IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

EILIAVUSI VAIKAMS


Janina Pipirienė (Matiukaitė) gimė 1928 metų rugsėjo 18 dieną. Be Janinos šeimoje augo dar trys vaikai. Susiklosčius palankioms aplinkybėms, tėvai persikėlė gyventi į Anykščius. Mergaitė lankė vaikų darželį prie veikusio Anykščių vienuolyno. Vėliau mokėsi Anykščių pradinėje mokykloje. Čia po pamokų lankė moksleivių chorą, mokykloje vykusiose šventėse deklamuodavo lietuvių poetų eiles. 1966 metų "Mūsų žodžio" 6 numeryje straipsnyje "Mamos eilėraščiai" M. Telksnytė apie Janinos mokslą rašė: "Štai ji baigė ketvirtą klasę. Paskutinė diena mokykloje. Mokslo draugai scenoje vaidina jos parašytą pjesę. Linksma mergaitei, gera. O grįžus į namus, tėvas sako: "Daugiau mokyklon nebeisi. Baigei keturias klases ir užtenka. Namie darbo yra. O ir pinigų mokslui nėra." Mergaitė supranta, kad trūksta pinigų. Tėvai namelį statosi. Visi Karazijos įmonėj uždirbti litai ten sueina. O ir mažąjį broliuką nėra kam prižiūrėti." 

Mokyklos mokytojas dar prašė Janinos tėvų, kad jie nuvežtų mergaitę apžiūrėti jos akių. Deja, tėvai galvojo priešingai. Jiems atrodė, kad jų duktė gerai mato, o kam pinigus laidyti daktarams? 

J. Pipirienei tarp mokslų teko priverstinai daryti kelių dešimtmečių tarpą. Tik persikėlus gyventi į Panevėžį, ten ji baigė vidurinę mokyklą. 

Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas suardė ne vieno žmogaus likimą. Ne išimtis ir Janina. Karui besibaigiant ji pastebėjo, kad itin nusilpo regėjimas. Neapsikentusi 1946 metais atvyko į Vilnių. Gydytoja konstatavo įsisenėjusį akių uždegimą. Kaip pasekmė išsivystė akių liga, žinoma retinitis pigmentosa pavadinimu. Apimta liūdesio, iš Vilniaus silpnaregė išsiuntė eiliuotą laišką savo mamai. Jame skundėsi nepalankiu likimu. Laimei, tai buvo tik silpnumo akimirka. Susiėmusi Janina nutarė nepasiduoti progresuojančiai ligai. Grįžusi į Anykščius įsidarbino vaikų darželyje valytoja. Ten išdirbo 13 metų. Silpnaregė vien darbu neapsiribojo, dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime: dainavo moterų vokaliniame ansamblyje, profsąjungos chore, giedojo bažnyčios chore. Potraukis menui neatsirado tuščioje vietoje. Janinos tėtis buvo kaimo muzikantas. Jis grojo gitara bei balalaika. Iš tėčio ir Janina pramoko skambinti gitara, groti akordeonu. Tačiau klastingoji retinitis pigmentosa padarė savo juodą darbą - moteris apako. Apakusi su šeima persikėlė gyventi į Panevėžį. 1968 m. rugpjūčio 15 d. pradėjo dirbti tuometiniame LAD Panevėžio gamybinio mokymo kombinate darbininke ir dirbo iki 1992 metų. 

Panevėžyje Janina tęsė meninę veiklą: dainavo folkloro, moterų vokaliniame ansamblyje, mišriame chore. Pamėgo žodžio meną, vaidino dramos būrelyje. Koncertų metu ne tik dainuodavo, pasakodavo, bet ir deklamavo savo bei kitų poetų eilėraščius. J. Pipirienė taip pat buvo lietuvių tautinės kultūros puoselėtoja. Ji surinko medžiagą ir sukūrė scenarijų vaidinimui "Senovinės lietuvių krikštynos". Su šiuo vaidinimu aplankė ne vieną šalies miestą bei miestelį. 

Neatsiejama J. Pipirienės gyvenimo dalimi buvo poezija. Pirmuosius eilėraščius sukūrė dar dirbdama vaikų darželyje Anykščiuose. Vėliau jos eilėraščiai spausdinti įvairiuose šalies periodiniuose leidiniuose: "Mūsų žodyje", "Genyje", "Šeimoje", "Panevėžio tiesoje", "Kolektyviniame darbe" ir kt. Kūryba taip pat spausdinta neregių literatų almanachuose "Vaivorykštė", antologijoje "Prisimenu dar karklų kvapą", "Žodžio spalvos". Išleido tris poezijos knygas vaikams. 1996 m. poetė laimėjo LASS literatų konkursą. Jos knygelė "Kiškio slidės" buvo pripažinta geriausia. 1998 m. išleista antroji autorės knyga "Monikos mokyklėlė", 1999 m. trečioji - "Metų laikai". Šioje knygelėje be eilėraštukų yra ir keturios dainelės su natomis, muzikos autorius - kompozitorius Žygintas Anilionis. 

Poetės netekome 2015 metais. 

 

Parengta remiantis LAB tiflotyros padalinio saugoma medžiaga 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Spalio 2 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1948) Gemutė Padribonienė (Daugėlaitė), žurnalistė, radijo laidų vedėja. 

Spalio 10 d. - Pasaulinė regėjimo diena. Minima antrąjį spalio ketvirtadienį nuo 1998 m. 

Spalio 12 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1933) Romualda Zagorskienė (Navickaitė), grožinės literatūros vertėja iš anglų kalbos. 

Spalio 25 d. 1991 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga priimta pilnateise nare į Europos aklųjų sąjungą. 

Spalio 26 d. 1984 m. įsteigta Pasaulio aklųjų sąjunga. LASS į šią sąjungą priimta 1992 m. 

Spalio 28 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1948) Nijolė Martūnienė, LASS Varėnos rajono filialo pirmininkė. LASS sistemoje dirba nuo 1982 m. 

Spalio 30 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1948) Felicija Tiuliuneva, LASS Vilniaus miesto II filialo pirmininkė. 

Spalio 31 d. prieš 90 metų (1928) per Kauno radiją buvo transliuotas pirmasis Kauno aklųjų instituto moksleivių koncertas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]