Namai kaip iššūkis

Henrikas Stukas, [email protected]

MADA IR STILIUS TAMSOJE

Mada ir aklumas – ne sesė ir brolis, einantys draugiškai susikibę už rankų. Kaip mes, neregiai, suvokiame madą ir įsivaizduojame pastarosios pasaulį bei nuolat besikeičiančias jos kryptis? Ar verta vaikytis mados paukštę žinant, kad jos sugauti beveik neįmanoma? Apie tai dalijamės straipsnyje. 

Glorija, 19 metų: 

"Mada". Ką talpina šios kelios raidės, rimtai niekada negalvojau. Išgirdusi žodelį "mada", susinervinu, juk vien iš klausos grožio industrijos nepažinsi. Neregiui tai – tuščia frazė, o štai "mada" ir regėjimas – tiesioginis ryšis. Žodį "mada", ypač neregiams, patarčiau keisti žodžių junginiu "savitas stilius". Šią frazę suprantu kaip patogumą, kaip gerą jauseną. Svarbiausia, kad žmogus, dėvėdamas vieną ar kitą rūbą, jaustųsi komfortabiliai. 

Mėgstu laisvus, ne aptemptus drabužius. Mados naujovėmis nesidomiu. Suprantu, kad mada yra daugiau verslininkų išmonė, siekiant išvilioti kuo daugiau pinigų. Turint savitą stilių, išlaidų tiek nereikia. Manasis "stiliukas" atsirado ne tuščioje vietoje. Viskas prasidėjo, kai man sukako šešiolika, susidomėjau subkultūromis. Iš pradžių pankais, o vėliau – metalistais. Pradėjau klausytis sunkiosios muzikos: metalo, roko. Muzika paskatino domėtis jos atlikėjų apranga bei aksesuarais. Nematančiajam tai tikrai sudėtingas procesas. Laimei, internete šiuo klausimu yra nemažai informacijos. Netgi "YouTube" yra transliuojamas atskiras kanalas, skirtas metalo muzikos gerbėjams. Šios jaunimo srovės atstovai turi savą išskirtinį stilių. Pagrindinis bruožas – metalinių detalių gausa aprangoje. 

Palaipsniui nustojau dėvėti sukneles ir segėti sijonus. Mano naujajame garderobe pirmiausia atsirado marškinėliai. Jie ne įprasti kasdieniniai, o su man patinkančių muzikos dievaičių atvaizdais. Juos perku internetinėse parduotuvėse. Jų kaina sąlyginai nėra didelė – nuo 10 iki 20 dolerių. Šaltu metų laiku dėviu džemperius su gobtuvais, kurie yra ne tik savotiška puošmena, bet ir itin naudingi atvėsus orams, atstoja kepurę. Įvairiausių galvos apdangalų nenešioju, patinka vaikščioti vienplaukei. 

Neatskiriama mano "stiliuko" dalis – odinės striukės, visos papuoštos metalinėmis kniedėmis. Striukių turiu sukaupusi visą kolekciją. Odinukes dažniausiai perku dėvėtų rūbų parduotuvėse. Pati brangiausia kainavo 40 eurų. Taip pat dėviu odines arba plėšyto džinso kelnes. Kuo labiau suplėšytos, tuo geriau. Avalynė irgi nėra įprasta. Batai – auliniai, suvarstomi ir kaustyti. Kartais praverčia ir kariškiams skirta avalynė. 

Kasdieninę aprangą paįvairinu specifiniais papuošalais. Dažniausiai dėvimi aksesuarai yra įvairiausi spygliuoti pakabukai ir apyrankės. Kuprinė – taip pat neatsiejama mano stiliaus dalis. Be to, mėgstu puošti ir savo kūną: turiu du auskarus ausyse, tris veide – po vieną antakyje, nosyje ir lūpoje. Dar vienas išskirtinis mano bruožas – tatuiruotė. Ji puikuojasi ant dešinės rankos dilbio. Pasirinkau ne paveiksliuką ar simbolį, o užrašą iš man patinkančios dainos: "Jūs galite užmerkti akis, kad nematytumėte tų dalykų, kurių nenorite matyti, bet negalite užverti savo širdies dalykams, kurių nenorite jausti". 

Andžejus, 25 metai: 

Mūsų, neregių, problema – galvojimas, kad jei pats nematai, vadinasi, ir tavęs niekas nemato. Tai didžiausia klaida. Kai kurie nė nesuvokia, kad per aprangą labai daug informacijos apie save skleidžia į aplinką. Ši informacija formuoja nuomonę ne vien apie asmenį, bet ir apie neregius apskritai. Regintieji net 80 proc. informacijos gauna akių pagalba. Vienas iš kertinių akmenų – apranga, laikysena, kūno higiena ir tik po to į žaidimą įsijungia verbaliniai veiksniai. 

Man mada – nuolat kintantis masinių žmonių poreikių tenkinimas įvairiose srityse. Retkarčiais savęs klausiu, kiek ji man aktuali? Neslėpsiu, neseku "pačių pačiausių" mados naujienų ir nesivaikau madingiausių rūbų modelių, nors kelis madingus drabužėlius turėjau. Aš esu klasikinio apsirengimo šalininkas. Nematant sekti ar vaikytis mados "klyksmą" – ganėtinai komplikuotas reikalas, neįmanomas be reginčiojo pagalbos. Rūpimą informaciją apie mados tendencijas gaunu iš mane supančios aplinkos: draugų, sesės ir, žinoma, merginos, kurios regėjimas – puikus. Kažkada pats mačiau, todėl spalvas, modelius įsivaizduoju. Draugai ar mergina papasakoja, o man galvoje iškyla vaizdiniai. 

Rūbų ir aksesuarų pirkti niekada neinu vienas. Neregiui tai – bergždžias reikalas. Apsiperku su savo mergina arba sese. Jų skoniu pasitikiu ir žinau, kad bet ko man nesiūlys. Madingas dizainerių parduotuves apeinu, jų rūbai man ne pagal kišenę. Apsiperku "Akropolio" prekybos centre arba Gariūnuose. Dažniausiai spintos turinį atnaujinu sezoniškai. Daug drabužių neturiu. Vadovaujuosi principu –"kuo mažiau, tuo geriau". Tai darau vedinas praktinių sumetimų. Turint mažą pasirinkimą yra lengviau tarpusavyje rūbus derinti. Spintoje žinau kiekvieno rūbo spalvą bei faktūrą. Visi rūbai išskirstyti į dvi dalis. Vieni puošnūs, skirti ypatingoms progoms. Kiti – kasdieniniai. Juos rinkdamasis vadovaujuosi neutralumo principu. Jie pastelinių spalvų, nesunkiai dera vienas su kitu. Štai vasarą dažnai vilkiu šortus. Jie tokios spalvos, kad prie jų nesunkiai dera įvairiausių spalvų marškinėliai. Tiesa, renkantis naują pirkinį, nulemia jo medžiaga: pačiupinėjęs nusprendžiu, ar ji man patinka ar ne. 

Neatsiejama stiliaus dalis – žmogaus kūno išvaizda. Ja būtina kiekvieną dieną rūpintis. Nekalbėsiu apie kasdieninę higieną ir malonų kūno kvapą. Viena svarbiausių kūno dalių yra galva. Plaukai visuomet turi būti švarūs. Galvą verta plauti jei ne kasdien, tai nors kas trečią dieną, nelygu plaukų riebaluotumas. Kita svarbi detalė – šukuosena. Štai aš jau daug metų einu pas tą pačią kirpėją. Ji puikiai žino, kas man tinka, o kas ne. Trumpi plaukai man netinka, o per ilgi taip pat nėra gražu. Kirpėja nutaiko auksinį viduriuką. Taip pat vyrams derėtų nuolat skustis. Auginant madingą barzdelę reikia profesionalios kirpėjos patarimo, nes kitaip barzda bus ne veido akcentas, o netvarkinga šluota. Dar viena svarbi detalė – rankos. Kalbu apie nagus ir panages. Neregiams tai ne itin svarbi zona. Tuo tarpu regintieji pastebi jūsų nagų tvarkingumą, o ypač juodas, nevalytas panages. 

Tatjana, 54 metai: 

Mada – lyg rieškučiose vanduo. Kaip besistengtum, vis tiek jis ilgai delnuose neužsilaiko. Manau, mados vėjus reikia žinoti, bet aklai sekti – tikrai ne. Apie mados naujausius "dvelksmus" sužinau iš specialių kanalų televizijoje, radijo laidų, panaršiusi internete. 

Nesu jauniklė, todėl manau, kad mano amžiaus moteriai svarbu turėti savitą stilių. Prisitaikius sau tinkančius rūbus, avalynę, aksesuarus, tikrai nebūsi balta varna taip vadinamajame mados pasaulyje. Mano mamytė buvo siuvėja. Ji daug siūdavo to meto ponioms. Aš nuo vaikystės mačiau ir domėjausi mamos darbu. Per ilgus metus susikūriau savitą stilių. Neatitinku standartų, o mūsų rūbų parduotuvės atsiveža modeliams skirtą aprangą. Jei pasitaiko didesnių dydžių, tai man ne pagal išgales. Todėl dažniausiai reikiamus sijonus, sukneles siūdinuosi pas asmeninę siuvėją. Kartais apsiperku užsienyje. Ten dydžių yra visokiausių ir išpardavimų metu kainos tiesiog juokingos. Į parduotuvę veduosi žmogų, išmanantį atspalvių žaismą. Ne kiekvienas regintysis gali apibūdinti, pavyzdžiui, raudonos spalvos atspalvius. Derinant rūbus tai itin svarbus veiksnys. Mano atmintyje spalvos ir jų įvairovė išlikusi. Visus rūbus atskiriu pagal medžiagos faktūrą, pasiuvimą ir dar daug įvairiausių smulkmenų. Turiu taisyklę – vieną kartą apsivilktą drabužį dedu skalbti. Nėra baisiau išgirsti: "Ji ne tik nemato, bet ir vaikšto dėmėtais rūbais". 

Negaliu nepakalbėti apie avalynę. Batų turiu itin daug porų. Kiekvienus batelius stengiuosi priderinti prie tam tikro drabužio. Tiesa, turiu kelias poras batelių, derančių prie daugelio rūbų. Man taip pat svarbios yra ir rankinės. Jų turiu virš dvidešimties. Rankinė ne tik papildo, bet ir pabrėžia propaguojamą stilių. 

Drabužių ir tekstilės dizainerės Rugilės Gumuliauskaitės patarimai ir mintys apie madą – jau kitame "Mūsų žodžio" numeryje. 

Nuotrauka: Glorija įsitikinusi, kad stilius turi atitikti žmogaus natūrą ir leisti jaustis savimi / G. Čingaitės–Kiznienės nuotr. 

Jauna mergina pozuoja sėdėdama ant žolės parke, už jos nugaros matomi medžiai. Mergina šiek tiek pasisukusi dešiniuoju profiliu, sukryžiavusi kojas, dešinė ranka padėta ant dešiniojo kelio, o kairiąja ranka ji prie ausies laiko mobilųjį telefoną. Mergina – vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, nevienodos spalvos, plaukų. Jos šukuosena – nestandartinė. Nugaros pusėje plaukai ilgi, tačiau šonuose, virš ausų, nukirpti visiškai trumpai. Glorijos veidą puošia ne vienas auskaras – jie įverti į dešinįjį antakį, virš nosies, lūpos, taip pat matomi ir dešinėje ausyje. Ant abiejų riešų mergina segi tamsias, plačias, maždaug septynių centimetrų skersmens, dygliuotas apyrankes. Glorija nuotraukoje švelniai šypsosi, jos žvilgsnis nukreiptas kiek į šoną. Ji šiek tiek prasižiojusi, tarsi kažką sakytų telefonu. Mergina vilki tamsią odinę striukę ilgomis rankovėmis, šviesius džinsus ir avi šviesius aulinius batus su raišteliais.