MŪZŲ PĖDSAKAIS

SUTALPINUSI SAVO PASAULĮ Į POEZIJOS ŽIEDUS

2018 metais pasirodė pirmoji literatės Daivos Kesminienės poezijos knyga "Pasaulis telpa žieduose" (leidykla "Spaudvita"). Autorės, kuri prisipažįsta eiliuoti pradėjusi dar mokyklos suole, kūryba skaitytojams jau pažįstama iš neregių literatų almanacho "Žodžio spalvos" (parengė ir išleido Lietuvos aklųjų biblioteka 2012 m.), jos eilėraščiai publikuoti Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos almanache "Polėkis" (2017 m.), rajono laikraščio "Mugė" literatūriniuose puslapiuose. Daiva jau du dešimtmečius gyvena ir kuria Kėdainiuose, ji yra rajono literatų klubo "Varsna", menų mėgėjų asociacijos "Branduma" Kėdainių skyriaus narė. Kūrėja 2018 metais laimėjo Marijampolės literatų klubo "Sietynas" eilėraščio konkursą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. 

VIENATVĖ ŽIEMA 

Kai vienatvė žiūri į dangų, 

Ji stebi įdėmiai mūsų akis. 

Keistas šaltis beldžias į langą 

Su viltim, kad kažkas atsakys. 

Kai tikėjimas sielą paglosto 

Ir suteikia jai viltį gyvent, 

Reikia, kad kažkas apkabintų, paguostų. 

Leistų kilt, leistų gyvent, o ne rusent. 

Šaltuos pelenuos gęstančio laužo 

Blėstanti žarija tokia vieniša. 

Vėjas kalba kažką, bet jo niekas neklauso... 

Verkia žodžiai nebylūs nakties tyloje. 

STIKLO VANDUO 

Kmynais kvepia stiklo vanduo 

O langas – garais alsuoja 

Mano sieloj – žiema plius ruduo, 

Mintis ir viltis – nekvėpuoja. 

Ant lango sustingęs lietus 

Lede šaltis jį užrakino 

Aš beprotė, aš suvalgiau jausmus. 

Liko skonis lyg apelsino. 

Širdyje – verkia mano ruduo, 

Nežinau kaip jį nuraminti... 

Akyse – susikaupęs vanduo 

Vis grasina mane paskandinti. 

* * * 

Iš praeities muzika sugrįžta ir siela išsigąsta, 

Buvusiu laiku kalbėt nedrįstam – svajonėj skęstam. 

Brenda metai pamažu per laiko skalę, 

Saldžioms mintims – tabu, aistra finale. 

Savęs aš dar neatradau – keliai klaidino. 

Likimo aš nesupratau – žodžiai svaigino, 

Lyg vynas liejas per kraštus – mintis spalvota, 

Antros jaunystės jau nebus – viltis miglota. 

Iš sielos pavogė jausmus vėjas naktinis, 

Likimas mano – upės vanduo ledinis. 

Nuotrauka: Daivos Kesminienės portretas. Asmeninio archyvo nuotrauka. Skaitytojas mato Daivos profilį. Moteris dėvi nedidelius tamsius akinukus, vilki tamsią palaidinę, veidą šiek tiek dengia rankoje laikomos gėlių puokštės žiedai.