PARODOS

 

VIS DAR LYG BŪTŲ ŠALIA


V.Purlys Kinijoje seminareVitas Purlys – draugas, bendradarbis, mokytojas – daugelio šalia jo buvusių žmonių atmintyje vis dar lyg gyvas. Atrodo, tuoj tuoj prieis, savo ramiu ir drauge energingu balsu paklaus, kaip gyveni ar pasakys kokią informacinių technologijų naujieną. Prieš septynerius metus sunki liga jį pasiėmė iš mūsų tarpo. Vitas visada gyveno naujovėmis, pirmasis jų imdavosi, o paskui užkrėsdavo ir esančius šalia. Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), pasitikdama V. Purlio šešiasdešimtmetį, parengė virtualią parodą "Draugai vadino profesoriumi". 

 

"Metų pradžioje kilo mintis pažymėti Vito Purlio šešiasdešimtmečio sukaktį, – pasakoja LAB darbuotojas tiflotyrininkas Juozas Valentukevičius, – rutuliodami mintį priėjome prie nuomonės, kad bibliotekos interneto tinklapyje reikėtų parengti virtualią parodą. Juo labiau, kad patirties jau turėjome: esame parengę virtualias parodas, skirtas Beatričei Grincevičiūtei, Antanui Jonynui, Jadvygai Kuolienei. Pradėjome rinkti nuotraukas, garso įrašus, susiradome Vito šeimos narius. Idėją entuziastingai palaikė žmona Stasė: atnešė daug nuotraukų, asmeninį Vito vaizdo bei garso archyvą ir leido jį nusikopijuoti. Tuomet kilo nauja mintis – prakalbinti V. Purlio draugus ir bendraamžius. Šitaip atsirado pluoštelis prisiminimų. Džiaugiamės ir tikimės, kad jų bus daugiau – esame atviri visiems, kas turi ir nori apie V. Purlį ką nors parašyti. Parodą visada galima pildyti. Paroda "Draugai vadino profesoriumi" yra virtuali, neužimanti fizinės erdvės, todėl jos nereiks nei "nukabinti", nei keisti kita. Parodos veikimo laikas neribotas, žmonės, turėdami prieigą prie interneto, bet kur gali sklaidyti jos nuotraukas, paklausyti V. Purlio balso." 

 

Iš parodos dalyvių prisiminimų 

 

Vitas buvo pirmasis mano paties ir mano kolegų kompiuterinio raštingumo mokytojas. Prieš ketvirtį amžiaus kompiuteriai buvo ne šiaip naujovė, bet tikrų tikriausias perversmas, nelengvai suvokiamas ir perprantamas. Vitas sudėtingus dalykus mokėjo aiškinti paprastai, suprantamai ir nuosekliai, bet susiaurinti jo asmenybę tik iki mokytojo, būtų nedovanotina klaida. Tai buvo strategas, naujovių ieškotojas ir jų įgyvendintojas. Vitas ne šiaip išmokė kompiuteriu naudotis keliolika ar keliasdešimt aklųjų bendruomenės narių, bet pradėjo naują – informacinio raštingumo – visų mūsų gyvenimo etapą. Kompiuteriais jis sugebėjo "užkrėsti" ne tik jaunus, bet ir vyresnės kartos akluosius. Visa, ko imdavosi, Vitas imdavosi labai nuoširdžiai ir atsidavęs. Visada buvo aistringai atviras naujovėms! Tie, kas artimiau bendravome su Vitu, jį dažnai vadindavome profesoriumi – viską darė profesoriškai: solidžiai, kompleksiškai, numatydamas toli į priekį. Visa jo asmenybė dvelkė profesorišku solidumu, užmojų platumu ir kartu tai buvo labai šiltas, atviras žmogus. 

Dažniausiai suprantame, koks žmogus buvo šalia mūsų, tik jam išėjus į amžinybę. Tik 2011 metais, Vitui išėjus į amžinybę, supratome, kad visus tuos metus su mumis ir šalia mūsų buvo tikras mokytojas ir tikras grynuolis. 

Sigitas Armonas 

 

...ir prezidentui V.AdamkuiApie kompiuterius bei neregius prezidentei D. Grybauskaitei...* * * 

Geriausiai prisiminsiu Vitą dėl jo svaraus indėlio į darbą aklų žmonių labui už Lietuvos ribų. Jis buvo vienas iš EENAT projekto steigėjų, kurį su didžiuliu užsidegimu įgyvendino kartu su kolegomis iš Rytų ir Centrinės Europos. Po kelerių metų jis savanoriškai skyrė savo laiką padėdamas Overbruko aklųjų mokyklai įgyvendinti naują tarptautinę iniciatyvą Kinijoje. 

Vitas buvo žmogus, kupinas milžiniškos energijos, trykštantis užkrečiamu entuziazmu, įsitikinęs kompiuterinių technologijų galia sudaryti lygias galimybes ir kurti įtraukias bendruomenes. 

Larry Campbell,
ICEVI pirmininkas emeritas 

 

* * * 

Vitas labai smarkiai prisidėjo prie to, kad šiandien aš esu savarankiškas, pasitikintis savimi ir laimingas žmogus. Žinau ir tai, kad daugelis žmonių iš Vito juokdavosi, su pašaipa žiūrėdavo į jo mintis bei idėjas. Tačiau neretai jam ir pavydėdavo. Nieko nauja žmonijos istorijoje, kažkada žmonės juokėsi ir iš automobilių, lėktuvų kūrėjų... Tai tiesiog parodo, kad Vitas buvo kitoks nei dauguma, numatydavo ir nujausdavo daugiau nei kiti. Vitas man yra žmogus pavyzdys. Jo šiandien trūksta ne tik man, ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. Sakau tai užtikrintai, nes žinau, bendrauju su įvairiais Vitą pažinojusiais žmonėmis iš viso pasaulio ir jie iki šiol negali patikėti, kad Vito nėra, nuolat prisimena ir mini jį pačiais geriausiais žodžiais. 

Karolis Verbliugevičius 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]