SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Rasa JANUŠEVIČIENĖ

APIE NEĮGALIŲJŲ ĮTRAUKTĮ SANKT PETERBURGE

Šių metų balandžio 5-6 dieną Sankt Peterburgo valstybinė aklųjų ir silpnaregių biblioteka surengė tarptautinę konferenciją "Inkliuzija šiuolaikinėje kultūros ir švietimo paradigmoje". Joje pristatytas ir Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) pranešimas "Naujos Lietuvos aklųjų bibliotekos veiklos kryptys". LAB ir konferenciją organizavusią Sankt Peterburgo biblioteką sieja sena draugystė ir bendradarbiavimas. Esame susitikę ne vienoje tarptautinėje konferencijoje, ne kartą lankęsi vieni pas kitus. Padedant šiai aklųjų ir silpnaregių bibliotekai, knygas brailio raštu rusų kalba per tarptautinį tarpbibliotekinį abonementą gauna rusakalbiai LAB skaitytojai. 

Konferencijos programa buvo sudaryta iš kelių dalių: plenarinių pranešimų; teminių sekcijų ir apvaliojo stalo diskusijų, skirtų įtraukiojo neįgaliųjų švietimo, specialiųjų bibliotekų dalyvavimo įtraukties procesuose temoms; įtrauktį skatinančių kultūros srities projektų pristatymui. Į programą buvo įtrauktos ekskursijos į du garsius miesto soborus-muziejus - Isakijaus ir Prisikėlimo - juose sėkmingai pritaikomos daugiafunkcės priemonės neįgaliems lankytojams. 

Plenarinių pranešimų autorės Sankt Peterburgo aukštųjų mokyklų profesorės plačiai kalbėjo apie negalios fenomeną ir negalios suvokimą skirtingose visuomenės formacijose. Pasak jų, senovėje manyta, kad kurčias žmogus negirdėdamas nieko nejunta ir nesupranta, o į akluosius požiūris buvo kitoks - manyta, kad jei Dievas atėmė regėjimą, tai suteikė šiam žmogui kitų galių ar gebėjimų, galbūt aiškiaregystę. Kalbėta ir apie tolerantiškumą - ne tą visuotinai deklaruojamą toleranciją, kuri dažnai yra tik išorinė, o vidinį žmogaus nusiteikimą neįgaliųjų atžvilgiu. Pavyzdžiui, jei dėl neįgalaus žmogaus į savo vietas teatre negali patekti kiti žiūrovai, kokios būtų aplinkinių reakcijos? Kokios tos mūsų vidinės tolerancijos ribos? Kalbėta apie įtraukųjį ugdymą ir švietimą, pradedant nuo paties mažiausio amžiaus vaikų lavinimo problemų, baigiant studijomis aukštosiose mokyklose. Paminėtas atvejis, kai fizinę negalią turinti mergaitė buvo įtraukta į darželio programą ir vaidino Sniego karalienę. Jai buvo pasiūta puošni suknelė, į sceną išvežta Sniego karalienės karieta - iš jos galėjo sudainuoti savo dainą. Tai gražus pavyzdys, tačiau kasdieniniame gyvenime gausu sunkumų, su kuriais susiduria ir negalią turintys vaikai, ir jų šeimos, ir pedagogai. Visų pirma, darželiuose grupės sudaromos iš labai įvairią negalią turinčių vaikų. Su jais dirba specialistai - surdologai, tiflopedagogai, bet darbo metodai su skirtingą negalią turinčiais vaikais yra labai skirtingi. Sudėtinga dirbti ne tik pedagogui, bet ir vaikams bendrauti tarpusavyje, žaisti. Sprendimai, lemiantys lavinimo ir ugdymo suteikimą, dažnai esti paremti ekonominiais, biudžeto skirstymo faktoriais. Didelėje šalyje kyla problemų ir dėl nuotolinio mokymo ar mokymosi namuose. Antai nuotoliniu būdu išmokyti brailio rašto yra praktiškai neįmanoma. Antra, jei į namus besilankantis tiflopedagogas pats turi regos negalią, taip pat gali kilti įvairių problemų su kitų negalių ar sutrikimų turinčiais mokiniais. 

Kalbant apie įtraukųjį mokymą bendrojo ugdymo mokyklose, neįgaliems mokiniams priskiriamas specialusis pedagogas, vadinamas įstatymuose numatytu terminu - tutorius (Lietuvoje dažniau vartojama mokytojo asistento ar padėjėjo sąvoka - red. past.). Čia kyla problema, nes pamokos metu neįgalus vaikas linkęs bendrauti su tutoriumi, o ne su tikruoju mokytoju. Jei priimamas sprendimas, kad tutorius pamokoje nedalyvauja - vėlgi, atrodytų, kodėl specialiai parengtas darbuotojas turi laukti už durų? 

Rusijos valstybinio pedagoginio A. Gerceno vardo universiteto Defektologijos ir reabilitacijos instituto direktorius Vitalijus Kantoras pristatė Sankt Peterburgo mokyklose atliktą vyresniųjų klasių mokinių, turinčių negalią, tyrimą - kiek tokių abiturientų yra, kokią negalią jie turi, ką ruošiasi studijuoti baigę mokyklą. Buvo atliktas ir baigusiųjų studijas įsidarbinimo tyrimas. Didžiausia problema studijuojant - ne tik fizinės, bet ir informacinės aplinkos (ne)pritaikymas neįgaliesiems. Ypač trūksta vadovėlių su garsiniu vaizdavimu (Rusijoje naudojamas kitas terminas - tiflokomentarai). Čia padėti neabejotinai galėtų aklųjų bibliotekos, kurių Rusijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra daug - vien konferencijoje dalyvavo 15-os regionų aklųjų bibliotekų atstovai. 

Maskvos aklųjų bibliotekos atstovė atkreipė dėmesį, kad ši biblioteka jau keleri metai kuria skaitmeninę tekstų biblioteką, kuria galima naudotis ir skaitant brailio eilute. Rusijos aklųjų bibliotekos, siekdamos padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jų tėvams pažinti aplinką ir supantį pasaulį, kuria taktilines knygeles (vadina šiuos leidinius didaktinėmis knygelėmis). Sankt Peterburgo biblioteka, bendradarbiaudama su tame pat mieste esančia Teatro biblioteka, sukūrė (tiesa, kol kas tik dviem egzemplioriais, po vieną abiem bibliotekoms) didaktinę knygelę su baleto "Spragtukas" kostiumų eskizais, išspausdintais reljefine grafika. Šiame leidinyje pateiktas ir trumpas baleto terminų žodynas, pagrindinių baleto judesių aprašymas. 

Sankt Peterburgo biblioteka jau seniai ir labai rezultatyviai bendradarbiauja su gausiais miesto muziejais, rengia ir vykdo įvairius projektus. Keletas muziejų pateikė labai įdomius pranešimus apie meno terapiją, ekskursijų programas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Viename iš muziejų vykdomos edukacinės programos, kurių metu neįgaliems lankytojams apibūdinami įvairūs paveikslai: peizažai, portretai, grupinės scenos. Realybėje specialiai atkuriami paveiksluose pavaizduotų žmonių drabužiai, o su jais - medžiagomis, pasiuvimu - leidžiama susipažinti liečiant. Lankytojų grupėse bandoma atkurti paveikslo personažų pozas ir geriau suvokti kūrinyje pavaizduotą žmogų ar sceną. Sankt Peterburgo aklųjų ir silpnaregių biblioteka daug prisideda prie šios muziejų veiklos rengdama įvairią informacinę medžiagą brailio raštu, reljefine grafika, įgarsindama. 

Konferencijos dalyviai aplankė Isakijaus ir Prisikėlimo soboruose įrengtas ekspozicijas, kurias parengė bendradarbiaudami muziejai, biblioteka ir aukštosios mokyklos - kaip tik jose buvo spausdinami 3D maketai. Atėjęs į soborą negalią turintis lankytojas pirmiausia gauna jo schemą ir aprašymą, kuriais gali naudotis patogiu jam būdu - brailio raštu ar klausyti įgarsintą tekstą. Jam taip pat pateikiamos reljefinės schemos, žyminčios specialių "stotelių" (jų iš viso yra po 12 abiejuose soboruose) vietą. Ekspozicijas sudaro liečiamieji soborų maketai: neregys gali susipažinti ne tik su pastato išorės architektūra, bet ir, nukėlęs maketo viršutinę dalį - su vidaus erdvėmis. Čia pat pateikiami soborų statybai naudotų medžiagų, skirtingomis technologijomis sukurtų puošybos elementų pavyzdžiai, taip pat interaktyvūs leidiniai. Kadangi Prisikėlimo sobore gausu įspūdingo dydžio šventųjų paveikslų, dešimtmečiais kurtų mozaikos technika, regos negalią turintys lankytojai supažindinami su mozaikos kūrimo ypatybėmis. 

Dalyvavimas šioje konferencijoje sukėlė dvejopų minčių. Visų pirma akivaizdu, kad skirtingų šalių aklųjų bibliotekos veiklą kuria ir plėtoja panašiomis kryptimis - į savo tikslines auditorijas įtraukdamos ir kitą negalią turinčius žmones, daug dėmesio skirdamos autizmo spektro ir suvokimo sutrikimų turintiems vaikams, į paslaugų sąrašą vis labiau įtraukdamos reljefinę grafiką, taktilines iliustracijas, garsinį vaizdavimą. Antra, konferencijos pranešimų kontekste Lietuvos aklųjų bibliotekos veikla atrodo tikrai neblogai - jau nuo 2010 m. leidžiame (kasmet po 5 naujus pavadinimus) pilnojo DAISY formato vadovėlius su garsiniu vaizdavimu, teikiame besimokantiems ir studentams individualias paslaugas, sėkmingai kuriame ir tobuliname paslaugas visai aptarnaujamai bendruomenei. Ypatingo klausytojų susidomėjimo sulaukė LAB projektai, skirti ribinėms pagal amžiaus kriterijų vartotojų kategorijoms - patiems mažiausiems skirta "Pasakojimų dėžutė" ir senjorams adresuojama "Speciali garsinių leidinių serija vyresnio amžiaus žmonėms". Kultūros įstaigų prieinamumas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms mūsų šalyje taip pat didėja, tačiau dažnai tai būna pavienės iniciatyvos. Konferencijos pavyzdys rodo, kad geriausių rezultatų pasiekiama sutelkiant įvairių įstaigų bei institucijų patirtį ir jėgas.