Regimi neregiai

Parašas po straipsniu, autoriaus nuotr.Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Mėnulio šuo, Niujorko gatvių vikingas

Parašas po straipsniu, 1 nuotr.

Jį pažinojo visas Niujorkas. Net tie, kas visiškai nesidomėjo muzika, sutikdavo jį kone kasdien vienoje Manheteno sankryžų - keistą ilgabarzdį vyrą, pasidabinusį raguotu šalmu, kartais skaitantį savo kūrybos eiles, kartais skleidžiantį negirdėtus garsus iš jo paties sukurtų daiktų, kiek primenančių muzikos instrumentus. Daugelis praeivių nenutuokė, kad tai yra pats Moondogas, Luisas Hardinas, Mėnulio šuo, kurio simfonijos buvo (ir tebėra) atliekamos iškiliausių orkestrų, kurio pažintimi ir draugija didžiavosi Leonardas Bernšteinas ir Arturo Toskanini, Čarlis Parkeris ir "Duke" Elingtonas, Filipas Glasas ir Stivas Reichas - kiekvienas, kas ką nors reikšmingo kūrė Niurjorko scenoje, su didžiule nuostaba stebėjo Moondogo kūrybinius viražus, atpažinę jame tikrą savo dienų genijų. 

Neregys jis tapo šešiolikos metų: pakėlęs keistą daiktą, nenutuokė, jog tai yra dinamitas, kuris sprogęs rankose neatitaisomai pažeidė akis. Po šio incidento jo domėjimasis muzika suintensyvėjo, o tikėjimas Dievu - nusilpo. Tuomet Moondogas dar labiau susižavėjo skandinavų mitologija ir ėmė dėvėti raguotą šalmą. Kartais šalmas tapdavo kliūtimi bendraujant su akademinės aplinkos kūrėjais, bet Hardinas principingai teikė pirmenybę savo laisvei rengtis taip, kaip jis nori. Nusiimti šalmą jį privertė tik šokiruojantis atradimas, jog tikrieji vikingai jų iš tiesų nenešiojo. 

Moondogo kūrybinis produktyvumas buvo neįtikėtinas: 81 simfonija, daugybė kitų kūrinių orkestrams, virš 50 dainų, kūriniai netradicinių sudėčių grupėms, pavyzdžiui, 13-kai čelestų arba 84-iems trombonams. Jo muzika išlieka populiari ne tik koncertų salėse, bet ir sempluojama didžėjų, cituojama ir tebedaro didelę įtaką. Iki šiol didelė dalis brailio raštu užrašytų jo partitūrų dar liko netranskribuota ir nė sykio neatlikta, bet tai rodo ne menką muzikų domėjimąsi, o didžiulį jo kūrybinio palikimo mastelį. Taigi muzikantams priešakyje liko daug Moondogo kūrinių premjerų ir atradimų malonumo. 

F. Glasas su S. Reichu tvirtino, kad bendraudami su L. Hardinu išmoko daugiau nei per visą studijų Džiulijardo menų mokykloje laiką ir kad minimalizmo kūryboje idėją jie pasiėmė būtent iš jo. Ravi Šankaras, Džanis Džoplin, netgi Frankas Zapa laikė pažintį su Moondogu lemtinga savo kūrybai! Jo originalus mąstymas įkvėpė įtraukti į muziką natūralios aplinkos garsus, išnaudoti įvairiausius garsų šaltinius, išradinėti muzikoje nebandytus principus... Moondogo maištas buvo visapusiškas, jis maištavo net prieš patį maištą! Tuo metu, kai daugybė kompozitorių stengėsi išsivaduoti iš tonalumo ir tradicinės harmonijos, Moondogas kaip tik rėmėsi ja ir konsonansu, tarsi plaukdamas prieš srovę - sau įprasta kryptimi. 

Minimalizmas, ambientas, semplavimo technika, džiazas ir eksperimentinė muzika - daugybė garsinės kūrybos atmainų yra smarkiai paveiktos Moondogo muzikos, o kai kurios net gimė inspiruotos jo kūrybos. Štai tokį poveikį pasaulio kultūrai padarė vienas neregys gatvių muzikantas... 

  

Paklausykite vienos garsiausių Moondogo muzikinių temų "Paukščio rauda". 

 

Autorės nuotrauka: Laima Slepkovaitė. Jauna liekna moteris pozuoja radijo stotyje, su didelėmis tamsiomis ausinėmis ant galvos, priešais ją - teniso kamuoliuko dydžio apvalus mikrofonas. Laimos plaukai vidutinio ilgio, tiesūs. Didžiulės akys žiūri tiesiai į skaitytoją. Laima nuoširdžiai šypsosi. Ji vilki baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis. 

Nuotrauka: Garsaus amerikiečių muzikanto Moondogo nuotrauka. Pagyvenęs vyras pozuoja stovėdamas didmiesčio gatvėje, šalia gigantiškų dangoraižių. Nuotrauka daryta nuo žemės, tad pasirinktas nuotraukos kampas leidžia vyrą matyti nuo liemens, o dangoraižius iki pat paskutinio aukšto. Moondogas - pagyvenęs, vidutinio kūno sudėjimo vyras. Jis stovi užsimerkęs, skaitytojui matomas iš dešinės profilio pusės. Vyras užsiauginęs ūsus ir vešlią, ilgą, maždaug 30 centimetrų ilgio, žilą barzdą. Įdomu tai, kad ant galvos jis užsidėjęs vikingų stilistikos šalmą. Šalmas tamsus, su daugybe kampuotų ir įvairių formų detalių bei dviem dideliais, maždaug dvidešimt penkių centimetrų ilgio ragais, primenančiais jaučio ragus. Vyras apsisiautęs ilgu šviesiu apsiaustu, kaire ranka laiko į žemę atremtą lazdą, kuri atrodo medinė. Ant lazdos smaigalio užmautas aštrus, durklą primenantis metalinis antgalis. Už vyro matomi lapus numetę medžiai ir aukšti stačiakampio formos dangoraižiai stikliniais langais. 

 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]