FORUMAS

Alvydas Valenta, [email protected]

IŠĖJUS Į RINKIMŲ TIESIĄJĄ

Šiais metais, jau visai greitai - pavasarį, visų mūsų - negalią turinčių ir jos neturinčių - laukia treji rinkimai. Žinoma, jeigu esame pilietiški ir manome, kad norime ir galime prisidėti prie Lietuvos kūrimo. Rinkimų tiesioji prasideda kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimais, gegužės 12 d. rinksime Respublikos Prezidentą, o gegužės 26 d. - Europos Parlamentą. Šiais metais nei į Europos Parlamentą, nei į LR prezidentūrą regėjimo negalią turintys žmonės dar nepretenduoja (gal kada pribręsime ir šitiems iššūkiams), tačiau į savivaldybių tarybas kandidatų turime. Redakcijos žiniomis, savo kandidatūras savivaldybių rinkimuose yra iškėlę septyni LASS nariai: po vieną Vilniuje ir Šiauliuose, du Klaipėdoje ir trys Kaune. Renkant savivaldybių tarybų narius ne tik balsuojama už pasirinktą sąrašą, bet ir yra galimybė jame esančius žmones reitinguoti, t. y. rinkimų biuletenyje įrašyti pirmas penkias, jūsų nuomone, labiausiai pasitikėjimo vertas pavardes. Reitinguojamas kandidatas, net jeigu į savivaldybės tarybą ir nepateks, bet pretendentų eilėje užims aukštesnę vietą ir šitaip partijos kolegoms ir bendraminčiams parodys, kad yra pelnęs rinkėjų pasitikėjimą. 

Savivaldybių rinkimuose 

Vilniuje į miesto tarybą kandidatuoja teisininkas Giedrius Stoškus - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašas (kandidato numeris sąraše - 49). Jeigu būtų išrinktas, G. Stoškus, kurio rinkiminis moto - "Už Vilnių visiems!", ketina dirbti neįgaliesiems svarbiais klausimais. Tai - socialinės paslaugos, viešoji aplinka, transportas. "Kauniečiai ir šiauliečiai turi akliesiems pritaikytą šiuolaikišką viešojo transporto informavimo sistemą, vilniečiai vis dar ne: iki šiol kuriama ir neaišku, kada bus sukurta", - sako jis. 

Kaune į miesto ir rajono tarybas kandidatuoja Juozas Miliauskas, Vytautas Girnius ir Egidijus Urna. Pirmieji du - į miesto, E. Urna - į rajono tarybą. J. Miliauskas į rinkimus eina su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (kandidato numeris sąraše - 11). V. Girniui, kaip ir E. Urnai, artimesnė "Tvarkos ir teisingumo" partijos programa (partijos sąraše V. Girnius yra Nr. 8, o E. Urna - Nr. 5). Abu kandidatai tikisi, kad būdami miesto ar rajono taryboje galės daugiau nuveikti neįgaliųjų labui. 

Tarp kandidatų į Šiaulių miesto tarybą yra ir ilgametis Lietuvos socialdemokratų partijos narys Edvardas Žakaris. Partijos sąraše jis įrašytas antruoju numeriu, iškart po kandidato į miesto merus. Priminsime, kad šiaulietis politikas į miesto tarybą buvo išrinktas jau tris kartus, tris kartus rinkėjai jam suteikė mandatą dirbti LR Seime. E. Žakaris apie save sako, kad yra "vienas iš socialdemokratų partijos senbuvių" ir itin kritiškai vertina idėjinius perbėgėlius: "Jeigu matysiu, kad atėjo laikas keisti partiją, iš politikos pasitrauksiu visiškai", - sako kandidatas. 

Klaipėdos aklieji miesto taryboje gali irgi turėti savo organizacijos narį - Kazį Kuneiką. Jis kandidatuoja su Lietuvos socialdemokratų partija (sąraše Nr. 8). Būdamas miesto taryboje, jis rūpintųsi ne tik aklųjų, bet ir kitų neįgaliųjų reikalais. Garsiniai šviesoforai, nepritaikyta viešoji aplinka judėjimo negalios žmonėms, namuose laiką leidžiantys senjorai - tai tik kelios problemos, kurias mini klaipėdietis. 

Į Klaipėdos rajono tarybą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše 19-tu numeriu kandidatuoja Antanas Letukas, gerai pažįstantis ne tik aklųjų, bet ir kitų negalių turinčių žmonių rūpesčius. 

Balsuoti, bet kaip?.. 

Dalyvavimas rinkimuose, savo kandidatūros kėlimas į vieną ar kitą poziciją - tik viena šio demokratijos įrankio pusė. Kita, daugeliui regėjimo negalią turinčių žmonių net svarbesnė, rinkimų prieinamumas. Formaliai vertinant iš aklųjų rinkimų teisės joks įstatymas neatėmė ir rinkti ar būti išrinktiems jiems niekas nedraudžia, tačiau kai neregys ar silpnaregis praveria rinkimų apylinkės duris ir į rankas gauna balsavimo biuletenį, viskas tampa gerokai sudėtingiau. Biuletenyje rinkėjas turi pažymėti politinę partiją ar judėjimą ir kandidatą arba kandidatus, už kuriuos atiduoda savo balsą, dar gali kandidatus reitinguoti. Įstatymas leidžia, kad neregiui užpildyti biuletenį padėtų regintis žmogus - draugas, kaimynas, šeimos narys (išskyrus rinkimų komisijų narius ir stebėtojus), bet ar šitaip užtikrinamas balsuojančiojo visiškas savarankiškumas ir balsavimo slaptumas? 

Tai anaiptol nereiškia, kad kiekvienu atveju neregį kažkas apgaus ar atėjęs balsuoti su žmona su ja nepataisomai susipyks dėl politinių simpatijų ar antipatijų. Panašių istorijų neteko girdėti, tačiau kaip bežiūrėsi, gavus balsavimo biuletenį į rankas, neregio savarankiškumas čia ir baigiasi. Ar įmanomi kokie nors sprendimai? Atrodo, kad taip: brailio raštas, specialūs trafaretai, elektroninis balsavimas. 

Visiško rinkimų prieinamumo klausimą itin aštriai kelia jaunosios kartos neregiai, norintys gyventi aktyviai, savarankiškai, būti socialiai atsakingi. Kas vyresnės kartos akliesiems atrodė tolima, nepasiekiama, nerealu, jaunimui taip neatrodo. Taigi ir visiškas savarankiškumas rinkimų metu - jau nebe graži vizija, o realybė! Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nebe pirmą kartą finansuoja rinkiminės medžiagos brailio raštu leidybą, bet ir šito jau nepakanka. 

Slaptai balsuoti - jūsų teisė 

"Teisė rinkti ir būti išrinktam yra įtvirtinta LR Konstitucijoje, - sako vilnietis informacinių technologijų specialistas Egidijus Biknevičius, - rinkimų metu balsuojama savarankiškai ir slaptai. Kol kas valstybė regėjimo negalią turinčių rinkėjų savarankiškumo ir slaptumo pilnai neužtikrina." 

Po 2016 m. LR Seimo rinkimų žiniasklaida pranešė, kad E. Biknevičius dėl pažeistų savo teisių buvo pasirengęs valstybę paduoti į teismą. Ilgą laiką apie tai nebuvo girdėti jokių žinių. Vis dėlto pašnekovas patvirtino, kad dokumentai, padedant vienai teisinių paslaugų įmonei, rengiami. Tam, kad būtų užtikrintas visiškas rinkimų prieinamumas ir neregių savarankiškumas, E. Biknevičius matytų vieną išeitį - elektroninį balsavimą. "Pasirenki sąraše norimą partiją ar kandidatus, pažymi, paspaudi mygtuką "balsuoti" ir tavo balsas nueina ten, kur reikia. Toks variantas būtų patogiausias, bet jis įmanomas tik tada, kai e. balsavimas bus įteisintas visiems žmonėms. Tai valstybės politika. Jeigu neįstengia įvesti visuotinio e. balsavimo, tada tegu sukuria bent jau galimybę elektroniškai balsuoti neįgaliesiems." 

Dėl brailio rašto naudojimo rinkimų biuleteniuose E. Biknevičius būtų atsargesnis: "Kažkas turės tikrinti. Kas bus tie tikrintojai? Atsiranda žmogiškasis faktorius, o su juo ir klaidos galimybė. Nebelieka slaptumo, nes Lietuva maža, o brailio raštą joje moka dar mažiau žmonių, juos galima suskaičiuoti ant pirštų. Brailis rinkimų biuleteniuose įmanomas, bet reikia žiūrėti į ateitį." 

"Judėjimo negalios žmonės rinkimų prieinamumo klausimą kelia labai aštriai, - sako teisininkas G. Stoškus, - bet tiems, kas turi regėjimo negalią, rinkimų prieinamumas, balsavimo slaptumas yra dar aktualesnis. Judėjimo negalią turintys rinkėjai gali balsuoti namuose, o aklieji savarankiškai negali pasinaudoti net šia galimybe. Balsavimo komisijos nariai su užklijuotu biuleteniu pas juos gali atvykti, bet balsuodamas namuose neregys vis tiek nėra visiškai savarankiškas ir neužtikrinamas jo apsisprendimo slaptumas." 

G. Stoškus atkreipia dėmesį, kad rinkimų dieną rinkimų komisijų nariai ir stebėtojai neregiui negali padėti pagal įstatymą. Reikalingas žmogus iš šalies, bet ką daryti, jeigu neregys gyvena vienas, jeigu tuo metu šalia žmogaus, kuriuo jis pasitiki, nėra. Galbūt galėtų padėti socialiniai darbuotojai, bet rinkimai vyksta savaitgaliais, minėti darbuotojai tada balsuoja patys. Be to, daugelis jų turi savo šeimas, savų rūpesčių ir nevažiuos per pusę miesto, kad neregiui padėtų balsuoti. Vienaip ar kitaip į tą dalyką žiūrėsi, savarankiškumo balsuojant ir slaptumo nebelieka, o dažnas žmogus balsavimo dieną tiesiog neturi galimybės šalia savęs turėti regintį pagalbininką. G. Stoškus mano, kad brailio raštas balsavimo biuleteniuose įmanomas: rasti tinkamą sprendimą nelengva, bet pasukus galvą, galima. 

Esama ir kitokių nuomonių. Antai vyresnės kartos neregys panevėžietis Juozas Bartkus balsuoti eina su šeimos nariais. Anot jo, svarbiausia - žinoti, už ką nori balsuoti, o visa kita vienokiu ar kitokiu būdu galima išspręsti. Vilnietė Danguolė Butkuvienė irgi kol kas nemato ypatingos problemos: balsuoti eina su vyru, politinės pažiūros pernelyg neišsiskiria, ginčų nekyla. Jeigu biuleteniai brailio raštu būtų, pasinaudotų, bet šio rašto būtinybės rinkimuose nejaučia. 

Vilnietis Andžejus Ravanas naudojasi įstatymo suteikta teise balsuoti namuose ir apie šią procedūrą yra geros nuomonės. "Paskambina iš Grigiškių seniūnijos, sutariame laiką, į namus atvyksta du rinkimų komisijos nariai ir vienas stebėtojas. Įteikia voką, kuriame yra kitas vokas, jame - balsavimo biuletenis. Balsavimo metu rinkimų komisijos nariai iš kambario, kuriame esu ir balsuoju, išeina. Lieku tik aš ir stebėtojas. Stebėtojas suteikia reikalingą informaciją, o aš pasakau, kokį sąrašą ir jame esantį kandidatą ar kandidatus pažymėti. Stebėtojas pažymi, tada savo rankomis biuletenį įdedu į voką, užklijuoju ir įteikiu komisijos nariams. Viskas vyksta arba bent iki šiol vykdavo tvarkingai ir sklandžiai." Andžejaus nuomone, rinkimų metu sprendžiant visiško neregių ir silpnaregių savarankiškumo klausimą, orientuotis reikėtų į elektronines identifikavimo priemones: e. parašą, galimybę balsuoti prisijungiant per savo e. banką. 

Ilgametis "Mūsų žodžio" redaktorius ir brailio rašto žinovas Vytautas Gendvilas gilinasi ir į kitų šalių patirtį siekiant neregiams visiško rinkimų prieinamumo. "Variantai galimi įvairūs, - sako V. Gendvilas, - brailio raštas, specialūs trafaretai. Savivaldybių rinkimuose parengti trafaretus ar atspausdinti biuletenius brailio raštu būtų pakankamai sudėtinga. Prezidento rinkimuose, ypač antrame ture, kai lieka du kandidatai, gana nesunku. Virš vieno langelio brailio raštu reikėtų užrašyti "taip", virš kito - "ne". Galbūt dar užrašyti pretendentų pavardes. Neregys, įsidėjęs biuletenį į tokio trafareto vidų, galėtų balsuoti visiškai savarankiškai. Tačiau kalbant apie visišką rinkimų prieinamumą ir regėjimo negalią turinčių žmonių savarankiškumą, patys sau turėtume užduoti labai atvirą klausimą: ar tikrai mums jo reikia, ar esame tam pribrendę? Įsivaizduokime situaciją, kai valstybė, atsižvelgdama į neregių reikalavimą, jiems paruošia tūkstantį ar du tūkstančius specialių biuletenių ar trafaretų, o jais pasinaudoja keliolika ar keliasdešimt žmonių. Deja, šitoks scenarijus visiškai įmanomas." 

V. Gendvilas atkreipia dėmesį, kad su specialiais biuleteniais, jeigu tokie atsirastų, žmonės turėtų būti supažindinti iš anksto, pamokyti, kaip jais naudotis. Tai turėtų daryti ne tik Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai, bet ir LASS socialiniai darbuotojai, filialų pirmininkai. Galbūt specialius biuletenius derėtų išbandyti pirmiausia tose apylinkėse, kuriose gyvena daugiausia aklųjų? Neabejotinai šiam žingsniui turėtų ruoštis abi pusės - tiek valstybė, tiek ir aklųjų bendruomenė. 

Pirmoji nuotrauka: Autoriaus Alvydo Valentos portretas. Vidutinio amžiaus liesas vyriškis, tankiais, trumpais, labai tamsiais plaukais. Veidas mąslus, ramus. Alvydas smakrą parėmęs ranka (pirštai užlenkti). Jis vilki sportinio stiliaus švarką ir klasikinius baltus marškinius. Fone - laiptų pakopos. 

Antroji nuotrauka: Užsienyje balsuojantys neregiai turi daugiau savarankiškumo / www.rnib.org.uk nuotr. Matoma ant stalo padėtas reginčiųjų raštu atspausdintas balsavimo biuletenis - kairėje lapo pusėje matyti partijų logotipai. Ant šio lapo ne visai tiksliai uždėtas plastikinis šablonas. Šablono kairėje pusėje iš viršaus žemyn užrašyti skaitmenys 1, 2, 3, 4, 5, 6 - jų vieta atitinka partijos eilutę, matomą ant biuletenio. Skaitmenys juodi, iškilūs, maždaug 2 cm aukščio. Dešiniau tie patys skaitmenys užrašyti iškiliu brailio raštu. Ten, kur reginčiųjų biuletenyje reikėtų įrašyti partijos reitingavimo numerius, plastikiniame šablone yra iškilių tamsių kvadratų stulpelis (virš jų užrašyta "first choise", pirmas pasirinkimas), o dešiniau - iškilių tamsių apskritimų stulpelis (virš pastarojų užrašyta "second choise", antras pasirinkimas). Kvadratų ir apskritimų vidus kiauras - vadinasi, jei asmuo tiksliai uždėtų šabloną ant balsavimo biuletenio, galėtų savarankiškai pažymėti savo pasirinkimą. Tik reikia žinoti partijos numerį, nes partijų pavadinimai ant šablono neužrašyti. Matome žmogaus pirštus, liečiančius šabloną - pirštai čiuopia septintąją eilutę.