NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

TEBŪNA TAMSA


(Realybės šou pasibaigus) 

"Tebūna tamsa!" – beveik du mėnesius garsiai skelbė realybės šou "Tamsoje" organizatoriai ir trylikai šio šou dalyvių – vieniems trumpiau, kitiems ilgiau – iš tikrųjų tapo tamsu. Projekto organizatoriai tiek prieš jam prasidedant, tiek vėliau, daug kalbėjo apie jo išskirtinumą, inovatyvumą, dalyvių laukiančias ekstremalias patirtis, iššūkius ir išmėginimus. Žiūrovai buvo santūresni: stebėjo, vertino, komentavo, bet iš galvos dėl to, kas vyksta "tamsos namuose" nesikraustė, o pats realybės šou, nors drąsus, netikėtas, gal net šokiruojantis, netapo Lietuvą ar bent jau LNK gerbėjus iš kojų išvertusia sensacija. Prasidėjęs gegužės 7 dieną ir turėjęs trukti 9 savaites, taigi kiek daugiau nei du mėnesius, projektas netikėtai baigėsi birželio pabaigoje, o didįjį prizą laimėjo neregys Andžejus ir reginti jo partnerė Simona. Visas šis šou – jau istorija. Nuo pradžios praėjo beveik keturi, nuo pabaigos – du mėnesiai. Galėtume prie jo ir negrįžti. Vis dėlto, manome, kad sugrįžti, dar kartą išgirsti jo šalininkų ir oponentų, pačių dalyvių mintis ir įdomu, ir naudinga. Gal net psichologams, socialiniams darbuotojams? 

  Ašaros "Tamsoje"

Vertinimai 

Projektas prasidėjo nuotaikingai, lydimas intriguojančios reklamos, ir tarp aklųjų sulaukė gyvo susidomėjimo. Visų priežasčių, kodėl baigėsi pirma laiko, jo rengėjai turbūt niekada neatskleis, tačiau kai kurie dalykai akivaizdūs: pernelyg lėta įvykių tėkmė, pernelyg mažai veiksmo. Daug laiko vadinamuosiuose "Tamsos namuose" nevykdavo beveik nieko: nuo ryto iki pietų, nuo pietų iki vakarienės ir po vakarienės dalyviai tiesiog plepėdavo, aiškindavosi santykius ar veikdavo dar kažką, kas po savaitės ar dviejų nuolatinių transliacijų žiūrovų jau nebedomindavo. Ne vienas jų vėliau sakė, kad taip ir nesupratęs galutinio šito realybės šou tikslo. "Kituose panašiuose šou tikslą galima bent numanyti – ištvermė, fizinis ir psichologinis pasirengimas – o čia taip ir liko neaišku, kas ir vardan ko." 

Anot pačių projekto dalyvių, organizatoriai šiek tiek apsiskaičiavo, kai ko neįvertino arba pervertino: be veiksmo, geros intrigos pats savaime tikras ar tariamas aklumas, tamsa nėra tie kabliukai, ant kurių galima "pakabinti" žiūrovą. Reikia sutikti ir su projekte dalyvavusia klaipėdiete Dovile: "Žmonės yra matę daug realybės šou ir juos nustebinti kuo nors ypatingai nauja, ganėtinai sunku. Ypač tada, jeigu tame šou nesilieja alkoholis, nėra sekso, muštynių..." Šiuo požiūriu realybės šou "Tamsoje" neatitiko įprastų "kriterijų": nors buvo ir intrigų, ir emocinių proveržių, net vienas, o gal du smūgiai, nei kraujas, nei aistros upeliais nesiliejo. Tikro sekso ar pornografijos irgi nebuvo, tik lengvi paflirtavimai. Taigi į ką žiūrėti? Antra vertus, anot pačių aklųjų ir silpnaregių dalyvių, tam tikrą žinią apie regėjimo negalią žiūrovams vis dėlto pavyko nusiųsti: kas norėjo, ir pamatė, ir išgirdo. 

Tiek prieš projektui prasidedant, tiek jo metu nuolat iškildavo klausimas, ar etiška negalią paversti pramogos objektu? "Aš galiu lrytas.lt" publikavo net atskirą šiai temai skirtą žurnalistės Rasos Milerytės rašinį. "Dabar neigalūs žmonės jau nebe taip slepiasi, atsiveria, dalijasi savo patirtimi žiniasklaidoje. Tai gerai ir televizija galėtų sukurti vykusių projektų, – žurnalistei kalbėjo Monika pasivadinusi neregė mergina, – bet tokioms temoms, mano manymu, labiau tiktų dokumentika, publicistika, o ne šou. Neįgalūs žmonės negali būti eksperimentas. Nesuprantu projekto idėjos. Kaip bus išrinktas nugalėtojas? Žiūrovai rinksis, kuris jiems labiausiai patinka? Pagal kokius kriterijus? Pagal tai, kuris atviriau kalbės, pagal tai, kurio bus labiau gaila ar kuris įsivels į didesnes intrigas? Nelaikau tos laidos patyčiomis, nejaučiu jokio pykčio, bet manau, kad rengti tokius šou neatsakinga." 

"Jau seniai parduodame ir perkame patyčias, kančią, mirtį, nejaugi negalia taps dar viena preke? (...) Aklieji šou dalyviai iš tiesų atvirai dalijasi savo patirtimi, kalba apie tai, ką išgyveno susidūrę su negalia. Galima viltis, kad kas nors jų pasakojimus išgirs. Tačiau labai sunku, o gal neįmanoma patikėti, kad projekto kūrėjai, kalbantys apie tikslus supažindinti su neregių pasauliu, yra nuoširdūs, kad jiems rūpi kas nors daugiau nei reitingai", – rašė pati žurnalistė. 

LNK programų direktorius Jurgis Jefremovas į tai atsakė: "Projekto kritikai negali susitaikyti su mintimi, kad neįgalus žmogus neprivalo tūnoti savo neįgalumo rėmuose ir turi dalyvauti tik nišiniuose, siauram žmonių ratui skirtuose, socialiniuose projektuose. Jų manymu, neįgalus žmogus negali dalyvauti šou, kaip kadaise manyta, kad neįgaliesiems ne vieta sporto varžybose, tačiau dabar visi didžiuojamės parolimpine golbolo rinktine, skinančia laurus visame pasaulyje. Žmogus, kuris šioje laidoje įžvelgia patyčias, pats, ko gero, negali išlipti iš savo cinizmo rėmų. Jų manymu, neregys nevertas varžytis dėl 20 tūkst. eurų piniginio prizo, neturi teisės ekrane kalbėti apie savo jausmus arba tiesiog dalyvauti smagiame televizijos šou kaip visi kiti "normalūs" žmonės. (...) Projektas "Tamsoje" siekia įrodyti, kad aklas ar silpnaregis žmogus yra visavertis visuomenės narys, o kartais ir pranašesnis už reginčiuosius. Jis net gali tapti televizijos žvaigžde! Nereginti projekto vedėja Irma Jokštytė be priekaištų vedė pirmąją televizijos laidą tiesioginiame eteryje. Gali būti, kad tai pirmas toks atvejis pasaulyje. Tačiau projekto kritikai ir toliau bandys suvaryti akluosius ir silpnaregius į nematomus socialinius getus, kur jie, apglobti gailesčio, nebadytų akių mūsų teisingai ir jautriai visuomenei." 

Akivaizdu, negalia nėra sritis, į kurią, išskyrus pačius neįgaliuosius, daugiau niekam neleidžiama įžengti. Kuo labiau būsime ar norėsime būti atviri pasauliui, jo vėjams ir skersvėjams, tuo daugiau "smalsuolių", panorusių įžengti į šią teritoriją, sulauksime. Ir kažin ar čia įmanoma ką nors pakeisti, nebent vėl užsisklęsti nuo pasaulio ir tapti "neliečiamaisiais". Ne mažiau akivaizdu ir tai, kad daugelis vertinimų tiesiogiai priklauso nuo to, kas į šią "negalios teritoriją" įžengia, kokių turėdamas aiškiai deklaruotų ar nedeklaruotų ketinimų. Viena, kai iš savęs, iš savo negalios pramogą daro patys tą negalią turintys žmonės, kita – kai tai daroma siekiant populiarumo, žiūrimumo, anot žurnalistės, reitingų. Antra vertus, šiuolaikinė visuomenė, patinka tai mums ar ne, žaidžianti – "akcijų ir atrakcijų" – visuomenė. Visokiausiais žaidimais, įvairiais realybės šou kai kada galima pasakyti daugiau ir įtaigiau nei rimtais ir solidžiais projektais. Bent jau tam tikrai, į žaidimus ir reginius orientuotai visuomenės daliai. Kažin ar rasime vieną, visiems priimtiną, tiesą ir visus vienodai tenkinantį atsakymą. Yra ir bus įvairių nuomonių, visos jos turi teisę ne tik būti išsakytos, bet ir išgirstos. O ką apie realybės šou "Tamsoje" mano patys jo dalyviai? 

 

Dalyvių mintys 

Iškart pasibaigus šou, didžiojo prizo laimėtojas Andžejus socialiniame tinkle "Facebook" rašė: "Sveiki mano virtualūs ir realūs draugai! Prieš eidamas į projektą daug mąsčiau, kaip jausis regintys jo dalyviai, kaip seksis jiems padėti, kokios bus užduotys, bet net nepagalvojau, kaip keista bus grįžti į realų gyvenimą. Tris paras jaučiausi taip, tarsi pasaulis sukasi, žmonės laksto, bendrauja, tačiau aš visame tame nedalyvauju, tarsi stebėčiau viską iš šalies ir tik mano kūnas juokiasi, juda, atsakinėja į draugų klausimus. Kad ir kokie būtų projekto reitingai, kad ir kaip visuomenė apie jį atsilieptų, mano nuomone, tai buvo nuostabi patirtis ir visiškai pavykęs sumanymas. Ne taip svarbu, kad regintys žmonės suprato, ką reiškia nematyti, svarbiau, kad jie galėjo patirti, jog neregys yra žmogus, kuris moka ir šokti, ir dainuoti, ir maistą pasigaminti, ir namus susitvarkyti, ir dar daug visko. Žinoma, per 8 savaites neįmanoma pilnai ištobulinti visų šių ir daugelio kitų įgūdžių, todėl kai kurie regintys dalyviai valgė be įrankių, po namų tvarkymo atrasdavom šiukšlių, o kažkas netyčia sugebėjo išskalbti net tualetinio popieriaus ritinėlį taip pražudydamas skalbimo mašiną. Kiek man žinoma, pirmą kartą mes, neregiai, turėjome progą dalyvauti realybės šou ir parodyti, kad esame išsilavinę, besidomintys, technologijas įvaldę žmonės, o ne namie sėdinčios, nuo aplinkinių priklausančios, vegetuojančios daržovės." 

Labai panašiai apie realybės šou Andžejus atsiliepė ir po mėnesio: "Vertinant komerciškai, projektas turbūt nebuvo itin vykęs, tačiau socialine prasme jis buvo sėkmingas. Tai ne kartą pajutau pats, asmeniškai, jau po projekto bendraudamas su reginčiais žmonėmis. Į klausimą apie konfliktus, intrigas, galiu pasakyti: jokio išankstinio ar sąmoningo režisavimo nebuvo. Psichologinės įtampos – buvo. Regintiesiems ypač būdavo sunku tada, kai trumpam įjungdavo šviesą, o paskui jie vėl turėdavo pasinerti į tamsą. Emocijos tuomet "važiuodavo" žemyn. Daugelis projekto dalyvių bendraujame iki šiol, liepos mėnesį surengėme susitikimą "Dialogo tamsoje" patalpose Vilniuje. Teisybė, toliau bendrauti panoro ne visi. Kai kurie žmonės tiesiog nemoka pralaimėti ir todėl bet kokį pralaimėjimą priima labai asmeniškai." 

 

(Pabaiga kitame numeryje) 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]