Laiko juosta

Teisinė bazė nespėja su universaliuoju dizainu 

Neįgaliųjų reikalų departamento iniciatyva buvo atlikti ir šių metų kovo pradžioje pristatyti fizinės aplinkos prieinamumo vertinimo tyrimai. Jais buvo siekiama įvertinti savivaldybių administracijų socialinės paramos skyrių, socialinių paslaugų centrų, nevyriausybinių organizacijų, seniūnijų, policijos komisariatų ir teismų bei turizmo ir kultūros objektų fizinės aplinkos prieinamumą neįgaliesiems. Buvo apklausta 110 savivaldybių socialinės paramos skyrių, 90 socialinių paslaugų centrų, 112 seniūnijų, 90 nevyriausybinių organizacijų, 148 teismų įstaigų ir policijos komisariatų, 122 bibliotekos, 186 kultūros objektai (kultūros centrai, teatrai, muziejai, kino centrai), 1 botanikos sodas bei 4 regioninio parko direkcijos. 

Prieinamos aplinkos regos negalią turintiems asmenims vertinimo kriterijai - paprasti: "visiškai tinkama", jei įrengti neregių ir silpnaregių vedimo paviršiai, "tinkama", jei įrengti įspėjamieji paviršiai, pažymėtos stiklinės durys, laiptų pakopos bei kiti statinio elementai, "iš dalies tinkama", jei bent dalis šių elementų pažymėta, o "netinkama", kai nepadaryta nieko, kas paminėta. 

Situacija gana niūri: apytiksliai 43 proc. aplinkos iš minėtų objektų regos negalią turintiems žmonėms nėra tinkama, 54 proc. tinkama iš dalies, 1,25 proc. tinkama ir tik 0,6 proc. tinkama visiškai. Apytikslis skaičiavimas nurodomas todėl, kad tyrimas buvo vykdomas apklausą atliekant telefonu, o ne tikrinant realiai, todėl vertinimų gali būti subjektyvių. 

Kodėl susiklosčiusi tokia situacija, jau identifikuota: pirmiausia, tai senstelėjusi teisinė bazė, kuri nespėja su universaliuoju dizainu, antra, žinių apie įvairioms grupėms tinkamą aplinką trūkumas nuo pat pradžių pradžios - projektavimo, taip pat, techninės aplinkos priežiūros stoka užbaigus objektų statybą. Priežastys aiškios, lieka tik ieškoti tinkamų sprendimų. Vienas pirmųjų - tai užtikrinti valstybinės institucijos tiesioginę kontrolę svarstant žmonėms su negalia svarbių statinių projektus bei dalyvaujant statybų užbaigimo procesuose. Šiai dienai tai atlieka asociacija, kuri yra ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo ir neturi tokių teisinių galių kaip valstybinė institucija. Savo ruožtu, turime dėti visas pastangas ir visuotinai kalbėti apie tai, kokia aplinka mums leidžia džiaugtis galimybe laisvai judėti. 

Nuotrauka. Aplinkos tinkamumas neregiams vis dar labai menkas / www.pexels.com nuotr. 

Matomas gatvės grindinys, ant jo stovi du juodai apsirengę žmonės. Tiesa, nuotraukoje matomos tik jų kojos nuo šlaunų iki pat batų galiukų. Sprendžiant iš specialių grublėtų grindinio plytelių, ant kurių stovi žmonės, nuotraukoje vaizduojama vieta yra skirta žymėti pėsčiųjų perėją neregiams. Abu pėstieji vilki tamsias kelnes ir avi tamsius batus. Nuotraukos kairėje stovintis žmogus į žemę pasirėmęs specialia neregio lazda. Stovėsena nusako, kad abu pėstieji ruošiasi pereiti gatvę. 

Šįkart apie golbolą 

Vasario 28-kovo 3 d. Trakuose surengtas jau ketvirtasis tarptautinis golbolo (aklųjų riedulio) turnyras. Jame varžėsi vyrų, moterų ir jaunimo komandos - iš viso 13 komandų iš 9 valstybių. 

Vyrų turnyre Lietuvos rinktinė iškovojo auksą finale 9:5 įveikusi Izraelio komandą, kuri nustebino savo pajėgumu, nes rungtyniauja žemesnėje, Europos B grupėje. Trečiąją vietą užėmė į Tokijo paralimpines žaidynes kelialapį jau iškovojusi Belgijos rinktinė. Lietuvos jaunimo rinktinė, susikovusi dėl trečiosios vietos su Didžiosios Britanijos komanda, pralaimėjo 1:11 ir liko ketvirta. Tarp moterų stipriausios buvo Didžiosios Britanijos atstovės. Antrąją ir trečiąją vietas užėmė į dvi komandas pasidalinusios Ukrainos rinktinės sportininkės. 

Verta priminti, kad turnyrą organizuoja Lietuvos golbolo teisėjų asociacija, kaip ir mūsų šios sporto šakos žaidėjai pasaulyje sulaukusi pripažinimo ir aukšto įvertinimo. Lietuvoje yra keturi trečio (aukščiausio), du antro ir vienas pirmo lygio tarptautinis golbolo teisėjas. Trečio lygio teisėjai gali teisėjauti pasaulio čempionatuose ir paralimpinėse žaidynėse. "Tikimės, kad teisėjų atranka į Tokijo paralimpines žaidynes bus paskelbta šių metų pabaigoje, - sakė Lietuvos golbolo teisėjų asociacijos prezidentas Rimantas Venckutonis, - o kol kas jau yra žinoma liepos mėnesį JAV vyksiančio kvalifikacinio turnyro teisėjų sudėtis. Tarp jų yra ir lietuvio Romualdo Vaitiekaus pavardė. Mūsų asociacijos narė Vilma Venckutonytė-Vaičiūnienė teisėjavo Pekino ir Londono, o Vilma Bašinskaitė - Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse. Turime vilties Lietuvos atstovus matyti teisėjaujančius ir Tokijuje." 

Kovo-gegužės mėn. Lietuvos golbolo žaidėjų laukia dar keletas varžybų: Portugalijoje vyks Super Europos golbolo lygos (SEGL) finalas, vėliau - Lietuvos atvirojo golbolo čempionato I ir II etapas, tarptautinis golbolo turnyras Vilniaus Vytauto Didžiojo LIONS klubo taurei laimėti. Vis dėlto, svarbiausi ir atsakingiausi turnyrai mūsų sportininkų laukia antroje šių metų pusėje. Liepos mėn. vyrų rinktinė keliaus į JAV, kur vyks kvalifikacinis turnyras į 2020 m. Tokijo paralimpines žaidynes. Kad į jas patektume, reikės užimti pirmąją arba antrąją vietą, o jeigu to nepavyktų pasiekti, spalio mėnesį vyksiančiame A grupės Europos čempionate Vokietijoje privalėsime būti pirmi. Kovo 20 d. Lietuvos golbolo rinktinei pristatytas naujas vyriausiasis treneris - Valdas Gecevičius. 

Nuotrauka: Lietuvos golbolo rinktinės vyrus uždega bendras šūkis / L. Puodžiūnienės nuotr. 

Pirmajame nuotraukos plane - sporto salėje ratu sustoję penki jauni vyrai. Už jų matomas salę pusiau skiriantis nuo žemės aukštyn iškeltas maždaug pusantro metro aukščio tinklas. Salės gale stovi dar keli vyrai. Pirmajame plane stovintys penki vyrukai vilki sportinius marškinėlius ilgomis rankovėmis, ant kurių užrašyti komandos žaidėjų numeriai ir komandos pavadinimas. Vyrai sudėję plaštaką ant plaštakos į rato vidurį. Vienas vyras po pažastimi laiko vandens gertuvę, kiti du ant kaktos užsidėję apsauginius akinius. Nors vyrukai atrodo sušilę ir pavargę, nuotrauka puikiai perduoda komandos žaidėjų ryžtą ir norą nugalėti. 

Svarbus žingsnis į priekį 

Seimas vienbalsiai, 99 balsais "už", pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pataisoms, kuriomis gerinamas nacionalinio transliuotojo - LRT televizijos - programų prieinamumas klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Kaip projekto pristatymo metu sakė pakeitimų iniciatorė Seimo narė Raminta Popovienė, šiuo metu nacionalinio transliuotojo programose yra apie 5,8 proc. subtitruojamų laidų, 5,3 proc. verčiama į gestų kalbą. Laidų, pritaikytų regos negalią turintiems žmonėms (su garsiniu vaizdavimu - nebylių scenų įgarsinimu) - iš viso nėra. Įstatyme įtvirtinta, kad televizijos programų transliacijų, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į šioje dalyje nustatytą minimalų klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, trukmė per mėnesį turi sudaryti: 

1) programos su lietuviškais subtitrais - ne mažiau kaip 50 proc. viso mėnesio transliavimo laiko; 

2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, - ne mažiau kaip 20 proc. viso mėnesio transliavimo laiko; 

3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, - ne mažiau kaip 10 proc. viso mėnesio transliavimo laiko. 

Pataisos įsigalios 2020 m. sausio 1 d. Nuo tada programų su lietuviškais subtitrais, lyginant su transliavimo apimtimi per mėnesį 2019 m., kasmet didės 5 proc. viso transliavimo laiko; programų, verčiamų į lietuvių gestų kalbą - ne mažiau kaip vienu proc., programų; pritaikytų regos negalią turintiems asmenims - ne mažiau kaip vienu proc. viso transliavimo laiko, kol bus pasiekta įstatyme siūloma įtvirtinti minimali jų transliavimo apimtis. 

LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė apie šį Seimo sprendimą sako taip: "Garsinio vaizdavimo atsiradimas LRT - svarbi pergalė, kuria labai džiaugiamės. Pavyko pasiekti, kad akliesiems pritaikytų laidų trukmė kasmet didėtų ne 0,5 proc., kaip buvo numatyta pradiniame įstatymo projekte, o 1 proc. Apie garsinį vaizdavimą LASS kalbėjo jau 2012-aisiais! O dabar pradedame tartis dėl tolesnių žingsnių - visų Lietuvoje kuriamų kino filmų pritaikymą neregiams bei specialios garsinio vaizdavimo programėlės atsiradimą."