną, Miniatiūrų muziejų, pasukome namų link. Gamtos grožis tapo tikru įkvėpimu: prasidėjo gražiausių ketureilių ir palinkėjimų skaitymai, vaikai sekė pasakas, deklamavo eilėraščius. O mes vis artėjome kranto link... Saulė, marios, kopos, laivas ir žuvėdrų palyda... Ar gali būti dar geresnis gimtadienis? 

Daiva Žiemelienė 

Nuotrauka. Švęsdamas „Regseda“ 60-ąjį jubiliejų, įmonės kolektyvas galėjo grožėtis nepaprastu Kuršių marių kraštovaizdžiu iš laivo denio / UAB „Regseda“ nuotr. 

Nuotraukoje užfiksuota mariose laivu plaukiantys žmonės ir gražus kraštovaizdis. Kairėje nuotraukos pusėje matomas raibuliuojantis Kuršių marių vanduo, o tolumoje - kalvotos smėlio kopos, žaliuojantys krūmai ir medžiai. Dešinėje pusėje - laivo denis, kuriame pasisukusi į gamtos vaizdus, o į skaitytoją - kairiuoju profiliu, pozuoja jauna moteris. Moteris vidutinio sudėjimo, šviesių, vidutinio ilgio plaukų, laisvai krentančių ant nugaros. Ji vilki šviesią gėlėtą suknelę trijų ketvirčių rankovėmis, ant kairės rankos segi baltą apyrankę, rankomis ties alkūnėmis remiasi į priekyje savęs esantį laivo turėklą, suglaustais delnais laiko telefoną. Nors moteris užsidėjusi akinius nuo saulės, akivaizdu, kad jos žvilgsnis nukreiptas į tolumas. Už jos denyje stovi dar keletas pasipuošusių šventės dalyvių. 

Augame su brailiu 

Tęsdamas VšĮ „Brailio spauda“ leidybinę veiklą, LASS respublikinis centras brailio raštu šiais metais išleido penkias naujas knygas. Beveik visos jos skirtos jaunimui, tačiau mielai paskaitys ir suaugusieji. Knygos išleistos vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Augu su brailio raštu“ ir perduotos Lietuvos aklųjų bibliotekai, aklųjų ugdymo centrams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Pirmieji naujųjų brailio knygų tomai įteikti Vilniuje įsikūrusio Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro moksleiviams rugsėjo 27 dieną atidarant atnaujintą ir suremontuotą šio centro bibliotekos skaityklą. 

Santykinis projekto „Augu su brailio raštu“ metu išleistų knygų skaičius nėra didelis, tačiau jos tapo gera proga su jaunimu dar kartą padiskutuoti apie brailio rašto vietą ir svarbą neregio gyvenime. Diskusijos šia tema tampa dar aktualesnės žinant, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet pagaliau ketina patvirtinti daugiau nei dvejus metus rengtą lietuviškąjį brailio rašto standartą. Ar pasiliks šis standartas vien biurokratų stalčiuose, ar taps paskata naujiems leidiniams ir naujoms knygoms, daugiausia priklauso ir nuo pačių neregių. 

Išleistų knygų sąrašas: Aidas Jurašius „Naktis su raktininku“, Ilona Ežerinytė „Skiriama Rivai“, Loreta Jastramskienė „Bilietas į Grįžulo Ratus“, Katherine Rundell „Stoglaipiai“, Mo O'hara „Mano didelė riebi auksinė žuvelė, vardu Zombis“. 

Projekto vykdytojų inf.