NEREGYS IR VISUOMENĖ

Andrius VAINORAS

PRISIMINKIME, DAR YRA IR MASAŽAS

Prieš kelerius metus minėjome 25 metų sukaktį, kai Lietuvoje (1990 m.) pradėti rengti aklieji masažuotojai. Pernai sukako 20 metų nuo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugijos "Lasmeda" įsteigimo. Per šiuos 20 metų draugijos veikla tai suaktyvėdavo, tai susilpnėdavo, tačiau niekada nebuvo visiškai liovusis, o greičiau ribojosi ją sudarančių žmonių ratu ir tam tikra specifika. Šių metų balandžio pradžioje "Lasmeda" savo narius pakvietė į labdaros akciją - nemokamai atlikti masažą jo reikalingiems žmonėms. Masažuotojai, draugijos nariai, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Tauragėje vyko į vaikų ir senjorų globos namus, masažavo žmones, dirbančius sėdimą darbą. Akcijos laikas pasirinktas neatsitiktinai, nes balandžio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena. 

"Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia ne tik kaip ligų nebuvimą, bet ir kaip fizinę, socialinę, dvasinę ir emocinę gerovę, - sakė "Lasmedos" pirmininkė Renata Mingilė. - Norėjome žmonėms padovanoti tai, ką galime ir geriausiai mokame, o geriausiai mokame - masažuoti. Visur, kur lankėsi, mūsų masažuotojai suteikė daug gerų emocijų ir taip prisidėjo prie žmonių sveikatingumo gerinimo." 

Pati R. Mingilė su keletu kolegų keliavo į Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi vaikų namus: bendravo su čia gyvenančiais mažyliais, žaidė ir juos masažavo. 

"Dvejų trejų metų vaiko taip paprastai, kaip suaugusio paciento, nepamasažuosi, - įspūdžiais dalijosi pašnekovė, - vaikai nuolat juda kruta, negali ilgesnį laiką išlaikyti dėmesio, tenka prisitaikyti, masažuoti tarsi žaidžiant." 

Anot R. Mingilės, negalima pas vaikus vykti tuščiomis rankomis, todėl ir šios akcijos dalyviai mažyliams atvežė dovanėlių: žaisliukų, knygučių, vaisių. Žaislus ir knygeles vaikams rinko ir nešė net masažuotojų kaimynai. 

Tauragiškis Nerijus Bardzilauskas akcijos dieną vyko į Lauksargių senjorų globos namus. "Senjorus maloniai nuteikė ne tik masažas, bet ir jiems parodytas dėmesys", - po akcijos sakė silpnaregis medikas. 

Kauniečiai masažuotojai savo akcijai pasirinko vieną įmonę, masažavo sėdimą darbą dirbančius jos darbuotojus. Vienas iš akcijos dalyvių Rimvydas Vansevičius pastebi, kad ši darbuotojų grupė sudaro didžiąją jo pacientų dalį. "Dažniausiai kreipiasi vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, - pasakoja R. Vansevičius, - simptomai įvairūs: svaigsta galva, tirpsta galūnės, kamuoja nugaros skausmai. Daugelis jų visą dieną darbe sėdi, yra fiziškai neaktyvūs, todėl tokio pobūdžio akcijos ypač naudingos." 

Aklųjų masažuotojų profesionalumas, sugebėjimas padėti pacientams seniai nebekelia abejonių. Matyt, visada buvo ir bus žmonių, kurie čia įžvelgs tam tikrą "mistiką", ypatingą neregio rankų ir pojūčių subtilumą. Be šių savybių neapsieina turbūt nė vienas geras medikas, tačiau esama ir grynai "žemiškų" aklųjų masažuotojų sėkmės priežasčių. Jau mokydamiesi profesijos jie gauna daug medicinos žinių, įgyja praktinės patirties. Daugelis jų, baigę privalomus mokslus, nesiliauja mokęsi ir vėliau, įsigyja papildomas specialybes. "Darbo rinkoje galime konkuruoti tik savo žiniomis", - sako "Lasmedos" pirmininkė R. Mingilė. 

Konkurencija tarp masažuotojų ypač sustiprėjo po 2012 metų, kai šių specialistų rengimas iš kolegijų (buvusių medicinos mokyklų) buvo perduotas profesinio rengimo centrams. Specialybė pasirodė besanti patraukli ir visais atžvilgiais perspektyvi. Per pastaruosius penkerius metus vien tik regėjimo negalią turinčius masažuotojus pradėjo ruošti Kauno ir Klaipėdos profesinio rengimo centrai, keletas žmonių šią specialybę įsigijo Elektrėnuose. Redakcijos žiniomis, vien Vilniuje yra dvi įstaigos, kuriose masažo gali mokytis regintieji. Kiek tokių įstaigų ar programų yra visoje Lietuvoje, kol kas nepavyko sužinoti, bet tikrai ne kelios ir ne keliolika. Anot daugiau nei dešimt metų masažuotoju Kaune dirbančio R. Vansevičiaus, reginčių kolegų nereikėtų pernelyg baimintis, nes vieni aklieji masažo rinkos niekada neužpildys, o geras specialistas anksčiau ar vėliau savo vietą ir savo klientą suras. Vis dėlto rinka diktuoja savas "žaidimo" taisykles, o nerimą keliančių signalų nuolat gausėja ir juos siunčia ne tik kolegos konkurentai. R. Mingilė pasakoja, kad remiantis LR sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-1142 "Dėl asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo", nuo 2020 m. sausio 1 d. būtina asmens sveikatos priežiūros veiklą vykdančio specialisto praktikos sąlyga bus masažuotojo praktikos licencija. Licencijos gavimui ir išlaikymui keliamos tam tikros sąlygos. Viena jų - nuolatinis kvalifikacijos kėlimas. Aklieji masažuotojai kvalifikaciją kelia nuolat, tačiau kaip tokiais atvejais sakoma: skęstančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas! Kursų organizavimas - salių nuoma, atlygis lektoriams, kvalifikaciniai pažymėjimai - dažniausiai kainuoja nemažus pinigus ir juos tenka mokėti iš savo asmeninių pajamų. Kainuotų pigiau ir viskas būtų gerokai paprasčiau, jeigu aklieji ir silpnaregiai kvalifikacijos kėlimo kursus lankytų drauge su reginčiais masažuotojais. Teoriškai tokia galimybė yra, bet praktiškai tai tampa neįmanoma dėl aklųjų mokymosi specifikos. Tai, ką regintysis mato sėdėdamas salės gale, neregys turi paliesti, pajusti, "pamatyti" savo rankomis. Silpnaregiams mokytis drauge su reginčiaisiais dažnai irgi nepakanka regėjimo. Jeigu masažuotojai jau dabar būtų licencijuojami, tarkime, kaip gydytojai ar odontologai, jie galbūt galėtų tikėtis dalinio finansavimo iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Deja, kol kas tokios galimybės jie neturi. Neįgaliųjų reikalų departamentas (NRD) "Lasmedos" parengto kvalifikacijos kėlimo projekto irgi neparėmė, nes jis neatitinka Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų vertinimo ir atrankos konkurso organizavimo 2016-2018 m. nuostatų. Šiuose nuostatuose nurodoma, kad gali būti remiamas tiesiogiai su neįgaliaisiais dirbančių specialistų kvalifikacijos kėlimas, reikalingų įgūdžių ugdymas, bet nieko nesakoma apie pačių neįgaliųjų specialistų, pavyzdžiui, masažuotojų kvalifikacijos kėlimą. 

R. Mingilės žiniomis, situacija turėtų keistis, nes dar šiais metais turėtų būti peržiūrėti neįgaliųjų asociacijų veiklos projektų rėmimo nuostatai. Bet ar tai bus padaryta, o jeigu bus - tai kada? 

LASS senbuviai dar prisimena, kad aklieji masažuotojai 1990 m. pradėti rengti išimtinai tik jos pastangomis. Kiekvienas kūdikis anksčiau ar vėliau iš kūdikiško amžiaus išauga ir auklė arba žindyvė jam tampa nebereikalinga. Iš kūdikiško amžiaus išaugo ir aklieji masažuotojai bei pats masažas kaip profesija. Vis dėlto net ir vadinamieji "suaugusieji" kai kada būna reikalingi paramos ir palaikymo. Šiais metais "Lasmeda", prašydama paramos, pateikė prašymą LASS respublikiniam fondui. Balandžio 18 dieną vykusiame LASS tarybos posėdyje prašymui pritarta ir skirta lėšų dviem kvalifikacijos kėlimo seminarams. 

Jau baigiant rengti šį straipsnį redakciją pasiekė žinia, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta darbo grupė masažuotojų medicinos normų projektui rengti. Į ją pakviesta ir aklųjų masažuotojų atstovė. "Lasmedos" tarybos sprendimu, atstovavimas patikėtas organizacijos pirmininkei R. Mingilei. 

"Kiekviena medicinos sritis turi savo normas, kuriomis apibrėžiama šios srities specialistų veikla, tikslai, uždaviniai, reikalavimai patalpoms, įrengimams ir kitiems dalykams, - komentuoja R. Mingilė. - Medicinos normos paprastai peržiūrimos kas penkeri metai, tačiau šiuo atveju kuriamas visiškai naujas masažuotojo medicinos normų projektas."