Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Choakinui Rodrigui palanki fortūna

Nors XX amžius buvo tikrai dosnus įspūdingų opusų instrumentui solo ir orkestrui, niekas negalėtų suabejoti, kad ispanų kompozitoriaus Choakino Rodrigo (Joaquin Rodrigo) "Aranchueco koncertas" ("Concierto de Aranjuez") užima tarp jų išskirtinę poziciją. Tai yra ne tik karališkasis gitaristų repertuaro brangakmenis. Antrosios koncerto dalies melodija skamba "Deep Purple", Karlo Santanos (Carlos Santana), Mailzo Deivio (Miles Davis) ir daugybės kitų, visiškai ne klasikos atlikėjų, įrašuose, ji tapo plačiai paplitusiu daugiaprasmiu muzikiniu simboliu. 

"Aranchueco koncertas" buvo parašytas brailio raštu, mat kompozitorius Ch. Rodrigas trejų metukų persirgo difterija. Skiepų tuo metu nebuvo (jis gimė 1901 m.), daugelis užsikrėtusių vaikų mirdavo, o jam pasisekė – jis liko neregys. Iš tiesų, šį likimo posūkį kompozitorius visąlaik traktavo kaip sėkmę, nes per tai suartėjo su muzika. 

Kita Choakino sėkmė buvo Rafaelis Ibanezas, kuris dirbo jo asistentu ir, kaip sakydavo pats Rodrigas, "paskolindavo jam akis", skaitydamas balsu ispanų literatūros šedevrus, filosofijos ir kitokių disciplinų veikalus, perrašydamas jo natas ir tiesiog palaikydamas malonią draugiją. 

Baigęs Valensijos konservatoriją, Ch. Rodrigas patraukė į Paryžių, kur mokėsi pas Polį Dukas. Ten jis susipažino su Viktorija Kamji (Victoria Kamhi) – talentinga turkų pianiste, kuri 1933 m. tapo jo žmona. Ir tai buvo taip pat palankus gyvenimo vingis. Viktorija atsisakė muzikinės karjeros. Mokėdama keletą kalbų ir pažinodama Europos kultūrą, ji padėjo savo vyrui ir, pirmiausia, kūrė jam palankias sąlygas dirbti. Netiesiogiai ji tapo ir garsiojo koncerto mūza... Autobiografinėje knygoje Viktorija atskleidė, kad ilgesingą gitaros ir anglų rago dialogą "Adagio" dalyje vyras komponavo po to, kai nutrūko jos pirmasis nėštumas. Šeimos išgyventas skausmas išsiliejo melodija, kuri atnešė kompozitoriui milžinišką pripažinimą ir pasisekimą. 

Kita medalio pusė buvo ta, jog įžymusis koncertas, kurį norėjo sugroti visi gitaristai, pradedant Regino Sainzu de la Maza, kuriam jis buvo parašytas, baigiant Paco de Lucia ir Andreasu Segovia, visiškai užtemdė kitus jo kūrybinius pasiekimus, kurie yra tokie pat nuostabūs ir pilni kerinčio ispaniškojo melodizmo. Tarp kita ko, šį gitaros opusą sukūręs kompozitorius pats buvo pianistas ir nemokėjo skambinti gitara. Tačiau, būdamas ispanas, pažino flamenko prigimtį. 

Rodrigas gyveno 97–erius metus, vos pora metų pergyvenęs savo mylimąją. Kompozitorius spėjo priimti visus jam paskirtus pripažinimo ženklus, įskaitant Aranchueco sodų markizo titulą, bei išgirsti gražiausius savo kūrinių atlikimus. Ir jo laimingoji žvaigždė dar neužgeso: muzika skamba toliau... 

Paklausykite "Aranchueco koncerto" dalies "Adagio" (atlieka Ispanijos radijo ir televizijos orkestras, gitaristas Pablo Sainz Villegas). 

Nuotrauka. Ch. Rodrigas 

Tamsiame margame fone iš arti matomas tik Choakino Rodrigo veidas. Vyras pozuoja kairiu profiliu. Jis pagyvenęs, septyniasdešimties ar aštuoniasdešimties metų amžiaus. Vyras nuplikęs ties viršugalviu, likę plaukai kiek ilgesni nei vidutinio ilgio, žili, purūs. Choakinas užsidėjęs akinius nuo saulės, sunku pasakyti, ar jis atsimerkęs, ar ne. Nosis gana stambi, su kuprele. Jis nusiskutęs, galima pastebėti ataugančią barzdą ir ūsus. Garbaus amžiaus vyriškį puošia kelios raukšlės ties akimis ir kakta. Vyras nuotraukoje atrodo ramus ir susimąstęs. 

Autorės nuotrauka. Laima Slepkovaitė. Jauna liekna moteris pozuoja radijo stotyje, su didelėmis tamsiomis ausinėmis ant galvos, priešais ją – teniso kamuoliuko dydžio apvalus mikrofonas. Laimos plaukai vidutinio ilgio, tiesūs. Didžiulės akys žiūri tiesiai į skaitytoją. Laima nuoširdžiai šypsosi. Ji vilki baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis.