NAUJI LEIDINIAI

Joris KAZLAUSKAS

ŠVIESUS IR AIŠKUS


Almanacho "Žodžio spalvos" višelis2017 metų pabaigoje Lietuvos aklųjų biblioteka išleido ilgai lauktą neregių ir silpnaregių kūrybos almanachą "Žodžio spalvos". Šis almanachas - jau ketvirtasis. Pirmasis išleistas 2002 metais, antrasis - 2007 m., trečiasis - 2012 m. 

Naujojo almanacho sudarytojas Juozas Valentukevičius leidėjų žodyje sako, kad kiekvienos knygos pasirodymas yra šventė tiek kūrėjui, tiek ir skaitytojui. Taigi visų tų, kurie paims į rankas šį almanachą, laukia šventė net su dvidešimt devyniais autoriais: almanache skelbiami dvidešimt dviejų poetų eilėraščiai ir septynių prozininkų kūriniai ar jų ištraukos. Aštuonių šiais metais knygoje publikuojamų autorių - Stasio Babono, Lionginos Bučelytės, Valentino Čyžo, Vilijos Dumbliauskienės, Broniaus Kondrato, Alvydo Valentos, Zenono Kavaliausko, Liongino Ragėno - kūryba skelbiama ir visuose ankstesniuose almanachuose. Gausus ketvirtojoje knygoje debiutuojančių literatų skaičius - septyni: tai Vilius Kasmočius, Justina Kateivienė, Silvija Beatričė Petkevičiūtė, Genutė Šlepikienė, Stanislovas Varkalys, Genovaitė Žilinskienė ir Ugnė Žilytė. Almanacho leidėjai be galo džiaugiasi įvairiu knygoje publikuojamų literatų amžiumi: nuo devyniolikos metų Viliaus Kasmočiaus iki praėjusiais metais jau šimtas antrąjį gimtadienį atšventusio Broniaus Kondrato. 

Kaipgi patys sudarytojai galėtų pavadinti šį ketvirtąjį almanachą? Manome, kad jį apibūdinti būtų galima dviem žodžiais: šviesus ir aiškus. Šviesus šis leidinys yra tiek savo išore (baltos ir melsvos spalvos viršeliu), tiek ir vidumi: sudarytojas Juozas Valentukevičius ir redaktorius Joris Kazlauskas stengėsi atrinkti optimistiškus kūrinius, kad juos skaityti būtų linksma, smagu ir tiesiog gera. Norėta, kad ketvirtosios "Žodžio spalvos" būtų šviesios. Juk daugelis pritars, kad mūsų pasaulis yra margas ir tamsių spalvų jame yra daugoka, todėl norisi, kad šio almanacho skaitytojai matytų kuo daugiau šviesių spalvų ir patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų. 

O aiškus šis almanachas yra todėl, kad leidėjai stengėsi jį padaryti lengviau įskaitomą silpnaregiams. 2017 m. Lietuvos aklųjų biblioteka išvertė ir išleido Europos aklųjų sąjungos gaires dėl aiškaus šrifto: remiantis jomis šiai knygai parinktas silpnaregiams tinkamas 14 punktų "Arial" šriftas, tinkamas teksto ir fono spalvos kontrastas. 

O apie ką yra patys šios knygos tekstai? Norėtųsi paminėti keletą autorių. Štai Lionginas Ragėnas kaip ir ankstesniuose almanachuose, taip ir šiame, publikuoja prisiminimus iš savo jaunystės: šį kartą jis pasakoja istoriją apie Širmę ir jos Joną. Stasys Babonas, kaip ir anksčiau, rašo, anot paties autoriaus, kaunietišku stiliumi. Kiek kitokia šioje knygoje yra Vilija Dumbliauskienė: ankstesniuose almanachuose skelbiami jos poezijos kūriniai, šiame ji debiutuoja kaip prozininkė pasakodama apie pasivaikščiojimą zuikių takais. Almanache debiutuojanti Ugnė Žilytė mums šmaikščiai pasakoja apie vestuves su kompiuteriu. Vis dėlto kūrinių apie šiuolaikines technologijas šioje knygoje nėra daug: daugelyje tekstų vyrauja gamtos ir, be abejo, meilės tematika. O tuos, kurie mėgsta humorą, kviečiame skaityti linksmus Edmundo Pociaus ir neseniai anapilin iškeliavusio Zenono Kavaliausko eilėraščius, taip pat ir Vinco Baublio rimtus juokelius iš sovietų armijos. 

Šių metų knyga, kaip ir visos ankstesnės, išleista tiek reginčiųjų, tiek ir brailio raštu bei garsiniu pavidalu. Garsinį almanacho variantą įskaitė mūsų visų mėgstamas diktorius Audrius Čaikauskas. Ši knyga jau pristatyta Lietuvos aklųjų bibliotekoje Vilniuje ir visuose bibliotekos padaliniuose, vyksta jos pristatymai bibliotekos paslaugų punktuose. Knygos brailio raštu ir garsiniu pavidalu leidybą pagal projektą "Literatūra" finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. Knygos leidybą reginčiųjų raštu finansavo uždaroji akcinė bendrovė "Real Easy". Almanacho leidėjai labai dėkoja visiems rėmėjams, taip pat ir visiems literatams, pateikusiems tokią didelę gausą kūrinių. Linkime visiems rašantiems, kad kūrybinė ugnelė degtų ir niekad neužgestų! 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]