NAMAI KAIP IŠŠŪKIS

Henrikas Stukas, [email protected]

SU ŠLUOTA IR SIURBLIU

Ne paslaptis, kad vyrams namų ruoša prilygsta cunamiui ar bent jau mažyčiam žemės drebėjimui, po kurio tenka iš naujo atrasti savo daiktus. Sulaukęs siūlymo kartu tvarkyti namus, dažnas vyras, nutaisęs rimtą veido išraišką, pasitikslina: o ar tikrai reikia? Juk jie ir taip švarūs... Kad ir kaip būtų nemalonu, sukandus dantis tenka imti į rankas šluostę, šluotą ar dulkių siurblį. Laimei, yra žmonių, kuriems šis užsiėmimas gana patrauklus, o pasitelkus keletą naudingų patarimų, namų tvarkymas gali tapti tikru malonumu. 

Vaida, 27 metai: 

Namų ruošą sąlyginai suskirstau į dvi grupes: kasdienę ir generalinę. Kasdienei ruošai priskiriu indų plovimą, kas antrą dieną - grindų siurbimą, praplovimą ir kitus smulkius darbelius, kuriuos galima nuveikti grįžus po darbo dienos. Generalinei namų ruošai skiriu savaitgalius. Tada visą gyvenamąją erdvę pereinu nuo lubų iki grindų: perkraustau spintas, išvalau dulkes, į lentynas iš naujo sudėlioju rūbus. Ši ruoša užtrunka visą mielą dienelę. Tvarkydamasi laikausi principo: nuo viršaus į apačią. Dažniausias darbas - šluostyti dulkes ir siurbti bei plauti grindis. Dulkes valau laikydamasi griežtos sekos. Pasitikiu specialiais skudurėliais, jie gerai sugeria dulkes bei mažytes šiukšles. Tokį skudurėlį nesunku išplauti ir džiovinti. Juos perku prekybos centruose, vieno pakanka keliems mėnesiams. 

Anksčiau turėjau dulkių siurblį. Deja, jo atsisakiau. Kaip kruopščiai besiurbčiau, vis tiek palikdavau neišsiurbtų vietų. Dabar nusipirkau siurblį robotuką (jo kaina apie 400 eurų). Naujojo pagalbininko darbu negaliu atsidžiaugti - jis siurbia idealiai. Vis ieškau neišsiurbtų vietų, bet iki šiol nerandu. Toks siurblys turi jutimo sensorius, todėl neatsitrenkia į baldus, juos siurbdamas aplenkia. Svarbu, kad kambaryje nebūtų laiptų, o nelygumai iki dviejų centimetrų jam ne kliūtis. 

Prieš plaudama grindis, erdvę susiskirstau į tam tikras zonas ir einu iš eilės pusmetrinėmis juostomis. Grindis perplaunu tris kartus. Tai darau dėl tikrumo, kad neliktų neišplautų vietų. Prisipažinsiu, tvarkydamasi dažnokai užmirštu daiktus, kurie yra "ne mano akių lygmenyje": šviestuvus ir veidrodžius. Kita kalba - šiukšlės. Jas užčiuopusi pasiuntu ir puolu tvarkytis. Monitorius ir aparatūros laidus kruopščiai nuvalau kartą per mėnesį. Man sunkiausia valyti stiklus. Patikėkit, nematančiam tai - tikras iššūkis. Kiek bevalytum, idealiai nenuvalysi. Visada prieš tvarkydamasi susidarau darbų planą, kada jį įvykdau, suprantu, kad namų tvarkymas yra baigtas. 

Virgilijus, 54 metai: 

Gyvenu vienas kaime, nuosavame name. Griežtos tvarkymosi dienos ar datos nesu nustatęs. Šiam darbui būtina tam tikra nuotaika. Kaime begalė įvairiausių darbų darbelių. Jų gausu ir namuose, ir aplink sodybą. Visur turi būti jaučiama šeimininko ranka. Daug metų gerai mačiau, regėjimas silpo palaipsniui. Turėjau laiko susitaikyti su ateisiančia tamsa, dabar vadovaujuosi atmintimi. Namus ir aplink sodybą esančią teritoriją prisimenu puikiausiai: niekada nepasimetu ir neprarandu orientacijos. Kai akyse likęs vaizdas, tai ir tvarkytis nėra itin sunku. 

Švarinuosi su paprasčiausiomis valymo priemonėmis: skuduru, skudurėliu ir šepečiu. Namų ruošą pradedu nuo viršaus ir palaipsniui leidžiuosi į apačią. Paskutinis darbas - grindų plovimas. Sutvarkęs vieną kambarį, einu į kitą. Tai tikrai vienas iš paprasčiausių ir nesudėtingiausių darbų. Gal kiek sunkiau būna langus valyti, bet tai irgi ne bėda. Vanduo, skudurėlis ir šiek tiek kruopštumo - štai pats paprasčiausias švarių langų receptas. Ką nors darant nereikia galvoti, kad tai ne mano jėgoms. Svarbu savimi pasitikėti ir nebijoti. Pradėjęs visada baigsi. 

Stasė, 76 metai: 

Su žmogaus amžiumi keičiasi ir tvarkymosi įgūdžiai bei įpročiai. Būdama jauna namų ruošoje dariau viską: atkeldavau kilimą, kas dvi savaites po juo plaudavau grindis, kas savaitę siurbdavau, ploviau langus. Juos valant tekdavo ropštis ant spintos, o balkone užsilipdavau ant skardinės palangės. Taip viską pasiekdavau. Dabar dėl amžiaus, ligų ir traumų ne viską galiu pati daryti. Norėdama ką nors pasiekti kairiąja ranka už alkūnės pakeliu traumuotąją dešinę. Su pastarąja siekiu reikiamo daikto. 

Langų jau penkeri metai pati nebeplaunu: reikia pasilenkti, o seniems žmonėms skauda juosmenį ir sunku išsitiesti. O kur dar "kilimo sindromas"! Senas žmogus šlepetėmis užkliūna už kilimo ir krenta taip patirdamas įvairių traumų. Aš nesu išimtis. Dėl minėtų priežasčių ir keičiasi tvarkymosi įpročiai. Dabar siurbiu kas 2-3 savaites. Laimei, kad dar užtenka jėgų smulkiesiems tvarkymosi darbams. Savarankiškai valau dulkes, keičiu patalynę, siurbiu ir plaunu vonią. Žinoma, prieš siurbdama, balkone išpurtau lovatieses. Dažniausiai tenka tvarkyti virtuvę. Tvarkydamasi naudoju pamuiles, jas nusileidžiu iš skalbyklės. 

Nors gyvenu vieno kambario bute, namus tvarkau kelias dienas. Iš karto visko sutvarkyti nebepajėgiu. Esu paskaičiavusi, per kiek laiko prisineša žemių. Kambarį siurbiu rečiau, o prieškambarį tenka gana dažnai. Ypač, jei mane aplanko keturkojė viešnia. Po jos viešnagės ne tik pilna žemių bei plaukų, bet ir nesugraužtų kaulų. Bėda ta, kad nuo kilimo jau nebegaliu atkelti sofų. 

Tvarkydamasi taikau eilių sistemą. Erdvę paskirstau į atskiras dalis - orientyras yra baldai. Iš pradžių sutvarkau vieną erdvės dalį, tada keliauju prie kitos. Taip iš eilės tvarkausi iki numatytų ruošos darbų pabaigos. Kol dar galėjau pasilenkti, viena ranka laikydavau siurblio rankeną, o kita sekdavau siurbimo šepetį. Taip išvengdavau nesiurbtų vietų. Dabar siurbiu vadovaudamasi atmintimi ir nuojauta. Svarbus tvarkymosi etapas yra nurinkti sudžiūvusius gėlių lapus, po to nuvalyti dulkes. Naudoju skuduriuką ir įprastas valymo priemones. Manau, šluostes sudėtinga prižiūrėti. Pati kapitalinės tvarkos nedarau, stinga jėgų. 

Tiflopedagogė Jūratė Jakštienė komentuoja: 

Buto valymo yra trys tipai: kasdieninis, kada aprenkamos didžiausios šiukšlės, nuvalomos dulkės, periodiškai išsiurbiama. Savaitinis - tai kruopštesnis ir ilgesnis namų valymas. Juo metu tvarkoma didžioji buto dalis. Tai ne tik plovimas, bet ir daiktų, rūbų perdėliojimas ir sutvarkymas. Ir generalinis valymas, kurį patartina daryti keturis kartus per metus besikeičiant metų laikams. Tai didysis perkraustymo metas, kai vieni daiktai užleidžia vietą kitiems. Generalinis tvarkymasis apima sandėliukų bei balkonų turto peržiūrą, inventorizaciją. Šis metas - puiki galimybė atsikratyti nereikalingu balastu. 

Tvarkantis namuose yra du itin svarbūs dalykai: 

1. Orientacija erdvėje. Tai, kaip neregys suvokia ir juda sau įprastoje erdvėje. Ar gali mintyse erdvę padalinti, suskaidyti į kelias mažesnes. Orientuotis kambaryje neregiui padeda baldai. Jie sumažina kambario erdvę ir palengvina tvarkymąsi namuose. Daugelis namuose grindis nukloję kilimais. Manyčiau, neregiui kilimas tik kliuvinys ir dar vienas papildomas pavojus. Be kilimo lengviau siurbti ir plauti grindis. Kilimo niekada negalima naudoti kaip orientyro. Nukritus kokiam nors daiktui paprasčiau jį surasti. Ką jau kalbėti apie išsipylusį ant grindų skystį. Pradėdami tvarkytis visada stovėkite nugara į duris. Jos - puikus atspirties taškas. Jeigu kambario erdvė yra maža, tai šluojant ar plaunant grindis nebūtina dalinti į mažesnes erdves. Svarbu, kad judesius atliktume nuosekliai ir nešokinėjant nuo vienos prie kitos vietos. Esant didesnei erdvei ją būtina pasidalyti į mažesnes dalis. To nepavykus padaryti mintyse, galima atskirti kėde, šluota ar kitu daiktu. Svarbu, kad pastarasis būtų lengvai apčiuopiamas ir surandamas. Tvarkytis patarčiau nuo viršaus į apačią. Visi nešvarumai kris ant grindų. Grindis sutvarkius anksčiau, teks vėl jas švarinti. 

2. Valymo priemonės. Šis komponentas ypač svarbus, nes modernios valymo priemonės palengvina namų tvarkymą. Neverta gaišti laiko valant su senaisiais purškikliais ar laikraščiais. Valant senoviškai mes ne tik sugaištame daug laiko, bet rizikuojame savo sveikata. Dažnas, norėdamas pasiekti šviestuvą ar nuvalyti dulkes nuo aukštai esančių paviršių, lipa ant kėdžių, stalų, o neišlaikę pusiausvyros nukrenta ir susižeidžia. Kam lipti, jeigu dabar turime patogias kelių aukštų kopėtėles ar teleskopines šluotas? Tokios kotas pasiilgina ir stovint ant grindų be jokio vargo galima pasiekti lubas ar kampus. Taip pat patarčiau pirkti specializuotas šluostes, jos puikiai valo dulkes ar plauna langus. Jomis nuosekliai valydami langą, tikrai nepaliksime brūkšnių ar nutekėjimų. Prieš pradėdami tvarkytis atsiminkite - namų ruoša yra darbas. Gerai apmąstykite darbų eigą. Svarbu sau neprisidaryti papildomų rūpesčių. Dirbant su skysčiais, po apačia pasitieskite skudurą, taip išvengsite papildomo grindų plovimo. Šiukšles braukite tiesiai į šiukšlių kibirą ar kokį kitą indą. Ne visada tvarkantis klojasi kaip iš pypkės. Jei kas nepavyko, nepulkite į paniką. Geriau atsisėskite ir visą procesą pergalvokite iš naujo. Nusiraminę grįžkite prie pradėtojo tvarkymosi. 

Pirmoji nuotrauka: autoriaus Henriko Stuko portretas. Vidutinio amžiaus, stambus vyriškis dėvi baltus marškinius prasegta apykakle ir nuoširdžiai, atvirai šypsosi. Henrikas su ūsais, jo plaukai tamsūs, tankūs ir purūs. 

Antroji nuotrauka: Neregiui toks robotukas - nepakeičiamas pagalbininkas namų ruošoje / www.pexels.com nuotr. Ant lentinių grindų stovi taisyklingos apskritimo formos robotas. Jo diametras - apie 35-40 cm, aukštis - 9-10 cm. Roboto korpusas apie 1 cm pakilęs virš žemės (po juo - siurbimo šepetėliai ir kliūčių aptikimo jutikliai, kurių nuotraukoje nematyti). Roboto viršus lygus, ant jo užrašyta "iRobot". Korpuso viršuje, pačiame centre - apvalus mygtukas, ant kurio užrašyta "Clean" (valyti) ir "Spot" (vieta). Dar vienas, jokiu užrašu nepažymėtas apvalus mygtukas yra korpuso šone. Nuo siurblio įkrovimo stotelės, prie kurios kaip tik prisijungęs robotas, tįsta juodas elektros laidas. 

Trečioji nuotrauka: tiflopedagogė Jūratė Jakštienė. Vidutinio amžiaus, stamboko kūno sudėjimo moteris trumpais, puriais, tamsiais plaukais nufotografuota lauke žiemą. Jūratė dėvi šiltą striukę, jos kaklą juosia languotas šalikas, užrištas po striukės gobtuvu. Gobtuvas jaukiai gaubia ausis. Jūratė kiek prisimerkusi, pravertos lūpos vos vos šypsosi. Jūratė stovi ant apsnigto kalno, atsirėmusi į metalinę kaltinę tvorą. Ant tvoros pinučių kabo spynos (tokias paprastai užkabina jaunavedžiai vestuvių dieną). Dangus žiemiškai baltas. Už Jūratės nugaros matyti nuogi medžiai, apsnigtos eglės ir Vilniaus senamiesčio vaizdas - seni namai apsnigtais stogais, bažnyčių bokštų smailės, tolumoje - Gedimino pilis ir blausūs Konstitucijos prospekte esančių dangoraižių kontūrai.