DRAUGE SU BENDRUOMENE

Andrius VAINORAS

ŠILALĖS ŠIOKIADIENIAI


Šilalė - nedidelis rajono centras Tauragės apskrityje, apie 5,5 tūkst. gyventojų. LASS Šilalės rajono filialas - vienas mažiausių mūsų organizacijoje: iš viso - 34 nariai, iš jų 24 gyvena kaime, 10 - mieste, iki pensinio amžiaus 19, pensinio - 15. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projekte dalyvauja 15 narių. Filialas įsikūręs rajono socialinių paslaugų namuose drauge su keliomis kitomis neįgaliųjų organizacijomis. Nuo praėjusių metų rudens jam vadovauja Raimundas Pudževis, tačiau, kaip pats sako, LASS veikloje jis nėra naujokas - vienaip ar kitaip joje dalyvauja jau mažiausiai 10 metų. 

"Filialas nedidelis, žmonių nedaug, - pasakoja R. Pudževis, - bet visi aukso vertės. Kuria, dainuoja, piešia, skaito ne tik garsines, bet ir brailio knygas. Aktyviausia rajono skaitytoja - Kaltinėnų globos namuose gyvenanti Danguolė Bagdžiūnaitė. Per metus brailio raštu perskaito po keliasdešimt knygų. Filiale veikiančios kilnojamosios bibliotekėlės paslaugomis iš viso naudojasi 25 nariai. Silpnaregė Ona Laurinaitytė siuvinėja paveikslus - neįtikėtinos kantrybės ir kruopštumo reikalaujantis darbas. Štai paveikslą "Delfinai jūroje" siuvinėjo pusantro mėnesio. Silpnaregė siuvinėja naudodama technines pagalbos priemones: didinimo stiklą, stalinę lempą. 2017 m. su O. Laurinaitytės siuvinėtais paveikslais galėjo susipažinti Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos padalinio skaitytojai." 

Šilalės rajonas garsus savo liaudiškos muzikos kapela "Bijotaičiai", o "Bijotaičių " variklis - gretimame kaime gyvenantis muzikantas ir dainininkas Karolis Kaminskas. Karolis mokėsi Kauno P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, 2011 m., baigęs 10 klasių, įstojo į Juozo Gruodžio konservatoriją - mokėsi groti klarnetu. 2013 m., baigęs konservatoriją, grįžo į gimtąjį Simėnų kaimą. Su "Bijotaičiais" grojo jau mokydamasis Kaune, sugrįžęs namo dar labiau įsitraukė į jų veiklą: rengia muzikines programas, daug koncertuoja. Įrašytos dvi kompaktinės plokštelės (CD), filmuojami vaizdo siužetai naujai DVD plokštelei. "Kol kas žiema darbus kiek pristabdė, - sako Karolis, - bet pavasarį vėl kibsime visu smarkumu." 

Jau keleri metai K. Kaminskas bendradarbiauja su aktore Kristina Kazakevičiūte, kartu yra parengę tris poetinio žodžio programas. Dar viena Karolio veikla, gal teisingiau reikėtų sakyti pomėgis - balsu skaityti knygas ir jas įrašinėti. "Garsiai skaitau knygas brailio raštu ir įsirašinėju. Seniau įrašinėdavau į garso juostelę, dabar į diktofoną, - pasakoja Karolis. - Kam to reikia? Atsakymas galėtų susidėti iš dviejų dalių: pirma, man tai patinka, įrašinėti pradėjau dar besimokydamas mokykloje; antra, garsinis skaitymas yra darbas su savo balsu, jo lavinimas." 

Kaip ir daugelis jo kartos neregių, Karolis yra gerai įvaldęs informacines technologijas, ypač programas, kuriomis kompiuteryje redaguojamos garso bylos. Anot paties Karolio, kaime, pas tėvus, jam visai gerai: veiklos pakanka ir draugų, kai nori, susiranda. Kol kas nei apie darbą didesniame mieste, nei apie tolimesnius mokslus jaunuolis negalvoja, kaip bus ateityje - pagyvensime, pamatysime! Ypatingų priekaištų ar pageidavimų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai K. Kaminskas neturi. Jis pripažįsta, kad rajone gyvenančių neregių bendravimas dažnai esti sąlygotas tiek atstumų, tiek žmonių amžiaus ir skirtingų interesų. Kas įdomu vyresniems, ne visada įdomu ar malonu jaunimui. Jaunimui aktualesni LASS organizuojami respublikiniai seminarai, stovyklos, įvairaus pobūdžio dirbtuvės. Vyresniems tiesiog reikia susirinkti, pabendrauti. 

 

Rankdarbių paroda

Kasdienybės logika 

 

Norime to ar ne, bet žmogus gyvas ne vien kūryba ir aukštosiomis akimirkomis - kasdienybė turi savo logiką ir savo reikalavimus. "Organizacijos pagalba neregiams labai reikalinga kasdien, - sako R. Pudževis, - savo nariams sutvarkome dokumentus kompensacinėms priemonėms įsigyti, kompensacijai už šildymą gauti, senyvo amžiaus, vienišiems nariams teikiame paslaugas namuose, užpildome mokesčių knygeles. Visa tai galima vadinti aklųjų ir silpnaregių socialinės aplinkos gerinimu, pagalba jiems integruotis į visuomenę, socialinės atskirties mažinimu, bet tikrovėje viskas yra daug proziškiau ir paprasčiau: žmogus neturi su kuo nuvažiuoti pas gydytoją, paskambina - meti visus darbus ir važiuoji." 

Apie bendravimą su Šilalės rajono savivaldybe R. Pudževis kalba tik iš gerosios pusės. Tam tikro nesusikalbėjimo anksčiau yra buvę - nevyriausybinė organizacija rengia projektus rajono savivaldybei, deklaruoja, kad rūpinasi jame gyvenančiais žmonėmis, bet jos steigėjas yra visai kitame rajone. Tačiau bendraujant, nuolat viešinant savo veiklą, panašaus pobūdžio nesusipratimų galima išvengti. "Dabar jau nei merui, nei rajono tarybos nariams nekyla abejonių, kas esame ir ką veikiame, - sako R. Pudževis. - O mūsų žmonės įvairiomis progomis sulaukia mero padėkų." 

Filialas bendradarbiauja su Šilalės rajono socialinių paslaugų namais, dalis narių gali išsiskalbti drabužius, patalynę, gauti kitų reikalingiausių paslaugų. "Rajono nevyriausybinės organizacijos, Šilalėje veikiantys prekybos tinklai - "Maxima", "Norfa" ir kiti - dažnai rengia įvairias labdaros akcijas, neturtingiausiai gyvenančius žmones remia maisto produktais. Apie mus žino, ateina, pasiūlo", - pasakoja filialo pirmininkas. 

Problemos - apie jas kalbėti visada nedėkingiau nei apie šventes ar kitokius gerus dalykus. Vienas problemas galima spręsti ir išspręsti, susidurdamas su kitomis supranti, kad nieko ar beveik nieko padaryti negali. "Kalbame apie integraciją, socialinės atskirties mažinimą, - sako R. Pudževis, - bet mes kaip reikiant negalime užtikrinti net susisiekimo su nariais, gyvenančiais kaimo vietovėse, nes rajoninių kelių būklė yra tragiška. Jie praktiškai neprižiūrimi, jau nekalbant apie tai, kad ten, kur baigiasi žvyruotas prastos būklės kelias ir prasideda lauko keliukas, po gero lietaus, rudenį ar žiemą privažiuoti tampa neįmanoma. Dažniausiai nariams lankyti pagal panaudos sutartį naudojame asmeninį transportą, tiesiai šviesiai kalbant, žiemą, važinėjant prastais kaimo keliais, jis yra tiesiog laužomas, o remontui lėšų neskiriama. Mėnesiui - 30 eurų ir sukis kaip išmanai! Jeigu ir lieka koks euras kitas, tai tik įsigyti skysčio langams valyti. Kai žmogus gyvena 30 km nuo rajono centro ir privažiuoti prie jo ne visada įmanoma, kalbos apie integraciją dažnai ir lieka tik kalbomis." 

Tačiau, anot R. Pudževio, bene labiausiai į akis krinta socialiniam darbuotojui keliami reikalavimai ir atlyginimų neatitikimas. "Gal dabar toks nedėkingas laikmetis, pinigų visiems trūksta, - sako R. Pudževis, - tačiau neatitikimas tikrai didelis. Žmogui staiga prireikia pas gydytoją į rajoną ar net į kitą miestą - nepasakysi, aš nelydėsiu, man nepriklauso." 

Galvojant apie ateitį, pirmininko nuomone, pernelyg įsisvajoti nereikėtų. Didžiausias siekis - išlaikyti ir tęsti vykdomas veiklas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]