VIRŠELIS

M. van KLIVAS. AKLASIS VEDA AKLĄJĮ

Flamandų dailininkas Martinas van Klivas Vyresnysis (Marten van Cleve the Elder, 1527–1581) žinomas savo žanrinėmis scenomis, vaizduojančiomis valstiečius ir peizažus, artimomis Piterio Breigelio Vyresniojo tapybai. Tapybos pradmenų jaunuolis mokėsi iš savo tėvo, vėliau tobulinosi pas tapytoją Fransą Florisą Vyresnįjį. 1551 metais jis tapo Šv. Luko gildijos Antverpene meistru. Dešimtmetį vadovavo didelei tapytojų dirbtuvei, kurioje dirbo jo sūnūs ir įžymūs to meto peizažistai. 

Temą "Aklasis veda akląjį" dailininkai paėmė iš Šventojo Rašto. Kristus, kalbėdamas apie fariziejus sakė: "Palikite juos: akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris" (Mt 15,14). Paėmę šią idėją, dailininkai, stebėdami keliaujančius neregius muzikantus ir dainininkus, sukūrė ištisą paveikslų galeriją, informuodami mus apie tai, kaip atrodė to meto neregiai. Šis tapytojas nebuvo temos "Aklasis veda akląjį" pradininkas. Vienas iš pirmųjų mums žinomų dailininkų šią temą pavaizdavo Jeronimas Boschas, vėliau Cornelis Massys, Hansas Vidic, Tintoreto, Piteris Breigelis Vyresnysis ir kiti. Dažniausiai keliaujantys neregiai buvo tapomi dailininkui žinomo peizažo fone. 

Šiame, kaip ir Piterio Breigelio Vyresniojo, paveiksle pavaizduoti septyni neregiai. Keliautojai dažniausiai būdavo vaizduojami krintantys nuo statoko upės ar griovio kranto. M. van Klivo paveiksle jie įklimpsta į pelkę ir griuvimo efekto nematome. Septyniukė susikibusi lazdomis, tik šeštasis neregys laikosi už penktojo draugo apsiausto skverno. Suprantama, kodėl pirmasis, jau gulintis pelkėje, nepaleidžia lazdos, tačiau nelabai suprantama, kodėl antrasis jos nepaleidžia ir taip pat krinta paskui draugą. Ši situacija lyg sako, kad jie ne tik nemato, bet ir negirdi. Žiūrovą autorius lyg bando įtikinti, kad antrasis neregys neišgirdo nei pirmojo pūkštelėjimo į vandenį, nei šalia išgąsdintos ir pakilusios anties sparnų skleidžiamų garsų. Dailininkas lyg apeliuoja į Kristaus žodžius, todėl ir turėtume patikėti visų keliautojų kritimu, nors visi jie ramiai eina plokštuma, o ne statoka nuokalne. Visi mūsų čia paminėti ir vėliau šį siužetą vaizdavę tapytojai kritimo sceną tapė daug įtikinamiau. Paveiksle keliautojai puikiai dera su pavaizduotu kaimo peizažu ir tolumoje vos įžiūrimais miesto bokštais. Šis vidutinio formato (74,9 x 104,8 cm) aliejumi ant medžio nutapytas paveikslas saugomas vienoje iš privačių meno kolekcijų. 

Vytautas GUDONIS