Sveikatos kodas

Autoriaus nuotraukaDovilė Zuozaitė–Veteikienė, [email protected]

Kaip tausoti savo klausą?

Parašas po straipsniu

Kasdieniniame gyvenime klausa mums atveria išskirtines pažinimo galimybes, suteikia svarbios informacijos, padeda įgyti gyvybiškai svarbios patirties. Tačiau dėl technologiškai modernėjančios aplinkos, dažno iš mūsų klausa patiria vis didesnę dirbtinio triukšmo naštą, nors yra sutverta girdėti tik natūralius gamtos garsus ar žmogaus balsą. 

Esant žalingam triukšmo poveikiui nukenčiame visi – tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Skaudžiausios pasekmės – klausos nervo pažeidimas, kuris yra vienas dažniausių klausos sutrikimų. Todėl kiekvienam yra svarbu suprasti, kokie garsai leidžia gyventi kokybiškai, kaip reikia tausoti klausą, kas ypač aktualu ilgai būnantiems triukšme ar kam klausa yra tapusi regos kompensavimo būdu. Apie tai plačiau pakalbėti paprašėme Antakalnio poliklinikos, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro otorinolaringologės Austėjos Pečeliūnienės. 

 

– Kokius išbandymus tenka patirti mūsų klausai? 

– Klausos pažeidimo priežasčių yra įvairių. Labiausiai keliantis nerimą, tačiau dažniausiai išvengiamas veiksnys – tai triukšmas, kuris užklumpa namuose, gatvėje, darbe, poilsio vietose. Mokslininkų duomenimis per 20 metų triukšmo lygis išaugo net keturis kartus dėl įvairių pramonės mechanizmų, automobilių, vaizdo, garso technikos, buitinių prietaisų, o jų garsų fone mūsų ausys nuolat vargsta. Klausos pablogėjimui įtakos gali turėti ir kiti veiksniai: virusinės, bakterinės ligos, cukrinis diabetas, anemija, hipertenzija, genetinės priežastys. Žalą sukelia ir kai kurie vaistai, turintys ototoksinį poveikį, taip pat aktyvus ir pasyvus rūkymas. Kenksmingas poveikis tiesiogiai priklauso nuo surūkytų cigarečių kiekio ir rūkymo "stažo", o viena iš ilgalaikio nikotino poveikio pasekmių – susiaurėjusios ausų kraujagyslės, tai slopina klausą. 

 

– Su kokiomis technologijų keliamo triukšmo pasekmėmis dabar susiduriama dažniausiai? 

– Naujausi duomenys rodo, kad dėl technologijų keliamo triukšmo pažeidimų sparčiai daugėja ir tai nutinka vis jaunesnio amžiaus žmonėms. Nors pradžioje pažeidimai nesukelia fizinių, socialinių sunkumų, bet ilgainiui klausa prastėja ir atsiranda rimtų pasekmių. 2011 m. pačiai teko inicijuoti tyrimą, kai Vilniaus mokyklose 13–19 metų moksleiviams per ausines davėme paklausyti keturias skirtingo stiliaus dainas jų pačių pasirinktame garsumo lygyje. Mokiniai pildė ir anketą, atspindinčią klausymosi įpročius. Paaiškėjo, kad iš 500 dalyvavusiųjų daugiau nei du trečdaliai pasirinko nesaugų garso lygį, daugiau nei pusė iš jų dažniau nei kartą per savaitę girdi spengimą ausyse pasinaudojus ausinėmis. Nuogąstavimai pasitvirtino. 2018 m. olandų mokslininkų tyrimai parodė dar liūdnesnę situaciją. Buvo tiriami 9–11 metų vaikai, jiems nustatytos audiogramos buvo tokios pat kaip 50–mečių žmonių, o net 14 proc. vaikų konstatuotas triukšmo sukeltas klausos pažeidimas. Iš jų didžiausios sąsajos pastebėtos su ausinukų naudojimu. 

 

– Kuo pavojingos ausinės ir ar įmanoma saugiai jomis naudotis? 

– Garsas per ausines stipria koncentruota jėga sklinda į išorinę, vidurinę ir vidinę ausį. O kai klausomės radijo, girdime jau aplinkoje išsisklaidžiusį garsą. Abiem atvejais galime ir saugiai klausytis, ir pakenkti, nes pernelyg intensyvių garsų paveiktos klausos ląstelės neatsistato. Kad taip nenutiktų, yra paprasta taisyklė – 60/60. Ji reiškia, kad kasdien saugiai ausinėmis galima naudotis 60 minučių, neviršijant 60 proc. garso skalės. Taip pat neigiamą poveikį sumažins ausinės, izoliuojančios aplinkos garsą, nes kuo jis bus didesnis, tuo labiau norėsime pasigarsinti. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad nereikėtų pasikliauti savo diskomforto slenksčiu ar ausinių rūšimi, nes svarbiausia, visgi, garso intensyvumas ir klausymosi trukmė. 

 

– O kaip tinkamai turėtume naudotis kitomis garso, vaizdo technologijomis? 

– Paprastai ne per ausines, tarkim, radijo klausomės 70 dB stiprumu. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, toks garsas, net ir ilgai klausantis, negali sukelti klausos sutrikimų, bet natūralų gyvenimo ritmą gali sutrikdyti. Tačiau decibelas yra skaičiuojamas logaritminėje, ne linijinėje skalėje. Tai reiškia, kad net vieno decibelo padidėjimas lemia 10 proc. didesnį energijos kiekį. Todėl 85 dB saugi ekspozicijos trukmė bus 8 val., 95 dB – 1 val, o 100 dB – tik iki 15 min. 

Svarbu žinoti, kad per didelis garsas yra toks, kuris verčia keisti mūsų elgesį. Jei televizoriaus fone su šalia esančiu žmogumi turime kalbėti pakeltu tonu, vadinasi, jau yra per garsiai. O jei pabuvus prie intensyvaus triukšmo fono jaučiame spengimą ausyse ar sumažėjusį jautrumą garsui, reiškia, garso taip pat buvo per daug ir tai vadinama klausos nuovargiu. 

Taip pat neturėtume pamiršti ir kasdien naudojamų telefonų, kurie irgi turi įtakos mūsų klausai Per jį žiūrime įvairius vaizdo įrašus, klausomės muzikos. Dabar jau beveik visuose prietaisuose yra įspėjanti funkcija apie nesaugų garso lygį, tačiau jei jos nėra, stenkimės vadovautis minėta 60/60 taisykle. Kalbėdami telefonu, kai laikome įrenginį prie ausies, taip pat ribokime garsą, o esant galimybei naudokime laisvų rankų įrangą ar garsiakalbį. 

 

– Kokiais pojūčiais pasireiškia klausos pažeidimai? 

– Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas yra neskausmingas. Pasekmės atsiranda palaipsniui, po metų ar dar vėliau. Pirmiausia nukenčia aukšti dažniai. Tuomet žmogus pastebi, kad tyloje jis puikiai susikalba su kitu žmogumi, tačiau prastai girdi triukšmingoje aplinkoje, tai net vadinama "vakarėlio efektu". Be klausos pablogėjimo pasitaiko ir ūžesių, spengimo vienoje ar abiejose ausyse. Pažeidimas pasižymi ir paradoksaliu jautrumu garsui, kai žmogus jaučia diskomfortą girdėdamas tam tikro dažnio ir intensyvumo garsus. Tai yra labai dažna muzikantų, žmonių, ilgai būnančių triukšme, problema. 

Tačiau triukšmas sukelia ne tik fizinį, bet ir emocinį poveikį, kuris turi didelės įtakos bendrai sveikatai. Jei patys garsiai klausomės muzikos, pjauname žolę, to nepriimame kaip triukšmo. Bet jei tokius garsus esame priversti klausytis dėl aplinkinių veiklos, jau bus kaip triukšmas, kuris ne tik erzins, bet ir padidins streso hormonų – adrenalino ir kortizolio lygį, sukels įtampą, dėl to didėja emocinis nuovargis, silpsta psichomotorinės reakcijos, mažėja darbingumas. 

 

– Kai kas prieš miegą klauso mėgstamus įrašus, kaip tai veikia mus? 

– Yra žmonių, kurie be to negali net užmigti. Tačiau ne be reikalo nustatyta, kad miego aplinkoje neturi būti didesnio nei 35 dB fono. Klausa net miegant turi intensyvų budėjimo režimą, mus saugo nuo potencialių grėsmių. Jei žmogus gali ramiai miegoti triukšme, jo organizme vis tiek įvyksta daug trumpų prabudimo epizodų, kurių jis nejaučia. O triukšmas, kaip stresorius, vis tiek veikia klausą, visą organizmą, ilgainiui sukeldamas su tuo susijusias pasekmes. Vienintelė išeitis – automatinio išsijungimo funkcija, kuri dabar yra beveik visuose įrenginiuose. 

 

– Kaip turėtume apsaugoti save tada, kai negalime patys riboti aplinkos triukšmo? 

– Garso "spąstai" mūsų tyko daugelyje viešųjų, ypač pramoginių, erdvių. Net ir tada, kai patys nutariame eiti į koncertą, bet juk nežinome, koks bus garso lygis. Kokiose situacijose bebūtume, visuomet pagelbės ausų kištukai. Juos galima pasirinkti pagal slopinimo lygį, nes yra 10, 15, 20 ir net 30 dB. Bet jei esame koncerte, užteks ir silpniausio 10 dB, nes kiti jau iškreips garsą, "nuims" aukštus tonus, o žemi liks, tad nebegirdėsime muzikos tikruoju garsu. Tad jei esame 100 dB triukšme, ir panaudosime mažiausio slopinimo kištukus, garsas sumažės 10 dB, todėl saugi ekspozicijos trukmė vietoj 15 min. pailgės iki 2 val. Prasminga pasitelkti ir sulaikančias triukšmą ausines ar specialias programėles telefonams, kurios matuoja leistiną garso lygį ir trukmę. 

 

– O kaip reikėtų saugoti mažųjų klausą? 

– Vaikams šis jutimas yra dar lengviau pažeidžiamas. Todėl nereikėtų vestis jų į triukšmingus renginius – sporto varžybas, koncertus, fejerverkų šou. Jei to negalime išvengti, būtinai pasitelkime individualias klausos apsaugos priemones ar ribokime triukšmo laiką. 

Svarbu šviesti vaikus apie triukšmo poveikį klausai, aiškinti, kad jei jie dabar nesaugiai klausys muzikos per ausines ar lankydamiesi triukšminguose renginiuose, turės klausos problemų ateityje. Nes jau dabar yra pastebėta, kad vaikams, daug laiko praleidžiantiems triukšmingoje aplinkoje, yra sunkiau susikaupti, atsiranda elgesio pakitimai, nuovargis, irzlumas, blogėja mokymosi rezultatai. Taigi vertėtų teikti pirmenybę ramiam poilsiui ir aplinkai. 

Tyla yra tapusi didele prabanga. Jei triukšmą pavyktų perteikti vaizdais, materija, mūsų artimieji, kaimynai aplink išvystų daug šiukšlių. Tad visuomet pravartu pasitelkti sąmoningumą, teisingus įpročius, taip ne tik sumažinsime triukšmo poveikį, bet ir jo išvengsime. 

 

Nuotrauka: Gydytoja otorinolaringologė A. Pečeliūnienė pabrėžia, kad labai svarbu reguliuoti garso intensyvumą ir klausymosi trukmę / asmeninio archyvo nuotr. 

Jauna moteris skaitytojui matoma nuo liemens iki viršugalvio, šiek tiek pasisukusi kairiuoju profiliu, rankas sukryžiavusi ir sudėjusi po krūtine. Moteris – vidutinio sudėjimo, šviesių plaukų, surištų į kasą ar kuodą. Jos akys didelės ir išraiškingos, moteris švelniai šypsosi, ausyse segi nedidelius auskarus. Gydytoja vilki baltą chalatą, per kaklą pasikabinusi stetoskopą – medicinos prietaisą, skirtą klausyti žmogaus vidaus organų garsų. Prietaisas turi mažą apvalų disko formos rezonatorių, kuris dedamas prie odos, ir vieną, maždaug pusės metro ilgio, vamzdelį, sujungtą su dviem ausinėmis. Ant kairės rankos moteris segi baltą elektroninį laikrodį. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]