NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

ŠVIESOFORO ISTORIJOS

Maždaug prieš 30 metų Vilniuje, o vėliau ir kituose Lietuvos miestuose, atsirado pirmieji garsiniai šviesoforai, skirti regėjimo negalią turintiems žmonėms. Jeigu būsime visiškai tikslūs, patys šviesoforai kaip buvo, taip ir liko spalviniai, skirti regintiems vairuotojams ir pėstiesiems, tačiau į juos pradėti montuoti specialūs garsiniai švyturiai, signalizuojantys, kada užsidega žalia šviesoforo šviesa ir neregiui ar silpnaregiui galima eiti per gatvę.  

Turbūt jau nedaug yra žmonių, prisimenančių anuos pirmuosius garsinius šviesoforus: jų signalas buvo nei per aukštas, nei per žemas, malonus ausiai, priminė paukščio čiulbėjimą, gerai išsiskyrė iš gatvės gaudesio. Buvo metas, kai "čiulbėjo" ir "giedojo" visas Vilniaus Gedimino prospektas, taip pat kelios kitos sostinės sankryžos bei perėjos. 

Per tris dešimtmečius tiek sostinėje, tiek kituose Lietuvos miestuose šviesoforai ne kartą buvo atnaujinami, keičiami juose įmontuoti garsiniai švyturiai.  

Paskutinį kartą visuotinis šviesoforų atnaujinimas sostinėje vyko apie 2006-2007 metus. Tuomet juose veikusius garsinius švyturius ("giedančių" paukščių metas buvo jau seniai praėjęs) pakeitė nauji, savo skleidžiamu garsu primenantys pempės klyksmą, todėl šnekamojoje kalboje tiesiog vadinti "pempėmis". Ar jie buvo geresni už savo pirmtakus, dabar turbūt jau niekas nepasakys, nes nėra likę nė vieno seno pavyzdžio signalo, todėl neįmanoma jų palyginti.  

Prie kiekvieno garsinio signalo reikia priprasti, jį "prisijaukinti". Šiaip ar taip, "pempėmis" žmonės pernelyg nesižavėjo: veikė tyliai, signalą dažnai būdavo nelengva išskirti iš aplinkos triukšmo, patys įrenginiai nuolat gesdavo. Ne visai aiškus jų gamintojas, o ir logika, kodėl Vilniaus šviesoforuose apsigyveno "pempės", o ne, sakysime, "lakštingalos" ar "gegutės"? Veikiausiai, kaip tokiais atvejais paprastai būna, kažkam reikėjo greitai įsisavinti pinigus, kažkas nusprendė verčiau duoti užsidirbti saviems verslininkams, o ne garsioms užsienio kompanijoms. Kaip ten bebuvę "pempės" Vilniaus šviesoforuose susisuko lizdus geram dešimtmečiui. Ar yra požymių, kad jų paslaugų greitai nebeprireiks - galbūt. 

Nauji ir kitoniški 

Praėjusių metų lapkričio mėn. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo prašymą identifikuoti apie 25 akliesiems svarbias vietas Vilniuje, kuriose būtų įrengti nauji, neregiams ir silpnaregiams informatyvūs, o kartu į aplinką mažiau triukšmo skleidžiantys garsiniai šviesoforai. Didžiausia naujovė būtų ta, kad juose veikiantys garsiniai signalai automatiškai prisitaikytų prie aplinkos triukšmo. Sistemą sudarytų garsiakalbiai, į triukšmą reaguojantis mikrofonas ir valdymo blokas. Skelbta, kad tokia sistema jau įdiegta pėsčiųjų perėjoje ties pagrindiniu "Santaros" klinikų pastatu. 

"Pasitelkę į pagalbą neregį, nuvykome įvertinti naujojo garsinio signalo privalumų, - pasakoja LASS respublikinio centro aplinkos pritaikymo specialistas Gediminas Jonikaitis, - bet sistema niekaip nereagavo į jokį triukšmą, buvo praktiškai negirdima. Kaip paaiškėjo vėliau, ji tinkamai neveikė. Apie tai informavome Vilniaus miesto savivaldybės įmonę "Susisiekimo paslaugos". 

Vėliau šios įmonės eismo reguliavimo skyriaus vadovas Robert Markovski pripažino, kad sistema tuo metu iš tikrųjų į triukšmą nereagavo ir garsinio signalo neskleidė, bet dabar jau turėtų būti kitaip. Mat, nors garsinio signalo stiprumą parenka automatika, bet pradinį jo lygį vis tiek turi nustatyti žmogus, o tąkart jis tiesiog buvo nenustatytas. Maždaug po dviejų savaičių nuo aprašomų įvykių LASS respublikinis centras gavo laišką su 8 sankryžų sąrašu, kuriose jau įdiegta naujoji sistema ir prašoma neregių atsiliepimų, kaip ji veikia. Gal todėl, kad buvo žiema, gal pasirinktos ne visai tinkamos sankryžos, bet atsiliepimų LASS respublikinis centras negavo. G. Jonikaitis "Facebook" profilyje pakomentavo, kad "Susisiekimo paslaugos" geriau žinančios, ko neregiams reikia ir kaip viskas turėtų būti. 

Vis dėlto, kas praėjo - praėjo, laiko atgal neatsuksi! Prasidėjo intensyvus susirašinėjimas ir bendravimas su Vilniaus miesto savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" atsakingais darbuotojais. Greitai paaiškėjo, kad iki šių metų sausio pabaigos Vilniaus miesto sankryžose ir perėjose iš viso bus sumontuota 80 naujo pavyzdžio garsinių šviesoforų, o pati jų atnaujinimo idėja priklauso ne "Susisiekimo paslaugoms", bet Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo atveju minėta įmonė buvo vykdytoja, turėjusi suktis pagal tam tikrą grafiką, skelbusi viešuosius pirkimus ir juos įgyvendinusi. Kadangi akivaizdu, jog garsinių šviesoforų poreikis Vilniuje yra daug kartų didesnis nei minėtas skaičius 80, todėl naujieji buvo montuojami intensyviausiai neregių gyvenamose ar lankomose vietose. Žinant, kad aklieji jau nebegyvena taip kompaktiškai kaip anksčiau, kad jų veiklos ir interesų ratas nesibaigia gimtąja "Skroblyne", nuspręsti, kuri vieta yra lankoma intensyviai, o kuri ne taip intensyviai - gana delikatus reikalas. Vis dėlto kažkaip buvo apsispręsta, dėl kai kurių vietų LASS galėjo tarti savo žodį, dėl kai kurių - nuspręsta be jos. 

Kleketai 

Sausio 8 dieną įvyko ilgai lauktas LASS atstovų ir šviesoforus prižiūrinčios įmonės "Susisiekimo paslaugos" darbuotojų susitikimas, beje, itin dalykiškas ir konkretus. Naujieji šviesoforai pristatyti praktiškai. Patikrinome du: T. Vrublevskio gatvės ir Gedimino prospekto sankryžoje, tiek per Gedimino prospektą, tiek ir per T. Vrublevskio gatvę. Koks buvo pirmas įspūdis (ne visada ir nebūtinai jis yra teisingas)? Pirmiausia - garsas: jis visiškai skiriasi nuo daugeliui jau įprasto "pempės" klyksmo. Panašus į tarškynę, kleketą, tik ne medinį, o pusiau metalinį, pusiau plastmasinį. Anot už šviesoforų priežiūrą atsakingo darbuotojo, tokį garsą skleidžia įrenginio viduje esantis elektromagnetas, o šis, kaip žinoma, nei groti, nei čiulbėti negali. Užsidegus žaliai šviesoforo šviesai, pasigirsta intensyvus kalenimas (gal greičiau tarškimas) - ženklas, kad galima eiti per gatvę. Naujasis įrenginys iš tikrųjų reaguoja į aplinkos triukšmą: jeigu stovėdami po juo pradėsite šūkauti, triukšmauti, įrenginys ims kalenti garsiau. Mums, stovintiems prie tokio šviesoforo, kilo klausimas: jeigu įrenginys reaguoja į aplinkos triukšmą, o degant žaliai šviesoforo šviesai, triukšmo lygis gatvėje iškart sumažėja, kokiu režimu jis tada dirba ir į ką reaguoja? Deja, klausimas pasirodė besąs per daug sudėtingas ir įtikinamai atsakyti į jį niekas negalėjo. Logika sako, kad įrenginys į aplinkos triukšmą pradeda reaguoti ne tą sekundę ar jos dalį, kai šis sklinda ar nesklinda, o šiek tiek anksčiau. Pradėjus garsiau kalbėti degant raudonai šviesoforo šviesai, o paskui užsidegus žaliai, įrenginys pradėjo veikti garsiau. Mūsų tikrintų šviesoforų garsinis signalas buvo intensyvesnis ir stipresnis nei įprastų "pempių". Einant per Gedimino prospektą, jo pakako. Einant per platesnę, T. Vrublevskio, gatvę prieita prie nuomonės, kad pradinį signalo lygį reikėtų šiek tiek padidinti. Tai ir buvo iš karto padaryta. Iš aplinkos triukšmo naujojo įrenginio skleidžiamą garsą išskirti lengviau nei "pempės" cypsėjimą, trūkumas gali būti tai, kad "pempę", jeigu veikia normaliu stiprumu, galime išgirsti už kelių ar net keliolikos metrų. Naujojo įrenginio elektromagneto skleidžiamas kalenimas geriausiai girdimas stovint po pačiu įrenginiu. Ar neregys jį lengvai išgirs stovėdamas kokie 5 metrai nuo stulpo, ant kurio įrenginys sumontuotas, neaišku. Naujasis įrenginys gali pranešti tiek apie žalią, tiek apie raudoną šviesoforo šviesą - tuomet jo kalenimas tampa pastebimai retesnis. Stovėdami prie jau veikiančio šviesoforo išmąstėme, kad kol kas (ateityje kaip elgtis, turėtume apsispręsti patys) teisingiausia ir saugiausia palikti vieną garsinį signalą, informuojantį apie įsijungusią žalią šviesą. Jeigu veiktų dar vienas signalas, informuojantis apie degančią raudoną šviesą, neregys jų gali neatpažinti, sumaišyti ar tiesiog pagalvoti, kad tai yra tas signalas, kurio jis laukė, o kas atsitiktų tada, tikriausiai aišku ir be komentarų. 

Galimybės 

Susitikime su "Susisiekimo paslaugų" darbuotojais buvo aptarti ir kiti, su garsiniais šviesoforais susiję klausimai. Vienas jų - nuolat eksploatuojamas teiginys, kad esą tokių šviesoforų keliamu triukšmu dažnai skundžiasi aplinkinių namų gyventojai, todėl juos prižiūrintys darbuotojai yra priversti mažinti signalo garsumą. "Susisiekimo paslaugų" atstovai neneigė, nusiskundimų esama, bet tikrai ne tiek daug, kaip galėtų pasirodyti. Vadinasi, teiginys, kad garsiniai signalai kažkam trukdo, yra gerokai sutirštintas. Tačiau ir čia galima ieškoti sprendimų, kaip situaciją pagerinti, pavyzdžiui, kad šviesoforas skleistų garsinį signalą tik jį aktyvavus mechaniniu mygtuku. Jei mygtukas nenuspaudžiamas, žalia šviesa užsidega, bet šviesoforas neskleidžia jokio garso. Tiesa, tokiu atveju reikėtų, kad šviesoforo signalą aktyvuojantis mygtukas pats pastoviai skleistų papildomą garsą ir neregys galėtų susiorientuoti, kur apskritai yra šviesoforas ir jo mygtukas Tačiau šis garso šaltinis galėtų būti gerokai silpnesnis ir panašus, sakysime, į genio kalenimą, ar laikrodžio tiksėjimą, kurio taip nesigirdėtų aplinkinių namų gyventojams. Be to, būtų išspręsta ir mygtukų suradimo problema, nes dabar jie yra montuojami nebūtinai ant šviesoforų stulpų. Aptarta galimybė mygtuko skleidžiamą garsą sužadinti "Bluetooth" ryšiu iš specialaus pultelio ar mobilaus įrenginio. "Susisiekimo paslaugų" darbuotojai pripažino, kad dabartinėmis sąlygomis aptartos galimybės visiškai įmanomos ir jas įgyvendinti nebūtų labai sudėtinga. Naujus reikalavimus šviesoforo mygtukui jie žadėjo įtraukti į sąlygas skelbdami kitus viešųjų pirkimų konkursus. Beje, toks šviesoforas, kai pasigirsta garsinis signalas žalią šviesą aktyvavus tik mechaniniu mygtuku, vieno neregio pageidavimu, Vilniaus centre jau buvo įrengtas. Blogybė čia yra tai, kad pats mygtukas neskleidžia jokio signalo ir kiti neregiai apie jį tiesiog nežino. Susitikimo metu įmonės darbuotojai demonstravo šviesoforo aktyvavimo mygtuką, kai, užsidegus žaliai šviesai, šis pradeda vibruoti ir jį liečiančiam neregiui šalia garsinio signalo duoda papildomą ženklą, kad eiti per gatvę saugu. Vienas toks mygtukas jau sumontuotas pasakojimo pradžioje minėtoje perėjoje prie "Santaros" klinikų. 

Signalų įvairovė 

Standarto, koks turėtų būti garsinio šviesoforo signalas arba bent jau koks signalas neregiams būtų priimtiniausias, nei Lietuvoje, nei visoje Europos Sąjungoje nėra. Vis dėlto į akis krinta pernelyg didelė tokių signalų įvairovė. Štai Vilniuje veikia ar netrukus veiks bent trijų rūšių garsiniai šviesoforai: jau minėtosios "pempės" ir naujieji lenkų įmonės "Apko" ir vokiečių kompanijos "RTB" įrenginiai. Kaune neregį irgi pasitinka skirtingi garsinių šviesoforų signalai, nelygu kada ir kokio gamintojo buvo sumontuoti. 

"Kokio gamintojo šviesoforai, taip pat ir garsiniai, bus montuojami, didžiąja dalimi lemia viešieji pirkimai, - sako Kauno miesto savivaldybės eismo reguliavimo skyriaus vadovas Paulius Keras, - dažniausiai naudojame pasaulyje pripažintų kompanijų "Peek traffic" bei "Siemens" įrangą, bet yra ir mažiau žinomų, smulkesnių įmonių produkcijos." 

Panašią įvairovę randame ir kituose miestuose, pavyzdžiui, Klaipėdoje veikia keturių modelių garsiniai šviesoforai: dviejų modelių - jau minėtosios "Siemens" ir dar kitų dviejų kompanijų. Savivaldybės skelbia viešuosius pirkimus, nugalėtojai perka ir montuoja įrangą. Ar įmanomas šioje įvairovėje koks nors garsinio šviesoforo standartas? Anot P. Kero, turbūt įmanomas. Jį turėtų nustatyti valstybė, tada tiek savivaldybės, tiek įrangos tiekėjai turėtų jo laikytis. Per metus ar dvejus visų jau veikiančių garsinių šviesoforų pakeisti turbūt neišeitų, bet ilgainiui tam tikro vienodumo būtų galima pasiekti. Deja, tokio standarto mūsų valstybėje nėra ir nematyti požymių, kad artimiausiu metu jis atsirastų. Tačiau net ir šiomis nepalankiomis sąlygomis galėtume šį tą nuveikti. Ar esame bent pabandę suskaičiuoti, kiek ir kokių gamintojų garsinių signalų veikia Lietuvoje, kaip jie atsiduria mūsų miestų ir miestelių sankryžose, perėjose? Ką tik minėjome - viešieji pirkimai, bet ar visada viskas vyksta pagal jų diktuojamas taisykles? Kokie signalai mums galėtų būti priimtiniausi ir palankiausi? Gal nebūtų pernelyg sudėtinga gauti atskirų gamintojų pavyzdžius ir juos paskelbti, pavyzdžiui, LASS svetainėje ar youtube.com. Tada galėtume rinktis, sakyti, kad tie signalai mums tinka labiau, o anie - mažiau. Bus ar nebus atsižvelgta į mūsų nuomonę - tai jau atskiras klausimas, deja, dabar neturime jokios nuomonės ir nieko su niekuo negalime lyginti. "Susisiekimo paslaugų" eismo reguliavimo skyriaus vadovas R. Markovski jau patikino, kad abiejų naujųjų "Apko" ir "RTB" šviesoforų skleidžiamų garsinių signalų pavyzdžiai netrukus bus perduoti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai. 

Tiek šį kartą būtų "Šviesoforo istorijų". Būtų ne tik gražu, bet ir naudinga, jeigu su šiuo žurnalo numeriu jos nesibaigtų, o Vilniaus miesto savivaldybė, inicijavusi garsinių šviesoforų keitimą, pradėtą darbą atliktų iki galo.