Pro plyšinę lempą

Parašas po straipsniu, autoriaus nuotr.Parašas po straipsniu, autoriaus nuotr.Neringa Taparauskaitė, LSMUL Kauno klinikų gydytoja rezidentė, [email protected]
prof. dr. Reda Žemaitienė, LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė

Ragenos transplantacija: galimybės ir perspektyvos

 

 

Ragena - akies priekyje esantis skaidrus dangalas, atliekantis apsauginę funkciją ir praleidžiantis bei laužiantis šviesos spindulius. Ragenoje atsiradus drumstims, neišsklaidyta šviesa negali pasiekti tinklainės, todėl žmogus skundžiasi suprastėjusiu matymu arba visiškai praranda regėjimą. Jau prieš du tūkstančius metų antikos gydytojas Galenas svarstė, kaip panaikinti šiuos neskaidrius ragenos plotus. Jis sugalvojo ir aprašė "abrasio cornaea" procedūrą, kurios metu pašalinamas viršutinis ragenos sluoksnelis. Tačiau dar ne vieną šimtmetį mokslininkai ieškojo būdo, kaip sugrąžinti ragenos skaidrumą, kol pritaikė tai, ką šiandien vadiname ragenos transplantacija. Kas yra ragenos transplantacija, kada jos prireikia, kokie galimi šios operacijos variantai bei kokius sunkumus teko įveikti mokslininkams siekiant pritaikyti transplantaciją praktikoje, skaitykite straipsnyje. 

 

Kas yra ragenos transplantacija ir kodėl ji atliekama? 

Ragenos transplantacija, arba keratoplastika, vadinama procedūra, kurios metu visa pažeista ragena arba dalis jos sluoksnių yra pakeičiami donorine - dažniausiai kito žmogaus - ragena. Kalbant apie transplantaciją dažnai girdime vartojant žodžius "donoras" ir "recipientas". Donoras - tai žmogus, kuris sutinka po mirties atiduoti rageną transplantacijai ir iš kurio ji paimama, o recipientu vadinamas pacientas, kuriam persodinama iš donoro gauta ragena. Ši operacija reikalauja kruopštaus pasiruošimo, atsakingos recipientų atrankos ir glaudaus bendradarbiavimo tarp medicinos personalo bei pacientų. 

Rageną transplantuoti prireikia tada, kai ji pažeista dėl traumos, uždegimo, infekcijos, degeneracinių ar įgimtų ligų ir kiti gydymo metodai nėra veiksmingi. Ragena ir lęšiukas yra pagrindinės akies optinės terpės. Skaidrios optinės terpės yra būtina sąlyga, kad per jas einantys šviesos spinduliai nebūtų išsklaidomi ir pasiektų tinklainę. Tik tada žmogus gali matyti aiškų vaizdą. Atsiradus neskaidriems plotams ragenoje matymas labai suprastėja, ragenos pažeidimas gali lemti rageninį aklumą. Regėjimo netekimas dėl ragenos pažeidimo yra antra pagal dažnumą grįžtamo regėjimo netekimo priežastis pasaulyje. Dėl šios priežasties ragenos transplantacija, yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų: pasaulyje jų kasmet atliekama virš 100 tūkstančių. Lietuvoje ragena yra trečias pagal transplantavimo dažnumą organas. Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, 2018 m. atliktos 45 ragenos transplantacijos, o 2016 m. šis skaičius siekė 73 atvejus. Visos operacijos atliktos LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. 

 

Ragenos transplantacijos istorinė raida 

 

Parašas po straipsniu, 1 nuotr.Šios operacijos atsiradimas ir ištobulinimas yra daugybės žmonių atkaklaus darbo rezultatas. Nuo pirmųjų Galeno idėjų apie operacinį ragenos ligų gydymą turėjo praeiti daugiau nei pusantro tūkstančio metų, kol buvo sugalvota persodinti rageną iš kito žmogaus. 1813 m. Karlas Himley'us pasiūlė vieno gyvūno rageną persodinti kitam, o jo mokinys Francas Raisineris atliko pirmuosius transplantacijos bandymus. 1837 m. airių chirurgas Samuelis Bigeris pirmasis atliko sėkmingą ragenos transplantaciją gazelei. Proveržis ragenos transplantacijos srityje priskiriamas Eduardui Zirmui, kuris 1905 m. pirmasis atliko pilno storio ragenos transplantaciją 45 metų amžiaus vyrui, patyrusiam stiprų abiejų akių cheminį nudegimą kalkėmis valant vištides ūkyje. Jam persodinta 11 metų berniuko ragena, kuri liko nepažeista, nors dėl traumos buvo pašalinta akis. XX a. ne tik ištobulintas visos ragenos persodinimas, bet ir pradėta plačiai taikyti dalies ragenos sluoksnių transplantacija, priklausomai nuo to, koks sluoksnis yra pažeistas. Tokia operacija pirmą kartą atlikta dar 1886 m., tačiau ilgą laiką nebuvo plačiai taikoma. Lietuvoje pirmoji ragenos transplantacijos operacija atlikta dar 1974 m. LSMUL Kauno klinikose. Nuo šių metų Kauno klinikose atliekamos ir pasluoksninės endotelinės transplantacijos (DSAEK metodika), kai persodinami ragenos vidiniai sluoksniai. 

 

Kokie šios operacijos variantai šiandien? 

 

Ragena, būdama santykinai plona (vidutinis jos storis yra apie 550 mikronų), turi penkis sluoksnius. Pagal tai, kiek ragenos sluoksnių persodinama, ragenos transplantacija skirstoma į kiaurinę ir pasluoksninę. Kiaurinės transplantacijos metu persodinama pilno storio donoro ragena, turinti visus penkis sluoksnius. Šiuolaikinėje medicinoje įsitvirtino ir vis plačiau bei sėkmingiau taikoma pasluoksninė ragenos transplantacija, kurios metu pakeičiami tik tam tikri ragenos sluoksniai, paliekant dalį paciento ragenos. 

Pasluoksninė ragenos transplantacija yra techniškai sudėtingesnė, nes reikia atidalinti ir transplantuoti tik tam tikrą ragenos sluoksnį. Tačiau po šios procedūros ragena greičiau gyja, yra mažesnė astigmatizmo rizika. Pilno ragenos storio transplantacija (kiaurinė keratoplastika) gali komplikuotis dėl ragenos atmetimo reakcijos. Mažesnis atmetimo reakcijų dažnis stebimas po ragenos sluoksnių persodinimo operacijų. Visgi sprendimas, kurį operacijos tipą pasirinkti, priklauso nuo to, kurie ragenos sluoksniai pažeisti ir kokia liga serga pacientas. 

 

Ko tikėtis po ragenos transplantacijos? 

 

Pacientas, kuriam tikslinga ir galima atlikti ragenos transplantaciją, įrašomas į laukiančiųjų ragenos transplantacijos sąrašą. Parenkant rageną nėra atsižvelgiama į kraujo grupes, nes ragenoje nėra kraujotakos, todėl imuninės sistemos ląstelės nepasiekia persodintos ragenos ir nekovoja prieš ją kaip prieš svetimą audinį (toks barjeras gali būti sutrikęs sergant tam tikromis ligomis, tad situacija vertinama kiekvienam pacientui individualiai). Persodinant rageną atsižvelgiama į donoro bei recipiento amžiaus suderinamumą. Pacientui atvykus įvertinama, ar vis dar yra ragenos persodinimo poreikis, ar nėra atsiradusių veiksnių, dėl kurių nebūtų galima atlikti operacijos, taip pat atliekami ir vertinami kraujo ir kiti tyrimai. 

Po transplantacijos matymo pagerėjimo prognozei įtakos turi gretutinės ligos, pavyzdžiui, glaukoma, tinklainės ligos. Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, nes tai sumažina komplikacijų (infekcijos, aukšto akispūdžio, ragenos atmetimo) tikimybę. Po operacijos rekomenduojama netrinti akies, sunkiai nekilnoti, nesilankstyti, nemiegoti ant operuotos akies pusės ar pilvo, lašinti gydytojo paskirtus lašus. Po transplantacijos dažniausiai skiriami antibiotikų ir gliukokortikoidų lašai, dirbtinės ašaros. Kiti vaistai skiriami atsižvelgiant į individualią paciento būklę, ragenos atmetimo riziką, kitas akių ligas. Siūlai, kuriais prisiuvama donorinė ragena, šalinami per pirmuosius metus po operacijos. Svarbu reguliariai lankytis pas akių ligų gydytoją, kuris įvertina ragenos būklę, koreguoja gydymą, sprendžia dėl siūlų pašalinimo. 

 

Kokios ateities galimybės ragenos transplantacijos srityje? 

 

Šiandien pažangos ragenos transplantacijoje trukmė skaičiuojama nebe šimtmečiais - vien per pastaruosius kelis dešimtmečius stebima didžiulė pažanga, apimanti techninį atlikimą ir komplikacijų retėjimą. Išvystytas ir taip vadinamas keratoprotezavimas, kai su donorine ragena implantuojamas iš sintetinės medžiagos pagamintas optinis elementas, kuris dažniausiai reikalingas, kai yra didelė transplantuotos ragenos atmetimo rizika. Kai kuriose šalyse, esant labai pažengusioms ragenos ligoms ir negalint transplantuoti donoro ragenos, yra atliekama operacija, kai kartu su optiniu elementu į akį įsodinama dalis danties (tokia struktūra vadinama osteokeratoprotezu). 

Tikimasi, kad ateityje pavyks pradėti plačiai taikyti rageną, pagamintą iš sintetinių medžiagų. Pasaulyje trūksta donorinių ragenų, todėl biosintetinių ragenų ištobulinimas galėtų išspręsti šią problemą. Daug vilčių dedama ir į kamieninių ląstelių technologijos pritaikymą atstatant pažeistą rageną. Atliekami eksperimentai, kurių metu kamieninės ląstelės naudojamos ragenos vidinio sluoksnio ląstelių išauginimui. Pažanga transplantacijos srityje ir naujų metodų paieškos leidžia tikėtis dar geresnių rezultatų ateityje. 

 

Ragenų donorystės situacija Lietuvoje 

 

Parašas po straipsniu, 1 nuotr.Lietuvoje ragena gali būti naudojama transplantacijai, jei žmogus, iš kurio ji gaunama, išreiškė savo valią leisti paaukoti organus turėdamas donoro kortelę arba jo artimieji sutinka leisti panaudoti donorinę rageną. Viena svarbiausių problemų, susijusių su ragenos transplantacija mūsų šalyje, tai donorinių ragenų trūkumas. Lietuvoje yra per 100-tą ragenos laukiančių žmonių. Šiuo metu, atsiradus galimybei atlikti pasluoksninę endotelinę transplantaciją, ypatingai svarbus teigiamas visuomenės požiūris į ragenų donorystę, kadangi minėtos operacijos turi būti atliekamos laiku, kol nesudrumstėję visi ragenos sluoksniai. Pavėlavus - vienintelė galimybė - kiaurinė ragenos transplantacija. 

 

Pirma nuotrauka: 1905 m. dr. E. Zirmas atliko pirmąją ragenos transplantaciją / archyvinė nuotr.

Nuotraukoje matoma operacinė. Pačiame centre ant operacinio stalo visiškai užklotas guli pacientas. Prie atidengtos jo veido dalies pasilenkęs susikaupęs gydytojas, abejomis rankomis atliekantis procedūrą. Šalia jo, ties paciento viršugalviu, stovi kitas gydytojas, įdėmiai stebintis operaciją ir virš paciento galvos laikantis didelę, maždaug keturiasdešimties centimetrų, operacinę lempą. Jam iš dešinės stovi trečias gydytojas, kaire ranka pasirėmęs į operacinį stalą, o dešine – sau į koją. Jis stambus, užsiauginęs ilgoką vešlią barzdą. Visi gydytojai apsirengę baltais chalatais, pirmieji du užsidėję baltas kepurėles ir specialias kaukes, uždengiančias burnas. Nuotraukos dešinėje matoma stovinti jauna seselė, taip pat apsirengusi baltu chalatu, ant plaukų užsidėjusi baltą ilgą apdangalą. Šalia jos – nedidelis, maždaug vieno metro aukščio staliukas, ant kurio sudėtos operacijai skirtos priemonės. Už seselės matoma palei sieną sustatyta kita operacinė įranga. Kairiajame nuotraukos kampe, šalia gulinčio paciento, pastatytas stačiakampio formos staliukas, taip pat maždaug vieno metro aukščio. Ant jo guli įvairūs operacijai atlikti skirti metaliniai įrankiai.

Antra Nuotrauka: Ragenos transplantacija tiesiogiai priklauso nuo visuomenės požiūrio į donorystę / JP nuotr.

Donoro kortelės nuotrauka. Stambiu planu vaizduojama moters rankoje laikoma donoro kortelė (kortelė tokio pat dydžio, kaip ir banko kortelė). Donoro kortelė stačiakampė, šviesios spalvos. Pačiame viršuje didelėmis raidėmis parašyta „Donoro kortelė“, po šiuo užrašu nupieštas žmogaus delnas, kurio viduryje – širdelė. Virš piešinio mažesnėmis raidėmis parašyta „Priimk mano meilę“, o po piešiniu – „Ir saugok mane“.

Autorės nuotrauka: Neringa Taparauskaitė. Jauna mergina, nuotraukoje atrodo santūriai, švelniai šypsosi, o žvilgsnis nukreiptas tiesiai į skaitytoją. Jos plaukai gana šviesūs, kiek ilgesni nei iki pečių, tiesūs. Akys atviros, atrodytų, šypsosi. Neringa vilki iki viršaus susagstytus baltus klasikinius marškinius. 

Autorės nuotrauka: Reda Žemaitienė. Moteris jauna ar vidutinio amžiaus, liekna, nuotraukoje šiek tiek pasisukusi dešiniu profiliu, žiūri tiesiai į skaitytoją ir plačiai šypsosi. Jos plaukai tamsūs ir trumpi, ant kaktos krenta trumpi kirpčiukai. Moteris švelniai pasidažiusi, ausyse segi smulkius žėrinčius auskarus, o ant kaklo pasikabinusi ploną grandinėlę su nedideliu pakabučiu. Ji vilki juodą palaidinę ilgomis rankovėmis. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]