Redakcijos skiltis

Ar Jums taip būna, kad galvoje kurį laiką įkyriai skamba nugirsta melodija, atsikartoja tas pats prisiminimas ar frazė? Pradėjusi nešiotis šio numerio Redakcijos skilties mintį, negalėjau atsikratyti žodžio "susitikimas": jis mane persekiojo visuomet, kai tik užsigalvodavau. Gal taip atsitiko dėl to, kad jau džiaugiausi dėl LASS dienų "Susitikimai" gegužės 8-9 dienomis Druskininkuose. Bet ne tik tai. Man atrodo, susitikimo įvykis aprėpia viso žurnalo tekstų esmę. Juk mūsų užrašyti žodžiai nėra vien žodžiai, kuriuos atbeldžiame klaviatūra. Jais mes, redakcijos žmonės, kaskart bandome užčiuopti ne tik kasdienes problemas, prisiminti faktus, aptarti naujoves, bet ir išskleisti Jūsų patirtį, išmintį ir, jei pavyksta, perteikti ryšio energiją, užgimusią pokalbių metu. Ypač džiaugiamės susitikimo blyksniais, kai netikėtai atsiveria tikrasis dialogo patyrimas, tylomis liudijantis - štai aš, žmogus, kažkur yra kitas žmogus, galvojantis panašiai, jam panašiai sunku, kaip ir man... Kokią išeitį jis rado, ką galima sugalvoti? 

"Tikrasis gyvenimas visuomet yra susitikimas", - teigia filosofas Martinas Buberis, paaiškindamas, kad ne vieni patirdami, o tik užmegzdami ryšį su kitu, kurdami įpareigojantį santykį galime suvokti būties prasmę. Mes truputį meluojame sau, jei sakome, kad kitas žmogus tai prasmei suvokti nereikalingas. Tik kito akyse mes pasitikriname savo vertę. Vadinasi ten, kur nutrūksta ryšys, nebėra galimybės adekvačiai įvertinti ir save patį. Tad ir mes, galvodami apie straipsnius, kaskart su Jumis imame kalbėtis apie gyvenimą, prašydami papasakoti, pasidalinti, parodyti jį tikrą kitiems, laukiantiems "Mūsų žodžio". Galbūt mes kurdami kartais klystame, bet štai, tik ieškodami - pirmieji bent jau prie Baltijos - privertėme prabilti žurnalo nuotraukas... Galbūt mes dar nespėjome savo puslapių papildyti būtent Jūsų krašto naujienomis, bet nuoširdžiai pasidžiaugiame kiekvienu prakalbintu žmogumi. Nes Jūs, kantriai dirbantys, keliaujantys, kuriantys, minantys valdininkų slenksčius, mylintys, auginantys vaikus ar slaugantys artimus, randantys savų dienos įprasminimo būdų, kasdien pasisveikinantys su neišvengiamybe, Jūs anaiptol nesate paprasti. Leiskite su Jumis susitikti. 

Ginta Čingaitė-Kiznienė  

Gintos Čingaitės-Kiznienės nuotrauka: Už moters nugaros matosi keletas pastatytų automobilių. Ji žiūri tiesiai į skaitytoją, kiek pasisukusi kairiuoju profiliu. Moteris atrodo labai laiminga, plačiai šypsosi. Jos tamsūs plaukai tiesūs, iki pečių, kelios sruogos krenta ant veido, greičiausiai nuo pučiančio vėjo. Ginta vilki tamsų prasegtą švarką, po kuriuo apsirengusi šviesesnę palaidinę, o aplink kaklą apsisukusi šviesų šalikėlį. Abejomis rankomis prispaudusi prie liemens moteris laiko storą šviesią knygą.