Laiko juosta

 

 

 

SPORTAS IR LAISVALAIKIS TOJOHAŠYJE 

Štai jau dvidešimt metų Lietuvos vyrų golbolo rinktinė yra viena stipriausių pasaulyje. 3 kartus Europos, 2 kartus pasaulio čempionė, Sidnėjaus (2000) ir Pekino (2008) paralimpinių žaidynių vicečempionė, Rio de Žaneiro (2016) čempionė. Daugelio tarptautinių turnyrų nugalėtoja, už nuopelnus sportui - 2008 metais išrinkta geriausia Lietuvos metų komanda. Rengdamiesi Tokijo paralimpinėms žaidynėms, padedant Lietuvos paralimpiniam komitetui, mūsų golbolininkai Japonijoje surengė mokomųjų treniruočių stovyklą. Apie ją - šis pasakojimas. 

Balandžio 22 dieną mes, vienuolikos žmonių delegacija, susirinkome Vilniaus oro uoste, kad kartu pradėtume pilną įspūdžių kelionę į tekančios saulės šalį Japoniją. Mūsų delegaciją sudarė Lietuvos golbolo rinktinės žaidėjai, treneriai Valdas Gecevičius ir Sandra Šalčiūtė, gydytoja Dovilė Volodkovičienė bei Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis. Keliavome iki Helsinkio. Čia persėdome į kitą lėktuvą, jame praleidome apie devynias valandas - tiek truko skrydis iki Nagojos miesto. 

Parašas po straipsneliu.

Mūsų viešnagė Tojohašyje tęsėsi dvi savaites, per kurias treniravomės, aplankėme miesto savivaldybę, mokyklą. Visur buvome labai šiltai priimti. 

Savivaldybėje, įžengę vidun, išgirdome darbuotojų plojimus, lydėjusius iki pat susitikimo salės, kur mūsų jau laukė miesto meras ir jo komanda. Buvome vaišinami arbata, bendravome. Vaikai mokykloje mus sutiko tarsi žvaigždes, jų lūpose skambėjo lietuviškas "labas!", o iš visų pusių siekė mažos jų rankos. Jaudinanti ir nepamirštama akimirka! Atsisveikinimas su vaikais niekuo nenusileido sutikimui - darėme bendras nuotraukas, vėl spaudėme vieni kitiems rankas. 

Besitreniruodami išbandėme jėgas dviejuose draugiškuose susitikimuose su nacionaline Japonijos golbolo rinktine. Jie baigėsi abiem rinktinėms pasidalinus po pergalę. Kitą dieną po draugiškų varžybų kartu su japonais treniravomės ir žaidėme dvidešimties minučių atkarpas, kuriose būsimiesiems olimpinių bei paralimpinių žaidynių šeimininkams rodėme savo pranašumą. 

Teko pratintis gyventi japonišku laiku, kuris nuo mums įprasto lietuviško skyrėsi šešiomis valandomis. Tai kėlė sunkumų naktimis užmigti. Adaptacija truko bene pusę laiko, kurį viešėjome. Japonai yra ne tik šilti, bet ir itin punktualūs bei ramybę mėgstantys žmonės. Autobusas, kuriuo keliaudavome į išvykas, niekada nevėluodavo, visos veiklos bei treniruotės prasidėdavo laiku. Patyrėme ir tai, kaip japonai palaiko švarą įvairiose įstaigose: lankėmės vietose, kuriose turėjome palikti lauko batus prie įėjimo spintelėse ir persiauti švarią avalynę, o jos neturint - žygiuoti su kojinėmis. Japoniškoje saunoje - taip pat netikėtumai: kaitinantis galima stebėti televizorių, o duše praustis yra galimybė atsisėdus. Taip nutiko, jog mūsų viešnagės metu, gegužės pirmąją, tekančios saulės šalyje keitėsi imperatorius. Turėjome progą stebėti fejerverkų šou, skirtą pasveikinti naująjį valdovą. Buvo puikus reginys. 

Už nuostabią galimybę turėti ypatingą treniruočių stovyklą ir pažinti japonų kultūrą dėkojame Lietuvos paralimpiniam komitetui. Taip pat nuoširdų "ačiū" perduodame japonų savanoriams už jų sunkų darbą tam, kad visa dviejų savaičių programa vyktų be jokių nesklandumų. 

Mantas Brazauskis 

 

Nuotrauka: Golbolo rinktinė ne tik treniravosi, bet ir išnaudojo galimybes pažinti Japonijos kultūrą / rinktinės archyvo nuotr. 

Vienuolikos žmonių delegacija pozuoja skaitytojui. Jie stovi kieme prie japoniško stiliaus pastato, nuotraukoje matoma tik dalis pastato ir kelios medinės kolonos, ant kurių pakabinta ilga šviesi medžiaginė paklodė. Ant jos pavaizduotas tamsus, skritulio formos, japoniškas simbolis. Iš abiejų takelio, ant kurio stovi rinktinė, pusių, ant žemės papiltas šviesių ir tamsių nedidelių akmenų mišinys. Kompanijos kairėje ir dešinėje, maždaug pusės metro atstumu, stovi du, maždaug dviejų metrų aukščio, mediniai žibintai su stogeliu. Grupė žmonių išsirikiavusi dviem eilėmis. Visi vilki skirtingų raštų tradicinius japoniškus drabužius - kimono. Vyriški drabužiai - tai platūs, į chalatus panašūs, apsiaustai ilgomis plačiomis rankovėmis, per juosmenį apjuosti juosta, nuo kurios krenta ilgi sijonai. Moterų kostiumai labai panašūs, tik per juosmenį iki krūtinės užrišta dar platesnė juosta. Pirmoje eilėje skaitytojui pozuoja trys vyrai ir dvi moterys, o už jų - dar šeši įvairaus amžiaus vyrai. Visi atrodo labai laimingi. 

 

Stovykla vėl laukia dalyvių 

Pasvalio karatė kiokušin klubo "Kamuido" organizuojama vaikų ir jaunimo stovykla "Pažinkime vieni kitus" - atvira visiems! Pernai joje pirmą kartą dalyvavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro auklėtiniai iš Vilniaus. Visiems stovyklos regintiesiems buvo itin įdomu patirti pasaulį, kuriame lytėjimas, uoslė, garsai pasako daugiau nei vaizdai. Aklieji ir silpnaregiai su kitų vaikų pagalba domėjosi stovyklą aplankiusių gaisrininkų, policininkų darbu ir jame naudojamomis priemonėmis, žaidė interaktyvius žaidimus. Jaunimas sėkmingai išmėgino "Trikke" triračius, mankštino raumenis ir sąnarius su stovyklos vadovu, karatė kiokušin 1 Dan juodo diržo meistru Gintaru Kazilioniu ir dalyve silpnarege Monika. Monika lanko dziudo treniruotes ir su stovyklos vadovu Gintaru vaikams vedė rytinę mankštą. Stovyklos bičiulių "Fly VR" ir Gedimino Sinkevičiaus padedami, vaikai išbandė skrydžio simuliacijos supertechnologiją, leidusią jiems pasijusti tikrais padangių karaliais! 

Vaikų su regėjimo negalia dalyvavimas stovykloje leido kitiems jos dalyviams artimiau pažinti ir suvokti neregių pasaulį, pamatyti, kad šią negalią turintys žmonės gali gyventi pilnavertį gyvenimą, yra žingeidūs, drąsūs, naudojasi naujausiomis technologijomis. O pasak stovykloje dalyvavusių neregių moksleivių Pauliaus Lėverio ir Hermio Kasperavičiaus, jie čia patyrė daug įsimintinų akimirkų, sužinojo naujų ir įdomių dalykų, susipažino su nepažinta sritimi - karatė kovos menu. 

Visa tai prisimename ne šiaip sau. Kviečiame vaikus ir jaunimą nuo 7 iki 18 metų šią vasarą vėl dalyvauti stovykloje "Pažinkime vieni kitus". Planuojamos dvi pamainos: nuo liepos 15 iki 19 d. ir nuo rugpjūčio 12 iki 16 d. Stovykla vyks sodyboje "Tatulos vingiai", Raubonių kaime, Pasvalio rajone. Regėjimo negalią turintys vaikai gali dalyvauti su lydinčiais asmenimis (tėvais, broliais, seserimis arba mokytojais). Platesnė informacija suteikiama telefonu (8 620) 55459 arba el. paštu [email protected] Lauksime jūsų! 

Laura Misiukonienė 

 

Kompensuos daugiau 

Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša, kad didėja kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių prieinamumas regos sutrikimų turintiems žmonėms. Nuo šiol Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis akinių lęšiai gali būti kompensuojami didesniam pacientų skaičiui. 

"Iki šiol ligonių kasos akinių lęšius kompensuodavo tik labai silpnai regintiems pacientams. Be to, šios priemonės vaikams ir suaugusiems buvo kompensuojamos nustačius skirtingą regėjimo lygį. Nuo šiol akinių lęšiai PSDF lėšomis tiek vaikams, tiek suaugusiems pacientams bus apmokami gydytojui oftalmologui nustačius, kad geriau matančios akies aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,4 regėjimo aštrumo", - sako VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė. Kaip ir anksčiau, vaikams pagal gydytojų receptus akinių lęšiai bus kompensuojami ne dažniau kaip kartą per metus, o suaugusiems - kartą per dvejus metus. Kompensuojamoji suma vaikams sieks 38, suaugusiems - 76 eurus. 

VLK primena, kad gydytojui oftalmologui išrašius receptą kompensuojamiems akinių lęšiams, dėl jų įsigijimo reiktų kreiptis į optikas, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (visas optikų sąrašas pateikiamas www.vlk.lt skiltyje "Gyventojams"). 

Redakcijos inf. 

 

Parašas po straipsneliuPasaulis atsisveikino su Žanu Vanjė 

Pirmąją gegužės savaitę pasaulis atsisveikino su "Arkos" bendruomenės įkūrėju, mąstytoju, tikros, nepasaldintos krikščioniškosios artimo meilės skelbėju Žanu Vanjė (Jean Vanier, 1928-2019). Karštligiškai laukiančioje "Eurovizijos" finalo, besiruošiančioje prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, Lietuvoje Ž. Vanjė išėjimas į amžinybę liko beveik nepastebėtas - paminėjo vos keli spaudos leidiniai, daugiausia internetiniai, ir jo dvasia gyvenančios bendruomenės. 

Ž. Vanjė gyvenimas ir visa veikla pirmiausia skirti "Arkos" bendruomenei, kurios įkūrėjas jis ir buvo. "Arkoje" kartu gyvena intelekto negalią turintys ir jos neturintys žmonės, tačiau tai nėra vien socialinis reiškinys ar globos organizacija. "Arkos" veiklos filosofinis pamatas - priimti vieniems kitus kaip dovaną! Forma - neįgaliesiems ir jų asistentams susikurti aplinką, primenančią tikruosius namus. Ž. Vanjė veikla, kilusi iš krikščioniškosios artimo meilės, rado palankią dirvą daugelyje pasaulio valstybių, ir ne tik krikščioniškų. Šiuo metu visame pasaulyje veikia daugiau nei 150 "Arkos" bendruomenių. Dvi iš jų - "Kauno arka" ir "Betzada" - įkurtos Lietuvoje. 

"Arka" keičia ne tik neįgaliųjų, bet ir negalios neturinčių žmonių gyvenimą. Tai yra autoritetingai paliudijęs ne vienas lietuvis, trumpesnį ar ilgesnį laiką joje gyvenęs. Tarp jų ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, JT Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus, pats ketverius metus praleidęs Ž. Vanjė įkurtoje bendruomenėje. 

Savo pavyzdžiu, savo knygomis Ž. Vanjė ne tik liudijo artimo meilę, bet keitė visuomenės požiūrį į negalią ir neįgaliuosius. "Rūpėjo klausimas, kodėl jie tokie, ar tai nėra Dievo klaida, kodėl mes, žmonės, turim tiek trūkumų? Skaitydamas jo knygas randi atsakymus į visus tuos klausimus. Jis labai svariai apibūdino, kodėl žmonės, turintys negalią, nėra Dievo klaida. Ž. Vanjė sakė, kad toks gali būti Dievo planas - kad jie skirti solidarizuoti visuomenę, kad ji neturėtų būti suskirstyta į stipriuosius ir silpnuosius", - internetiniam leidiniui "Aš galiu" sakė VDU Socialinio darbo katedros lektorius ir "Kauno arkos" įkūrėjas Gedas Malinauskas. 

Ž. Vanjė gimė Kanadoje, garbingoje šeimoje, jaunuolio laukė puiki karjera. Jis tarnavo Kanados kariniame laivyne, tapo karininku, tačiau supratęs, kad tai ne jo kelias, pradėjo studijuoti filosofiją. Paryžiaus Katalikų institute įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1964 metais kartu su savo dvasios tėvu, dominikonų kunigu Tomu Filipu, įkūrė "Arkos" bendruomenę. 1971 m. prisidėjo steigiant "Tikėjimo ir Šviesos" sąjūdį. Ž. Vanjė biografijoje yra ir toks epizodas: gavęs kvietimą atvykti pas Prancūzijos ministrą pirmininką atsiimti aukšto apdovanojimo, jis paklausė, ar gali atvažiuoti su savo bendruomenės draugais, nes tai jo šeima. Gavus leidimą, į apdovanojimus atvyko pilnas "Arkos" bendruomenės autobusas. 

Paskutinius gyvenimo metus Ž. Vanjė praleido savo įkurtoje "Arkoje". 

Alvydas Valenta 

 

Nuotrauka: Ž. Vanjė visame pasaulyje vadinamas žmogiškumo mokytoju / www.medium.com nuotr. 

Žano Vanjė portretas. Garbaus amžiaus vyras matomas nuo krūtinės iki viršugalvio, jis žiūri į skaitytoją ir plačiai šypsosi. Vyriškis kiek praplikęs, jo plaukai trumpi ir žili. Primerktos akys spinduliuoja nuoširdumu. Vyras vilki šviesius languotus marškinius, ant kurių apsirengęs tamsią ploną striukę. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]