Teisininko komentaras

Autoriaus nuotrauka. Parašas po straipsniuVytis Muliuolis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas, www.lygybe.lt

Lygios galimybės nėra "papildoma teisė"

 

Jūsų klausimų laukiame redakcijos elektroninio pašto adresu [email protected] arba telefonu (8 652) 17558. 

 

Klausimas. 

"Esu neregys. Retai, bet pasitaiko, kad savarankiškai apsiperkant parduotuvėse į kasos kvitą "įmušamos" papildomos prekės. Suprantama, kvito tuoj pat peržiūrėti negaliu, o vėliau sugrįžus į parduotuvę ne visuomet pavyksta įrodyti, kad vieno ar kito daikto nepirkau. Panašus klausimas kyla ir mano silpnaregei draugei. Įsigydama buitinės technikos ji dėl regos negalios negalėjo perskaityti pirkimo–pardavimo sutarties, todėl manosi, esanti apgauta dėl kai kurių sutarties punktų. Kokios yra regos neįgaliųjų, kaip pirkėjų, teisės? Ar jų galima reikalauti papildomų, ar tai būtų tik savanoriška verslo "dovana"? Mantas" 

Atsakymas. 

"Regos negalią turinčių pirkėjų teisės yra tokios pat kaip ir kitų vartotojų. Lietuvoje vartotojų teisių apsaugą užtikrina bei ne teismo tvarka vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus sprendžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tad įtarus pažeidimus, patariame kreiptis būtent į ją. 

Vartotojų teisių apsaugą, susijusią su galima diskriminacija, įgyvendina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Skaitytojo minėtų situacijų vertinimas nepatenka į lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją. Diskriminacija apibrėžiama kaip elgesys su asmeniu, kai dėl jo tapatybės bruožų, pavyzdžiui, negalios, su juo elgiamasi mažiau palankiai negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų elgiamasi su kitu asmeniu. Vartotojų teisių apsaugos srityje, pagal Lygių galimybių įstatymą, diskriminacija reglamentuojama įsigyjant prekes ar paslaugas bei teikiant informaciją (reklamą). Vadinasi, prekių pardavėjas visiems vartotojams privalo sudaryti vienodas sąlygas įsigyti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, joms taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas. Taip pat, informuojant visuomenę apie prekes ir paslaugas privalu užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties, rasės, negalios ir kitų tapatybės bruožų. 

Jei skaitytojo nurodytais atvejais pardavėjai sąmoningai elgėsi nesąžiningai, pasinaudoję klientų būkle, neleidžiančia iš karto patikrinti čekio ar sutarties, siekė pasipelnyti, tai laikytina sukčiavimu. Tokiu atveju nukentėję asmenys turėtų kreiptis į parduotuvės administraciją (ir) arba policiją. Tokiomis aplinkybėmis įrodyti sukčiavimą sunku, bet galbūt parduotuvės administracija gali pasinaudoti vaizdo įrašu: paprastai parduotuvėse įrengtos vaizdo kameros, fiksuojančios, kas vyksta. Galbūt taip būtų galima patikrinti, kokias prekes prie kasos atsinešė klientas ir už kokias jis sumokėjo. Prekių įsigijimo sutartys turėtų būti vienodos visiems klientams, o vartotojai, negalintys jų perskaityti, su sąlygomis turėtų būti supažindinami žodžiu. Tą atlikti turėtų prekės pardavėjas ar jo įgaliotas asmuo. Atsisakius tą padaryti, vartotojas gali teikti skundą lygių galimybių kontrolieriui dėl galimos diskriminacijos teikiant paslaugas. 

Įstatymiškai regos negalią turintys asmenys negali reikalauti papildomų teisių. Tačiau, kaip jau minėjau, visi pardavėjai privalo taikyti vienodas prekių įsigijimo sąlygas, tad žmonės su negalia turi teisę būti traktuojami lygiavertiškai – lygių galimybių sudarymo poreikis nėra "papildoma teisė". 

 

Autoriaus nuotrauka: Vytis Muliuolis. Vidutinio amžiaus, vidutinio sudėjimo vyras atrodo pasitempęs, rimtas, santūriai šypsosi. Vyro plaukai tamsūs ir trumpi, žvilgsnis gilus, ant dešiniojo skruostikaulio vyras turi apgamą. Vyras dėvi tamsų kostiumą, baltus marškinius, ryši tamsų kaklaraištį. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]