Sveikatos kodas

Kristina Mikalajūnienė, Lazdynų poliklinikos šeimos gydytoja

Apie lėtinį nuovargį

Nors už lango įsibėgėjo pavasaris, vis ilgėjančios ir šiltėjančios dienos, atrodo, savaime kuria gerą nuotaiką ir nuteikia darbingai, nemažai žmonių jaučiasi pavargę ir išsekę. Tokia būsena kelia klausimų, ar netrūksta jiems maistinių medžiagų ir vitaminų, kurių žiemos metu gauti su maistu sudėtingiau nei rudenį ar pavasarį? Iš asmeninės praktikos galiu pasakyti, kad jei žmogus yra sveikas ir neserga lėtinėmis ligomis, nevartoja vaistų (ypatingai – chemoterapinių preparatų, antibiotikų), kurie blokuoja tam tikrų vitaminų gamybą ar pasisavinimą, gydytojai retai kada randa mikroelementų ar vitaminų trūkumą ištyrę kraują. Išimtis galėtų būti tik vitaminas D3, kurio trūksta didelei daliai mūsų klimato zonoje gyvenančių žmonių. Teigiama, kad net 85 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių patiria šio vitamino stygių. 

Taigi pavasaris – tai tas laikas, kai gydytojo kabinete kaip niekada daug pacientų, prašančių atsakyti į klausimą, kodėl jie nebeturi energijos kasdieniams darbams ar net malonumams. Tokio žmogaus pasiteiravus apie jo gyvenimo tempą, darbo–poilsio režimą, tenka išgirsti tik gilų atodūsį ir trumpą pasiteisinimą – "Neturiu laiko". 

Lėtinio nuovargio sindromas – perfekcionistų, įsivaizduojančių, kad niekas geriau už juos neatliks darbų, liga. Tuos, kuriems sunku susitaikyti su netobulu rezultatu, nuovargis palaužia dažniau ir greičiau. Didžiausią riziką susirgti šia liga turi keturiasdešimties, penkiasdešimties metų amžiaus moterys, sunkiai susidorojančios su stresu. Minėtas susirgimas kamuoja ir vyrus, tačiau manoma, kad į gydytoją jie kreipiasi kur kas rečiau. 

Paprastai nuvargstama nuo ilgo, sunkaus ir įtempto fizinio arba protinio darbo, gausaus informacijos srauto, emocinės įtampos, stipriu? arba monotoniškų? dirgikliu?. Net ir džiugūs asmeniniai gyvenimo pokyčiai – vestuvės, vaiko gimimas – gali kelti begalę įtampos, vedančios į pervargimą. Kartais jausti nuovargį yra normalu, pavyzdžiui, po ilgai trukusio darbo, neįprasto fizinio krūvio ar bemiegės nakties. 

Atpažinti lėtinio nuovargio sindromą nėra paprasta, nes nuovargis yra dažnas aktyviai gyvenančio žmogaus palydovas. Nėra ir vieno tyrimo, galinčio patvirtinti diagnozę. Į ką verta atkreipti dėmesį ir kada būtina pasirodyti pas šeimos gydytoją? Jeigu nuovargis praeina pailsėjus arba pašalinus jį sukėlusią priežastį, tai nėra liga. Tačiau jei pavargimo būsena pailsėjus nepraeina ir ją lydi tokie simptomai kaip skausmas, nemiga, liūdesys, verksmingumas, arba jei miegama normaliai, tačiau ryte atsibundama nepailsėjus, tai jau galėtų būti vertinama kaip sutrikimas, kurį reikia tirti toliau. 

Jeigu minėti simptomai tęsiasi ilgiau kaip 6 mėnesius, o atlikti laboratoriniai ar funkciniai tyrimai nerodo ligos ar kokių organizmui svarbių medžiagų stygiaus, galima diagnozuoti lėtinio nuovargio sindromą. Tik 20–30 proc. atvejų nustatoma nuovargio priežastis. Iki 50 proc. atvejų nuovargį lemia psichologinės priežastys. 

Dalinuosi nesenu atveju iš praktikos. Kreipėsi jaunas žmogus dėl nuolat perštinčios gerklės, galvos skausmų, kelias savaites besitęsiančio nedidelio karščiavimo, nuolatinio energijos stygiaus. Per 10–15 minučių vizitą nėra kada paklausti apie gyvenimo būdą, stresą, asmeninius ar darbinius pokyčius, o ir simptomai atrodo tokie paprasti, kad ieškoti "giliau" nėra priežasčių. Bet pacientui po paskirto gydymo negerėja, simptomai nedingsta. Atliekami išsamesni tyrimai, siunčiama konsultuoti pas specialistus, tačiau be rezultato. Iš pokalbių paaiškėja, kad mano pacientas ką tik paaukštintas darbe, neseniai su žmona susilaukė pirmagimio, įsirenginėja pirmąjį būstą. Ir nors visi įvykiai išskirtinai džiugūs, jis jaučiasi kaip niekada blogai. Jaunas vyras gavęs labai daug atsakomybių mano neturįs teisės pavargti ir blogai jaustis. Minėtam pacientui pasveikti padėjo pokalbis su psichologu. Įsiklausęs į save, pacientas išdrįso išeiti atostogų, išvyko su šeima į kelionę, kurią vis atidėliojo. Po poros savaičių visi varginę simptomai dingo be jokio specialaus gydymo. 

Tačiau ne visuomet lėtinis nuovargis tik įtempto gyvenimo būdo liga, todėl ne visada pagyjama pailsėjus ar išvykus atostogų. Mokslininkai mano, kad tam tikri virusai, tokie kaip Epštein–Bar, herpes, gripo, gali ne tik sukelti infekciją, bet ir "įjungti" lėtinio nuovargio mygtuką. Aukštas kraujospūdis, inkstų, nervų ir raumenų ligos, skydliaukės sutrikimai, onkologinės ligos dažnai lydimos nuovargio, silpnumo. Todėl jei manote, kad galite sirgti lėtine liga, šeimoje buvę onkologinių ar pavedimų ligų atvejų, nedvejodami kreipkitės į šeimos gydytoją. Atlikus tyrimus ir nustačius ligą, ypač jei ji nespėjo įsisenėti, bus galima gauti efektyvų gydymą ir pašalinti pagrindinę nuovargio priežastį. 

Jei nuovargį lydi liūdesys, verksmingumas, motyvacijos stoka ar net mintys apie savižudybę, jei džiugesio nebeteikia anksčiau nuotaiką pakeldavę užsiėmimai ar susitikimai su žmonėmis, vertėtų kreiptis į psichologą ar psichiatrą. "Prisidengti" nuovargiu gali ir depresija. Tai – viena dažniausių ligų, kuria serga iki 15 proc. populiacijos. Parinkus vaistus, kartu su depresija išnyks ar sumažės ir nuovargis. 

Kaip išvengti lėtinio nuovargio? Svarbu atrasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio, įsipareigojimų ir laisvalaikio užsiėmimų. Gulkitės tuo pačiu metu ir leiskite sau išmiegoti 6–8 valandas. Stenkitės sveikai maitintis, nepersivalgyti ar priešingai – nesilaikykite drastiškų, kūną alinančių dietų. Pasinaudokite pavasarėjančios gamtos teikiamomis gėrybėmis. Žalumynai, pirmosios daržovės ar tiesiog pievose ar miškuose priskintos žolės, pumpurai (kiaulpienių, dilgėlių, beržų, pušų) padės papildyti organizmą bioaktyviomis medžiagomis, padės kovoti su pavasarį paūmėjusiomis virusinėmis infekcijomis. Aišku, nepamirškite pasitarti su šeimos gydytoju, ar galite vartoti vienas ar kitas žoles ar vaistažoles, nes daugelis jų gali silpninti ar sustiprinti jūsų vartojamų vaistų poveikį. 

Užsiimkite kūną stiprinančia ir nuotaiką gerinančia sportine veikla pagal savo fizines galimybes ir pomėgius. Lankykite baseiną, vanduo grūdina ir tonizuoja organizmą, padeda kovoti su kasdieniu stresu. Nepamirškite kasmet profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo, šlapimo tyrimų, siekiant laiku nustatyti hormonų disbalansą (sulėtėjusią skydliaukės veiklą), vitaminų (D3, B12) ar mikroelementų (geležies, kalio) trūkumą. Nepamirškite atlikti ir profilaktinių, pagal amžių priklausančių ankstyvosios vėžio diagnostikos tyrimų (storosios žarnos, prostatos, gimdos kaklelio, krūties), apie kuriuos išsamiau papasakos jus gydantis šeimos gydytojas. Būkite sveiki ir laimingi. 

Autorės nuotrauka. Kristina Mikalajūnienė. Jauna moteris matoma nuo krūtinės iki viršugalvio. Jos plaukai tamsūs, tiesūs, iki pečių. Kristinos žvilgsnis nukreiptas tiesiai į skaitytoją, ji nuoširdžiai šypsosi. Moteris vilki baltą gydytojos chalatą.