SKAITMENINIS ASISTENTAS |
Gintautas Gečas, IT specialistas, [email protected] TEKANTI DIRBTINIO INTELEKTO SAULELĖ |
Sausio pradžioje iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) sulaukiau intriguojančio skambučio - esame kviečiami į "Huawei" sukurtos programėlės akliesiems ir silpnaregiams pristatymą. Kadangi nesu nutolęs nuo technologinio pulso, supratau, koks čia reikalas. Ta programėlė - tai dirbtinį intelektą naudojanti "Facing Emotions", "Huawei" kurta ir testuota su kitų šalių aklaisiais. Kas tai per velnias? Pakankamai viliojantis iš pirmo žvilgsnio, bet tik iš pirmo. Antrąkart pagalvojęs supranti, kad ne taip viskas gražu, bet pabandykime pasakoti iš eilės. Grįžkime prie kviestųjų susirinkimo. Susitikome LASS patalpose - 10 neregių ir silpnaregių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos - visi daugiau ar mažiau besidomintys technologijomis, kai kurie netgi IT profesionalai. "Huawei" atstovai papasakojo, kas tai per programa, kaip ir kodėl veikia (suprantama, su visomis marketingo vadovėliuose aprašytomis "vežančiomis" pristatymo technikomis). Perfrazuosiu tą kalbą ir aš, kaip koks marketingo guru, nes iš tikrųjų gi universitete mokiausi, tai kodėl man negalima? Ši programa daro išties neįtikėtinus dalykus! Realiu laiku specialiame dėkle ant kaklo pakabinto telefono kamera analizuoja prieš jus stovinčio žmogaus veidą ir garsu praneša, kokia pašnekovo nuotaika, veido mimika ir t. t. Jei pašnekovas šypsosi, prašau, - suskamba trumpa linksma muzikėlė, jei liūdi - liūdesį kelianti melodija, jei jo veidas piktas - skamba grėsmingas garsas. Taip garsu įvardijamos septynios žmogaus emocijos: džiaugsmas, pyktis, liūdesys, nuostaba, baimė, pasibjaurėjimas bei panieka. Po pristatymo prasidėjo vienais galingiausių pasaulyje vadinamų išmaniųjų "Huawei Mate 20 Pro" dalybos ir šito stebuklo testavimas tarpusavyje. Tuomet ir pasimatė, kad ne viskas čia taip puiku. Kai esi susidūręs su visokiais technologiniais reikalais, dar tebeveikiant marketinginei retorikai supranti, kad tokia programa iš esmės negali būti labai naudingas neregio palydovas, nes yra daug abejotinų "kampų ir kabliukų". Visų pirma - žmogiškosios emocijos. Aš, kalbėdamas su Petru, labiau norėsiu klausytis Petro balso, o ne kas keletą sekundžių sugrojančio telefono. Iš Petro balso tikrai labiau atpažinsiu, ar jam liūdna, ar linksma, ar dar kas nors. O nuolat burbuliuojantis telefonas nervins ir trikdys Petrą, kuris po 5 minučių pokalbio (jeigu tiek ištvers) pasiųs mane velniop ar dar toliau. Be to, pats labiau klausydamas telefono melodijėlių, o ne Petro, galiu praleisti kokį rimtą reikalą apie planuojamą vakarėlį ar šiaip kokį "pletką" apie Marytės naująjį... Pačios programos idėja visai nebloga, bet per savo gyvenimą tokių ir panašių idėjų teko girdėti ir apsvarstyti tiek, kad sunku visas atsiminti: nuo orientavimosi apyrankių iki tam tikrų kamerų, kurios skenuotų aplinką ir neregiui balsu pasakotų kas, kur ir kaip. Tačiau šie visi sumanyti gražūs dalykai taip ir liko mintys arba kažkieno bakalauro, geriausiu atveju - magistro darbas. Turbūt ir ši "Huawei" programėlė taip ir liks nepanaudojama realiame gyvenime, nes aš ir mano kolegos, su kuriais kalbėti apie "Facing Emotions" jau teko, neįsivaizduoja savęs, vaikštančio vakarėlyje tarp draugų, pasikabinus ant krūtinės prabangų telefoną, kurio kamera skenuoja aplinkinių veidus ir į ausines be paliovos groja emocijas išreiškiančias muzikėles (nes be ausinių tu vis tiek negirdėsi, ką tas telefonas groja, juk vakarėlyje muzika paprastai ne fonui įjungta būna). O dar keisčiau atrodysi gatvėje, kai beklausydamas aplinkinių emocijų neišgirsi, kad iš paskos tau automobiliai pypsi, nes praradai orientaciją. Prietemoje emocijos visai neatpažįstamos arba atpažįstamos klaidingai. Taigi vėl, kalbėdamas su Onute, gali netyčia pradėti ją guosti, nors tavo brangiausioji išsišiepusi iki ausų... O ir matymo kampas labai siauras. Kiek testavome, programa atpažįsta veido mimiką tik žmogui stovint tiesiai priešais tave. Jeigu žmogus nors šiek tiek stovi šone, emocijos atpažinti nepavyks. Po visų šių svarstymų kyla klausimas, kaip tuomet ji gali būti naudinga neregiui ar silpnai matančiam žmogui? Nebent tam, kad pats, atsukęs į save telefono kamerą, mokytųsi pažinti įvairias savo mimikas - nors, kaip rodo testavimo patirtis, mankštinti veidą reikia labai išraiškingai. Nebūkime visiški skeptikai. Tai tik labai ankstyvas dirbtinio intelekto rytas ir saulelė vos vos prasimuša pro tamsą. Norime mes to ar nelabai, dirbtinio intelekto technologijos šiuo metu įgavusios didelį vystymosi pagreitį. Ši "Huawei" programa - vienas iš pavyzdžių, kuris gal ir netobulai, bet akivaizdžiai parodo, kad su tokiais vaizduotės ir technologijų panaudojimo tempais nežinia, kas bus sukurta rytoj. O rytoj tikrai daug kas gali pavykti, svarbu, kad yra sveikintinas noras ieškoti įvairių kasdienybės pažinimo būdų. Juk prieš keliolika metų apskritai apie bet kokius išmaniuosius įrenginius nelabai fantazavome. Taigi daugiau žiūrėkime fantastinių filmų, skaitykime fantastikos knygas - dažniausiai tai, kas parodoma ar parašoma, gana greitai ima ir atsiranda realybėje.
Programos "Facing Emotions" testuotojų refleksijos Justinas: "Mano siūlymas kūrėjams būtų tobulinti "Facing emotions" per galimybę užfiksuoti pagautą emociją nuotraukoje. Tokiu būdu neregys (tarkime, turintis kūdikį) galėtų fiksuoti jo emocijas. Juk maži vaikai skleidžia labai nedaug signalų, iš kurių mažylius būtų galima suprasti, bent kol jie nekalba. Tai būtų smagu - dalintis pagautomis emocijomis." Alvydas: "Jau pirmojo susitikimo su "Facing Emotions" metu kai kuriems neregiams kilo klausimų apie praktinį jos panaudojimą. Juk neisi gatve ant kaklo pasikabinęs telefoną ir neskenuosi priešais ateinančių žmonių veidų! Ne visai suprastas neregys liktų ir tuomet, jeigu bendraudamas darbo ar kokiais kitais reikalais, nuolat tikrintų pašnekovo emocijas. Nedera pamiršti, kad telefono kamerą galima atsukti ne tik į pašnekovo, bet ir į savo paties veidą. Ar mokame reikšti nuostabą, liūdesį, baimę? "Facing Emotions" galėtų pasitarnauti lavinant nematančių vaikų socialinius įgūdžius. O be to, nepamirškime, kad ji bus tobulinama!" Žygimantas: "Programa atpažįsta tik labai išryškintas emocijas, kai kurias net ir stengiantis išgauti buvo labai sunku. Be to, programėlė galėtų identifikuoti daugiau tos pačios emocijos variantų, nes skirtingų rasių ar netgi tautybių žmonės gali skirtingai reikšti savo jausmus mimikomis." Paulius ir Vytautas: "Programėlės idėja išties įdomi. Aišku, stebina ir tokie kameros, kurios pagalba programa funkcionuoja, gebėjimai. "Huawei" šioje vietoje tikrai nemažai padirbėjo. Tai ką, sėkmės Jums ir toliau tobulinant šį nepaprastą, neįprastą, bet neregiui svarbų ir naudingą projektą!" Lina Puodžiūnienė, Neregių kūno kalbos mokymo programos lektorė: "Neregių bendruomenėje dirbu per 10 metų ir gana nemažai teko gilintis į neregių kūno kalbos ugdymo aspektus. Manau, siekiant naudoti programėlę kasdienybėje, yra kur ją tobulinti. Tačiau naudojant ją edukaciniais ir pažintiniais tikslais, tikrai galima praplėsti neregių žinias ir pagerinti komunikacinius gebėjimus. Testuojant programėlę daugelis neregių, išsakė pastabą, kad programa neteisingai įvardija jų transliuojamą emociją. Manau, tam turi įtakos neregių veido mimikos raumenų darbas. Tiesiog nuo gimimo neregių ir silpnaregių veido mimika yra neutrali, emocijos veide - neišraiškingos (nes jie niekada jų nematė). O norėdami dirbtinai pademonstruoti emociją veide, "persistengia" ir ji tampa nenatūrali. Todėl dirbtinis intelektas "pasiduoda" ir klysta, nes negeba jos perskaityti. Tad ši programėlė gali padėti nuo gimimo neregintiems ir silpnaregiams žaidybine forma susipažinti su veido mimikos galimybėmis, suprasti, kokią informaciją jos gali perduoti ir kaip ją supranta aplinkiniai. Patirti, kokie veido raumenys dirba, o kokie ne. O be to, pažinti pasaulį žaidžiant, visada - linksma ir įdomu.
Pirmoji nuotrauka. Gintautas Gečas - autoriaus portretas. Gintautas vos vos šypsosi ir žvelgia tiesiai į skaitytoją. Tai plačiapetis, jaunas vyras, labai trumpai kirptais tamsiais kiek retokais plaukais. Ant nosies - akiniai pusiniais tamsiais rėmeliais. Gintautas dėvi šiltą megztinį su užtrauktuku. Antroji nuotrauka. Neregiai ir silpnaregiai išbandė "Huawei" pristatytą "Facing Emotions" programėlę / L. Puodžiūnienės nuotr. Už stalo labai arti vienas kito sėdi straipsnio autorius Gintautas Gečas ir mergina. Gintautas, visu kūnu pasisukęs į merginą, delne laiko telefoną. Liekna, ilgaplaukė, jauna mergina abiem rankom liečia telefoną laikančią Gintauto plaštaką. Abu labai palinkę prie aparato, galvos liečiasi, ilgų merginos plaukų sruogos užkritusios ant telefoną liečiančių rankų. Tiek Gintautas, tiek mergina šypsosi. Merginos veide - smalsumas, nuostaba, susižavėjimas. Jos bevardį pirštą puošia žiedas. Gintautui iš dešinės tuščia kėdė, už jo nugaros - lango kontūras. Pro langą blausiai matosi kitoje gatvės pusėje esančio pastato siena ir langas joje. [Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis] |