SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS

Alvydas VALENTA

LASS 29-ASIS

Pastaruosius keliolika metų, pradedant 2006-aisiais, LASS suvažiavimai vyksta kasmet ir jau nebėra tokie "pranašiški" ar "lemtingi" nei tada, kai vykdavo kartą per ketverius metus. Vis dėlto kasmet vyksta tik ataskaitiniai suvažiavimai, o ataskaitiniai-rinkiminiai - kaip ir anksčiau, kas ketveri metai. Šių metų gegužės 29-30 d. vykęs LASS XXIX suvažiavimas kaip tik ir buvo ataskaitinis-rinkiminis. Ir nors seniai praėjo tie laikai, kai šios rūšies suvažiavimai aklųjų organizacijoje keldavo mažesnes ar didesnes bangas (tų bangų politiniame, ekonominiame, visuomeniniame Lietuvos gyvenime kiek tik nori), vis dėlto ir toliau jie lieka tam tikru atskaitos ar vertinimo tašku tam, kas jau įvyko ir tam, kas turi galimybę įvykti. Taigi koks buvo LASS XXIX suvažiavimas? Laukiantiems "stiprių emocijų" ar kitokio pobūdžio sensacijų iš karto pasakysime, kad jų nebus. Suvažiavimas buvo neilgas (truko pusantros dienos), nekonfliktiškas, sklandus ir greitas, jeigu ne rinkimai į LASS tarybą, beveik galėjo baigtis per vieną dieną. Ar tikrai tarp greitai ir gerai visada galime dėti lygybės ženklą? Turbūt ne visada, bet šįsyk sklandų suvažiavimo darbą didžiąja dalimi lėmė geras išankstinis pasirengimas. Visos suvažiavimui teikiamos ataskaitos ir kiti dokumentai iš anksto buvo paskelbti internete, atspausdinti brailio raštu, norintys galėjo skaityti, analizuoti, vertinti, todėl tiesiog neliko būtinybės dar kartą su jais viešai susipažinti. Jau pirmąją dieną iki pietų visos suvažiavimui teikiamos ataskaitos - LASS metinė veiklos, LASS revizijos komisijos, metinis finansinių ataskaitų rinkinys - buvo patvirtintos, išrinktas organizacijos pirmininkas ir jo pavaduotoja. Kaip daugelis žurnalo skaitytojų, tikriausiai, žino, LASS pirmininku dar vienai kadencijai perrinktas Sigitas Armonas, o pavaduotoja - Ramunė Balčikonienė. Kadangi daugiau norinčių tapti LASS vadovu ir vėliavnešiu nebuvo, delegatai galėjo rinktis tik vieną kandidatūrą ir balsuoti "už" arba "prieš". Pirmininkas buvo renkamas slaptu balsavimu, "už" balsavo 48 delegatai (du trečdaliai) iš 72-iejų. 

Suvažiavimas priėmė keletą dokumentų: LASS strateginius tikslus 2018-2022 metams, LASS misiją, viziją, penkias svarbiausias vertybes bei elgesio taisykles. Beje, organizacijos misiją, viziją ir vertybes bei taisykles vasario - kovo mėn. vykusių seminarų metu formulavo patys LASS nariai. Beliko jas tik atrinkti ir minimaliai paredaguoti. Pagyvėjimo ir intrigos į suvažiavimo darbą įnešė pirmąją dieną po pietų vykę LASS tarybos rinkimai. Priešingai nei pirmininko pareigoms, į 12 vietų LASS taryboje kandidatavo 25 LASS nariai. Nuo Klaipėdos ir Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskričių į dvi vietas po tris, nuo Panevėžio ir Utenos apskričių į dvi vietas - keturi, nuo Kauno ir Marijampolės apskričių į tris vietas - aštuoni, nuo Vilniaus ir Alytaus apskričių - į tris vietas septyni. Į LASS tarybą išrinkta 10 buvusių ir keturi nauji nariai: Nerijus Bardzilauskas (Tauragė), Irma Jokštytė (Kaunas), Vytautas Jonikaitis (Šilutė) ir Virginija Pukenienė (Zarasai). Priminsime, kad LASS tarybą sudaro 14 narių, o tarp minėtų dešimties jai priklausiusių anksčiau, yra ir LASS pirmininkas bei jo pavaduotoja, kurie tarybos darbe dalyvauja kaip organizacijos vadovai. 

Antrosios dienos rytą išrinkta nauja LASS revizijos komisija. Kaip ir praėjusią kadenciją, ją sudarys penki nariai: Arvydas Markevičius, Gemutė Padribonienė, Inga Savickienė, Alvydas Valenta ir Juozas Valentukevičius. Komisija savo pirmininku išsirinko J. Valentukevičių, sekretore - I. Savickienę. 

Nors suvažiavimas vyko sklandžiai, gal net pernelyg sklandžiai, tačiau jis nebuvo vien grynas formalumas. "Gyvenimas reikalauja keistis, optimizuoti prieš daugelį dešimtmečių sukurtą ir iki šiol tebeveikiančią LASS struktūrą", - neilgoje, bet dalykiškoje savo kalboje sakė LASS pirmininkas S. Armonas. Paprašyti balsuoti, ar pritaria nuomonei, kad organizacijos viduje reikalingos reformos, suvažiavimo delegatai 51 balsu išreiškė savo pritarimą. Kiekvienam pokyčiui ar reformai turės pritarti arba nepritarti LASS taryba, ir kol kas anksti kalbėti, kas ir kaip keisis, tačiau tam tikrų permainų, sudrumsiančių nusistovėjusį LASS gyvenimą, matyt, sulauksime. Pirmasis būsimų pokyčių ženklas - šių metų pradžioje vykęs Kauno aklųjų ir silpnaregių centro sujungimas su Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centru. Anot LASS pirmininko, svarbu, kad žmogui būtų teikiamos kokybiškos paslaugos, kad jas gautų laiku, ir visiškai nesvarbu, kokia institucija ar tarnyba jas teikia. Panašiu principu turėtų vykti ir tolimesni LASS struktūros pokyčiai. 

Suvažiavimo pabaigoje surengta teisinės informacijos sesija. Joje pranešimus skaitė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Anželika Banevičienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė ir teisininkas Giedrius Stoškus. Visa teisinė informacija yra dėl vienokių ar kitokių priežasčių svarbi, nes niekada nežinai, ko ir kam gali prireikti. Vis dėlto skaitytojai ypatingą dėmesį turėtų atkreipti į pirmąją paminėtą instituciją - valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Prieš pat LASS suvažiavimą VšĮ "Brailio spauda" brailio raštu išleido šios tarnybos leidinuką apie nemokamą teisinę pagalbą. Šiame rašinyje jo neatpasakosime, bet galimybių gauti tokią pagalbą yra. Leidinyje nurodyti ir visi reikalingi tarnybos bei jos skyrių adresai, telefonai.