Mūzų pėdsakais

Alvydas Valenta, [email protected]

Tolimas artimas modernizmas

Prieš ketverius su puse metų LASS ir Lietuvos dailės muziejaus (LDM) meno pažinimo centras išleido reljefinį iliustracijų katalogą "Lietuvos dailė XVI-XX a. pr." Jame penkiolika Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų, karo vadų, politikų portretų ir viena iliustracija pavasario tema. Pasakodama apie sumanymą išleisti tokį katalogą, viena iš projekto sumanytojų, tuometė LDM meno pažinimo centro vadovė Nideta Jarockienė sakė, kad ateityje gali būti ir antra ar trečia leidinio dalis. Antrosios dalies "Pažinti meną pojūčiais. Moderni ir šiuolaikinė Lietuvos dailė" reikėjo laukti daugiau nei ketverius metus, tačiau vis dėlto ji pasirodė. Prieš pereinant prie naujojo leidinio ir naujo projekto aptarimo, reikia pastebėti, kad tie ketveri metai nebuvo tušti: 2016 m. Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) surengta pirmoji taktilinė skulptūrų paroda "Menas tamsoje", praėjusiais metais, irgi NDG, atidaryta didelio populiarumo sulaukusi ir iki šiol po Lietuvą keliaujanti liečiamoji paveikslų reprodukcijų paroda "Blind date". Vienas iš jos organizatorių ir kuratorių Matas Drukteinis pasidžiaugė, kad šiais metais paroda bus plečiama ir tęsiama - gautas Lietuvos kultūros tarybos finansavimas dar 10-čiai liečiamųjų paveikslų. Taigi tiesiogiai ar netiesiogiai, minėtasis reljefinis katalogas savo vaidmenį atliko ir tebeatlieka toliau, o visi norintys jį gali rasti Lietuvos aklųjų bibliotekoje, studijuoti, lyginti. 

Antrasis katalogas nuo pirmojo skiriasi taip, kaip modernistinis meno sąjūdis skiriasi nuo klasikinės dailės ar skulptūros. Galime nebūti tų sričių žinovai, bet vis tiek apie jas kiekvienas esame girdėję: klasikai tapė biblines scenas, valdovus, kunigaikščius, nuogas veneras, gamtos peizažus... Modernistai žaidžia formomis, plokštumomis, linijomis, tapo ne karalius ir jų didikus, o mūsų pačių kasdienybę (Marija Teresė Rožanskaitė "Rentgeno kabinetas"), prekių ženklus (Janina Monkutė-Marks "Coca-cola"), lakoniškas figūras (Mikalojus Povilas Vilutis "Parašiutininkė"). Žinoma, apstu ir kitokių pavyzdžių, jiems kataloge atstovauja Vytauto Valiaus "Užgavėnės" ir Vytauto Kazimiero Jonyno "Šv. Antanas". Be abejo, ir jų paveiksluose jaučiama stipri modernizmo įtaka. Štai V. Valius tradicinės liaudies šventės - Užgavėnių - dalyvius nutapė naudodamas kubizmo principus. Siautulingą nuotaiką darbe kuria ne realistiškai atkartotas vaizdas, o įstrižų, lenktų linijų, spalvinių dėmių žaismas, vaizdas suskaidytas į geometrines plokštumas, nebūtinai atitinkančias vaizduojamo objekto kontūrus. Kubistų tapyti paveikslai dažniausiai neturi vientisos erdvės, o daiktai rodomi iš kelių žiūros taškų vienu metu. Anot jų, menas turi ne mėgdžioti tikrovę, o būti savarankiška realybe. Suvokti tokį paveikslą pirštais - ganėtinai nelengvas uždavinys 

Meno katalogo sudarytoja Eglė Nedzinskaitė, reljefinių maketų kūrėja Skaidrė Butnoriutė leidinyje siekė perteikti šiuolaikinės Lietuvos dailės tendencijas. Katalogas savo forma labiau primena solidų albumą nei brailio knygą. Anot pačių jo rengėjų, ne visai pavyko įgyvendinti sumanymą šalia reljefinių, akliesiems skirtų kopijų, įdėti dar vieną reljefą silpnaregiams, o gal ir akliesiems, bet tik atliktą modernia ultravioletinio lakavimo (UV) technologija. Tiesa, paveikslų reljefas yra, bet gana neryškus, liečiant pirštais, tarsi "išblukęs". Šia technologija savo knygas, skirtas akliesiems ir regintiesiems skaitytojams, leidžia VšĮ "Verslas ar menas". Pastaraisiais metais naudojant UV pradėti spausdinti akliesiems skirti reljefiniai atvirukai - vieni jų geresni, kiti prastesni. Plačiau šios technologijos čia neaptarinėsime, akliesiems ji gali būti ir įdomi, ir naudinga, tačiau ją renkantis reikia nemažai papildomų žinių: tiek apie techninę reikalo pusę, naudojamo lako savybes, tiek ir apie brailio raštą ar tiflografiką, o leidėjai jų ne visada turi. 

Antrojo katalogo rengėjams pavyko įdėti tik penkias reljefines iliustracijas - pirmajame jų buvo 16. Vis tas nelemtas finansavimas... Tiesa, iliustracijų reginčiųjų raštu yra bent dvigubai daugiau, todėl iki galo taip ir lieka neaišku, kas kataloge vyrauja, regimasis ar lytimasis suvokimas. Atrodo, pirmenybė atiduota pirmajam, tačiau, kita vertus, tai nenuostabu, nes katalogas skirtas ir silpnaregiams. 

Naujasis katalogas, anot LASS respublikinio centro kultūros projektų vadovės Linos Puodžiūnienės, nebuvo tikslas pats sau. Katalogas yra didesnio, keturis muziejus apimančio sumanymo dalis, o tai, ko gera, ir yra svarbiausia. Be NDG, jį įgyvendinant dalyvauja Janinos Monkutės-Marks muziejus Kėdainiuose, Vytauto Kazimiero Jonyno galerija Druskininkuose, Žemaičių muziejus "Alka" Telšiuose. Minėtuose miestuose vyks ne tik katalogo pristatymai, bet ir edukacinės dirbtuvės, diskusijos. "Vyresniajai kartai "prisijaukinti" modernizmą nėra taip paprasta, tačiau tikiuosi, kad visi besidomintys, turėdami daugiau galimybių "patirti" šiuolaikinį meną, jį perpras, leisis į provokacijas", - sako L. Puodžiūnienė. 

Iš tiesų, ne vienam toliau nuo meninių ieškojimų esančiam skaitytojui gali kilti klausimas: ar tikrai akliesiems reikia visų tų "modernizmų", "kubizmų" ir "abstrakcionizmų"? Ar nėra labiau "degančių" darbų nei išleisti reljefinį meno iliustracijų katalogą? Tikrai nesunkiai rastume ir rimtesnių darbų, ir svarbesnių problemų. Tik į iškeltąjį klausimą vargu ar jie duos atsakymą. Kas nors lygiai taip pat retoriškai gali paklausti: aklieji turi šimtus garsinių knygų, jiems prieinama daugybė radijo stočių, kodėl tada dar reikia televizijos, garsinio vaizdavimo, nuotraukų aprašymų? Pasirodo, reikia. Suprantama, galima visai neblogai pragyventi gyvenimą ir be galerijų, meno albumų ar garsinio vaizdavimo, supratimo apie reginčiųjų pasaulį. Galima teigti, kad akliesiems jo nereikia ir neprireiks. Tik ar šito patys norime? Patirtis rodo, kad ne. Ne visai natūraliai atrodytų kitas kraštutinumas: visi aklieji staiga ima domėtis daile, vizualiaisiais menais, spalvomis ir regimojo pasaulio formomis. Gerai, kai yra pasirinkimo galimybė. 

Autoriaus nuotrauka: Alvydas Valenta. Vidutinio amžiaus, vidutinio sudėjimo vyras tamsiais trumpais plaukais. Nuotraukoje Alvydas pozuoja sėdėdamas ant laiptų, smakrą pasirėmęs dešine ranka. Alvydas nuotraukoje beveik užsimerkęs, kukliai šypsosi ir atrodo susimąstęs. Jis vilki šviesų švarką, po juo - baltus marškinius. 

Nuotrauka: Antrojo meno katalogo viršelio nuotrauka (M. P. Vilučio "Parašiutininkė"). 

Baltame fone - stilizuotas žmogaus galvos piešinys. Galva matoma iš kairiosios profilio pusės, ant jos viršaus nupiešta parašiutą primenanti detalė - V formos, su kepurėle ant viršaus. Galva greičiausiai moters, nes pakaušyje nupieštos dvi trumpos pintos kasos. Ausyje įvertas ilgas kabantis saulės formos auskaras. Po šiuo piešiniu didelėmis raidėmis parašyta "Pažinti meną pojūčiais", o po šiuo užrašu mažesnėmis raidėmis parašyta "Moderni ir šiuolaikinė Lietuvos dailė".