IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

NENUILSTANTIS KARYS


Taikliausiai Napoleoną Kuolį apibūdino žurnalistas Saulius Plepys rašęs: "Tai buvo atviro aukštaitiško būdo, tiesaus, aštresnio žodžio nevengiantis žmogus. Napoleonas buvo patikimas šeimos ramstis, nenuilstantis karys" ("Mūsų žodis", 2008, Nr.3). 

Napoleonas Kuolys gimė 1933 m. liepos 11 d. Rokiškio rajone, Raudėnų kaime, valstiečių šeimoje. 1941 m. pradėjo lankyti Aleksandravėlės pradinę mokyklą. Karo pabaigoje susižeidė sprogmenimis. "Susižeidžiau 1944 metų lapkričio 15 dieną. Vieną akelę Zarasuose iškart pašalino, antrąją paremontavo, tad pradėjau šiek tiek matyti. Taip ir gyvenau kaime iki 1948 metų rugpjūčio pabaigos. Akis vis tepdavausi erotropino tepalėliu. Iš pradžių jis padėjo, tačiau ilgainiui ir tas nedidelis regėjimo likutis ėmė nykti", - N. Kuolys pasakojo A. Valentai duotam interviu "Gyvenimas nuo 70-osios aukštumos" ("Mūsų žodis", 2003, Nr.7). Po šešerių metų išlikusią Napoleono akį operavo Marijampolėje gyvenęs gydytojas oftalmologas Mykolas Steiblys ir jam pavyko grąžinti vaikui nemažą regėjimo likutį. 

1948 m. motina atvežė jį į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. Sunkūs Napoleonui buvo pirmieji žingsniai naujoje vietoje. Būdamas aktyvus, palaipsniui įsijungė į visuomeninę veiklą: išrenkamas Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) mokinių pirminės organizacijos biuro pirmininku, vėliau - LAD Kauno srities valdybos nariu. Vaikinas daug sportavo, dalyvavo meno saviveikloje, literatų veikloje. 

1957 m. N. Kuolys baigė vidurinę mokyklą ir, nenorėdamas dar labiau apsunkinti tėvų, pasirinko darbininko duoną tuometiniame LAD Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate. Greitai įgijo bendradarbių pasitikėjimą, buvo išrinktas LAD Vilniaus miesto pirminės organizacijos biuro pirmininku, 1959 m. paskirtas kombinato direktoriaus pavaduotoju, o po dvejų metų dirbo kombinato direktoriumi. Deja, dėl tėvo "nuodėmės" - tėvas buvo Lietuvos kariuomenės savanoris - vėl teko grįžti į cechą. Apie N. Kuolio darbininkišką veiklą sužinome iš straipsnio "Kultūrinės veiklos 40-mečiui sugrįžkime į pradžią" ("Mūsų žodis", 2005, Nr.7): "Vilniaus aklųjų kombinate pradėjau dirbti nuo 1957 metų rugpjūčio. Dirbau grandinių ceche - visi jį vadindavome "sunkiąja pramone". Darbas buvo gana sunkus: 4 mm vielą lenkdavome rankiniais prietaisais ir darydavome suktas grandines. Darbas reikalavo didelės fizinės jėgos, visą dieną vaikščioji tepaluotom rankom. Kas pamatydavo iš šalies, sakydavo, kad čia kažkokia baudžiava." 

Vėliau teko dirbti knygų gamybos baro meistru, 1964 m. LAD Vilniaus tarprajoninių kultūros namų direktoriumi, kombinato profsąjungos komiteto pirmininku, nuo 1971 iki 1990 m. - įvairių gamybos barų meistru. Penkerius metus dirbo darbininku namudininku, 1995 m. sausio 27 d. atleistas dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. 

Nuo 1962 metų draugijos suvažiavimuose N. Kuolys renkamas centro revizijos komisijos nariu, ne kartą buvo išrinktas Vilniaus tarprajoninės valdybos ir jos prezidiumo nariu, LASS revizijos komisijos nariu, LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių organizacijos revizijos komisijos narys. Buvo žurnalo "Mūsų žodis" redkolegijos narys. 

Savo gyvenimiškąjį credo N. Kuolys įvardijo straipsnyje "Gyvenimas nuo 70-osios aukštumos": "Niekada nesiekiau garbės. Šitas bruožas gal irgi pakenkė lipti karjeros laiptais. Tačiau kaip tie senieji bolševikai, buvau įsitikinęs, kad esu "draugijos kareivis" - kur reikia, ten ir einu. Daug metų Vilniaus įmonėje dirbau meistru - nedidelis kolektyvas, esi tų žmonių vadovas, o kartu ir tarnas. Sekėsi: neturėjau didelių priešų, nebuvau įžeidinėjamas. Matyt, galėčiau save įvardyti "tarnu". 

N. Kuolys mirė 2008 metais. 

 

Parengta remiantis LAB tiflotyros padalinio saugoma medžiaga 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Rugpjūčio 3 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1943) Algimantas Liutkonis, ilgametis LASS Ukmergės rajono filialo tarybos narys, visuomenininkas. 

Rugpjūčio 8 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1958) Vitas Purlys, tiflopedagogas, LASUC kompiuterių technikos taikymo skyriaus vedėjas, neregių kompiuterinio raštingumo pradininkas Lietuvoje. Mirė 2011. 

Rugpjūčio 15 d. 1953 m. prasidėjo LAD gamybinė veikla Šiaulių mieste, kur buvo įsteigtas Panevėžio gamybinio mokymo kombinato (GMK) filialas. 1956 m. vasario 1 d. įsteigtas savarankiškas Šiaulių GMK. 

Rugpjūčio 21 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1958) Zofija Vilkienė (Smilingytė), aktyvi meno saviraiškos būrelių dalyvė, dainininkė. 

Rugpjūčio 28 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1938) Gražina Zubavičienė (Jančiauskaitė), visuomenininkė, buvusi aktyvi LASS narė Alytuje. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]