NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

TAMSOS IŠŠŪKIAI

"Tebūna tamsa!" – skelbia realybės šou "Tamsoje" organizatoriai ir trylikai šio šou dalyvių iš tikrųjų tampa tamsu. Pajūrio sodybos, kurioje vyksta analogų neturintis išgyvenimo eksperimentas, langai užklijuoti keliais šviesai nelaidžios plėvelės sluoksniais, nešviečia net įprastų elektronikos prietaisų – mikrobangų krosnelės ar skalbyklės – ekranai. Taigi visiška tamsa ir 19 veiksmą budriai sekančių naktinio stebėjimo kamerų. 

Apie LNK televizijos rengiamą realybės šou "Tamsoje" daugelis žurnalo skaitytojų vienaip ar kitaip buvo girdėję dar gerokai prieš jam prasidedant, apie jį diskutavo socialiniuose tinkluose, todėl kažin ar yra prasmės pasakoti, kas ir kaip ten vyksta. Juo labiau, kad daug ko nežinome, nes šou rengėjai budriai saugo savo "paslaptis" ir be išankstinio jų sutikimo negalima net gauti dalyvių interviu, o šiems – jų dalinti. Žinome, matome ir girdime tai, ką žino, mato ir girdi visa Lietuva: veiksmas vyksta pajūrio sodyboje, Šventojoje, sodybos langai užtamsinti, išeidami į lauką, net parūkyti, dalyviai turi dėvėti tamsius akinius. Nuolatinė transliacija internetu visą parą, kasdieninės laidos per LNK 20.00 val. ir didžioji savaitės laida – sekmadienio vakarą. Realybės šou "Tamsoje", dar vadinamą išgyvenimo eksperimentu, pradėjo 13 žmonių: 6 aklieji ir silpnaregiai bei 7 regintieji, pabaigoje liks stipriausias, visomis prasmėmis ištvermingiausias neregio ir reginčiojo tandemas, kuriam ir atiteks didysis prizas. Tokios jau tos realybės šou "žaidimo taisyklės" – lieka geriausi ir stipriausi... Eksperimentas tęsiasi ir tęsis, ko gera, iki liepos vidurio ar net pabaigos. Jo esmę bene geriausiai nusako žemiau pateikiamos ištraukos iš organizatorių pirmųjų pranešimų spaudai. 

"Regėjimo praradimas žmonėms reiškia ypatingai daug. Visų pirma, patiriamas šokiruojantis bejėgiškumas, tačiau tuomet žmonės pradeda prisitaikyti ir atranda būdus, kaip tvarkytis su trikdančia situacija. Tikriausiai sunku įsivaizduoti, kad tokia netektis leidžia atskleisti nežinomus žmogaus išteklius ir talentus", – sako "Dialogo tamsoje" projekto vadovė Liepa Lieponė. 

"Nuo pat pirmųjų eksperimento akimirkų įvyks unikalus apsikeitimas vaidmenimis: mūsų visuomenėje mažiau galinčiu laikytas žmogus staiga taps visa galva pranašesnis už įgaliuosius, o pastarieji pasijus bejėgiai ir priklausomi nuo vedlių, kurie tamsoje jaučiasi tarsi žuvys vandenyje", – eksperimento "Tamsoje" esmę atskleidžia "TymDrym" (prodiuserių kompanija – red. past.) prodiuserė Laura Paukštė." 

"Kiekvieną savaitę dalyviai turės atlikti specialias užduotis, kurios priartintų reginčiuosius prie neregių gyvenimo arba atvirkščiai. Regintiesiems teks mokytis naudotis baltąja lazdele, žaisti aklųjų riedulį golbolą, dirbti kasdienius buities darbus aklinoje tamsoje ir t.t. Neregiams šis projektas sukurs platformą, kurioje jie galės pademonstruoti savo įgūdžius ir skatins mažinti aklųjų ir silpnaregių atskirtį." 

Į klausimą, kaip su šiuo realybės šou susijusi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė atsako: "Niekaip. Šou vyktų bet kokiu atveju, nesvarbu, mes jam pritartume, ar ne. Tai privati iniciatyva. Suprantama, norėtųsi, kad viskas vyktų sklandžiai, nes jeigu bus kas nors ne taip, kritikos neišvengsime, nors ir nesame prie to reikalo prisidėję." 

Buvo ir, matyt, tebėra žmonių, manančių, kad visas šis šou – pasijuokimas iš neregių ir pigaus populiarumo vaikymasis. Daugelis aklųjų, bent jau sprendžiant iš diskusijų ir komentarų socialiniuose tinkluose, šitaip nemano. Anot vieno neregio, jeigu regintieji sau leidžia visokius realybės šou, kodėl negali to paties daryti neregiai? Jeigu galima atlikinėti "išgyvenimo eksperimentus" su reginčiaisiais ar iš jų pasijuokti, kodėl to paties negalima taikyti aklųjų atžvilgiu – juk visur ir visada norime būti lygūs! Apskritai realybės šou "Tamsoje", bent jau iki prasidedant ir pirmosiomis savaitėmis, pačių neregių nepritarimo nesulaukė. Tiesa, bent jau iš pradžių tikėtasi daugiau aštrumo, intensyvumo, organizatorių žadėto ekstremalumo. "Visą savaitę nieko daugiau neveikia, tik šneka ir šneka. Baigia atsibosti. "Bazaras" ir nieko daugiau." Tokie ir panašūs komentarai lydėjo realybės šou po pirmosios savaitės. Prasidėjus antrajai savaitei veiksmas pastebimai suintensyvėjo. Ištrauka iš pranešimo spaudai: "Trečiadienis eksperimento dalyviams prasidėjo išgąsčiu: ketvirtą ryto staiga ėmė kaukti pavojaus sirena. Dalyviams per garsiakalbį buvo liepta kuo skubiau palikti patalpas. Situaciją apsunkino tai, kad namuose visiškai tamsu. Tačiau evakuotis suspėjo visi. Nukentėjusiųjų nėra." 

Ypatingu išbandymu šou dalyviams buvo ėjimas su baltosiomis lazdelėmis Palangos gatvėmis. Neišvengta susidūrimų su stulpais, medžiais, pasiklydimų, praeivių abejingumo arba priešingai, geranoriškų, bet neregiui nieko nesakančių paaiškinimų: "Ne čia, ana ten..." ir pan. Apie tai, pavyko šis realybės šou ar nepavyko, kokius paliko prisiminimus neregių ir reginčiųjų sąmonėje, geriausiai galėsime spręsti tik jam pasibaigus, tačiau iš to, ką žinome, galime daryti prielaidą, kad ruoštasi jam rimtai ir, nepaisant to, kaip viskas klostysis ateityje, tai nėra vien pigaus populiarumo vaikymasis. Šou rengiamas drauge su solidžiai užsirekomendavusiu mokymų centru "Dialogas tamsoje", o jo organizatoriai kaip vieną iš projekto tikslų įvardija socialinės atskirties tarp aklųjų ir reginčiųjų mažinimą, neregių galimybių atskleidimą. Tačiau kad ir kaip šis šou baigsis, kaip klostysis tolimesni aklųjų ir jų globojamų reginčiųjų santykiai, visiškai tikėtina, kad eksperimento metu įgyta patirtis nedings vos užvėrus pajūrio sodybos duris. 

"Niekas negalėjo pasiruošti ir net įsivaizduoti, kaip čia bus tamsu. Man labai sunku – gyvenime nepriklausoma, čia aš turiu prašyti mūsų mokytojų pagalbos net norėdama įsipilti vandens ar nulipti žemyn laiptais. Čia didžiulė garsų kakofonija – visi kalba, nori surasti vienas kitą, nenori išnykti tamsoje. Didžiulis chaosas, kurio epicentre aš", – pirmąją eksperimento dieną kalbėjo jo dalyvė Dovilė. Matyt, ilgam išliks mokymasis vaikščioti su baltąja lazdele ir kitai reginčiai dalyvei – Ievai. Pirmosios dienos "tamsos namuose", pirmosios užduotys buvo ganėtinai nelengvos visiems regintiems eksperimento dalyviams. O štai dar vieno pranešimo spaudai ištrauka: 

"Norėjau čia pagyventi, kad galėčiau suprasti, kaip savo naujuose namuose jausis projekto dalyviai, ką matančiam žmogui reiškia ilgą laiką būti aklinoje tamsoje. Todėl ryžausi 10–ies valandų trukusiam eksperimentui", – pasakoja išskirtinio eksperimento režisierius D. Dapkus. Vyras sako, kad pradžioje matė tik tamsą, o paskui pačios smegenys pradėjo kurti įvairius vaizdus. "Žinote, kaip keičiasi judanti kompiuterio užsklanda? Spalvos plaukia ir iš jų susidaro tam tikri vaizdiniai. Galiu atvirai pasakyti, kad iš pradžių mačiau spalvas, vėliau tik juodai baltą vaizdą. Dieną mačiau senovinę plytų sieną, o kai prabudau, akyse buvo žvaigždėtas dangus". 

"Esu ganėtinai praktiškas žmogus, – prieš prasidedant realybės šou sakė neregys Andžejus Ravanas, – bet šitame eksperimente dalyvauju tikrai ne dėl pinigų, o todėl, kad padėčiau tiesti tarpusavio supratimo tiltus tarp aklųjų ir reginčiųjų, kad galėčiau visai visuomenei atskleisti aklųjų galimybes ir sugebėjimus." 

Dideliu laimėjimu reikėtų laikyti ir būsimosios žurnalistės Irmos Jokštytės pakvietimą kartu su aktoriumi Giedriumi Masalskiu sekmadieniais vesti svarbiausią savaitės šou laidą LNK televizijoje. Tai pirmasis ir, pripažinkime, iki šiol sunkiai įsivaizduotas toks atvejis Lietuvos aklųjų sąjūdžio istorijoje. Čia norom nenorom prisimeni vieną beveik keturiasdešimties metų senumo nutikimą. Apie 1978–1980 metus buvusioje Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių mokykloje garsėjo vokalinis mergaičių ansamblis. Net dalyvavo kažkurioje "Dainų dainelėje" ir labai sėkmingai ten pasirodė, bet tik iki tol, kol reikėjo eiti į televiziją. O tada vadovei buvo pasakyta tiesiai šviesiai: "Neatitinkate televizijos formato. Atsisakykite keleto visiškai nematančių mergaičių, tada galbūt..." Vadovė nepanoro nieko atsisakyti, todėl tuometinėje valstybinėje televizijoje ansamblis taip ir nepasirodė. Dabar Irma kiekvieną sekmadienį kaip viena iš laidos vedėjų tebesirodo privačioje televizijoje! 

Žinoma, kiekvienas toks realybės šou turi savo "žaidimo taisykles" ir savą logiką. Daug ko čia galime nesuprasti, daug kas – kelti nuostabą ar nepatikti. Ir ne viską, kas jo metu rodoma ar sakoma, reikia priimti už gryną pinigą, nes dažniausiai rodoma ir sakoma žiūrovams... Tačiau gyvenimas taip jau keistai sutvarkytas: arba esi užribyje, gyveni niekieno nematomas, nepastebimas ir nestumdomas, arba dalyvauji jo vyksme ir patiri visą jo pilnatvę: laimėjimus, nusivylimus, apkalbas, vertinimus, niuksus, paikystes ir per jas ateinančią patirtį.