IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

GUVUS ŽEMAITIS

Alfonsas Navickis gimė 1947 metų gruodžio 1 dieną Gaižupių kaime, Plungės rajone, ūkininko šeimoje. Be jo dar augo du broliai. Nors pokaris ir sunkus metas, bet Alfonso šeima nebadavo. Tėvelis buvo pirmasis kolūkio pirmininkas. Jį išrinko todėl, kad vienintelis kaime mokėjo pasirašyti. Berniukas nuo savo bendraamžių niekuo nesiskyrė, augo linksmas, žvalus ir judrus. Jis labai mėgo knygeles, nors ir nemokėjo rašyti, bet kartu su vyresniais broliais ruošdavo pamokas. Po karo buvo daug likusių ginklų. Kartą broliai rado šautuvą, iš jo vaikai šaudė. Šiek tiek vėliau rado neaiškų sprogmenį. Broliai ir kaimynas mėgino tą daiktą paknebinėti. Bandė ardyti - neišėjo. Sodyboje buvo didelis akmuo. Visi nusprendė sukurti laužą ir pakaitinti radinį. Navickių sodyboje sprogimas nugriaudėjo 1954 metais. "Atgavęs sąmonę, girdžiu aplink raudą, o man per veidą lyg tūkstančiai skruzdžių lakstytų. Tik vėliau sužinojau, kad skeveldros sukapojo man veidą ir akis. Tėvas visus tris suguldęs į vežimą vežė į artimiausią ligoninę. Broliai nukentėjo nedaug. Labiausiai kliuvo man. Vieną akį praradau iš karto. O kitoje šviesa užgęso šiek tiek vėliau. Sužalotą veidą teko gydytis labai ilgai, beveik pusantrų metų", - prisiminė A. Navickis. 

Berniukui apakus jo broliai ir kaimynai vieno nepaliko. Visur imdavo su savimi. Alfonsas nematydamas išmoko važiuoti dviračiu, nuo kalno leistis slidėmis, čiuožti pačiūžomis. Nepaisant to, berniukas norėjo mokytis. Gydytojo patarti, tėvai jį nusprendė leisti į aklųjų mokyklą. 

1956 m. Alfonsas išvyko mokytis į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. Mokslai sekėsi puikiai. Mokyklos baigimo atestate puikavosi beveik vien penketai. Alfonso gyvenimas neįsivaizduojamas ne tik be mokslo, bet ir be sporto. Jis kultivavo lengvąją atletiką, sunkumų kilnojimą, žaidė šaškėmis. 1965 m. pirmiesiems neregiams A. Navickiui ir S. Ingaunytei Lietuvoje buvo suteiktas šaškių sporto pirmasis atskyris. Taip pat jis vienas pirmųjų neregių, tapęs kandidatu į sporto meistrus. Tai atsitiko 1972 metais Lietuvos vyrų šaškių čempionate. Po kelerių metų šaškių festivalyje Rygoje kandidatą į sporto meistrus patvirtino. 

1968 m. baigęs mokyklą, po ilgų įkalbinėjimų ir šaškių instruktoriaus etato pažadų, pusė metų dirbo Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) Klaipėdos gamybiniame mokymo kombinate (GMK). Po metų persikėlė gyventi į Šiaulius, nes ten apsigyveno Alfonso brolis. Neregys įsidarbino LAD Šiaulių GMK. 

1969 m. įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą (dabar universitetas), į defektologijos specialybę. Mokėsi neakivaizdžiai ir kartu dirbo kombinate. Po dvejų metų studijų pasirinko tiflopedagogikos kryptį. Tiflopedagogo diplomas įteiktas 1976 metais. 

Nuo 1969 m. pradėtos rengti Pabaltijo slidinėjimo varžybos. Lietuvoje pradininkai - šiauliečiai, tarp jų ir A. Navickis. Jubiliatas prisiminė: "Mūsų treneris buvo radiotechnikas. Jis sugalvojo ir sukonstravo įrenginį, kurį užsikabindavo sau ant nugaros, o jis garsiai pypsėdavo. Mes, neregiai, girdėdami garsą čiuožėm treneriui iš paskos. Taip pat jis išmokė leistis nuo stataus Saldovės kalno. Čia vykdavo ir Lietuvos aklųjų slidininkų rinktinės stovyklos." 

Nuo 1971 m. rugsėjo pradėjo dirbti mokytoju Suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos Šiaulių skyriuje. 

1976 m. prof. V. Karvelio pakviečiamas dirbti moksliniu bendradarbiu į Šiaulių pedagoginio instituto Specialiosios pedagogikos laboratoriją. A. Navickis pasinėrė į mokslinę veiklą. Nuolat dalyvavo mokslinėse konferencijose, skaitė pranešimus. Paskelbė 23 publikacijas moksliniuose ir periodiniuose leidiniuose, parengė "Aklųjų ir silpnaregių moksleivių profesinio orientavimo metodines rekomendacijas". Netgi įstojo į aspirantūrą, išlaikė būtinuosius egzaminus. Deja, pasikeitus laikams, studijų mokslo daktaro laipsniui gauti nebaigė. 

1991 m. atliko tyrimą apie silpnaregių integruoto mokymo perspektyvas Lietuvoje. Tais pačiais metais A. Navickis išrinktas LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių tarybos pirmininku. Po šios įstaigos reorganizacijos tapo viešosios įstaigos Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro direktoriumi. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Sausio 1 d. 1903 m. Vilniuje įgyti namai akliesiems. Juose 1934-1940 m. veikė Vilniaus aklųjų mokykla. 1940-1944 m. juose buvo Vilniaus aklųjų įmonė. 1944 m. vasarį pasitraukdama vokiečių okupacinė armija namus sudegino. Tie namai stovėjo tarp J. Basanavičiaus ir K. Kalinausko gatvių. 

Sausio 1 d. 1928 m. įsteigta Vilniaus aklųjų mokykla, uždaryta 1940 metais. 

Sausio 1 d. 1933 m. pirmą kartą filmuotas Kauno aklųjų institutas. Medžiaga panaudota "Lietuvos kronikoje" Nr.13. 

Sausio 1 d. 1968 m. pradėtas leisti LAD dvisavaitinis biuletenis "Naujienos". Paskutinis numeris išleistas 1970 m. sausio mėn. 

Sausio 1 d. 1978 m. Latvijoje įvyko Pabaltijo respublikų aklųjų draugijų estradinių kolektyvų pirmasis festivalis. 

Sausio 1 d. 1983 m. įsteigta A. Jonyno premija už geriausią respublikos jaunųjų rašytojų prozos debiutą. 

Sausio 2 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1938) Monika Biriukova (Gečiauskaitė), bibliotekininkė, ilgametė Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos padalinio vedėja. Mirė 2013. 

Sausio 3 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1933) Algimantas Katilius, buvęs Kauno medicinos instituto filosofijos katedros vyr. dėstytojas, literatas. 

Sausio 4 d. - Brailio rašto diena. Pasaulio aklųjų sąjungos generalinės asamblėjos sprendimu nuo 2001 m. minima Luji Brailio gimimo dieną. 

Sausio 9 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1933) Ramūnas Justinas Ulinskas, ilgametis LASS veikėjas, buvęs LASS profesinio pučiamųjų instrumentų orkestro artistas. 

Sausio 16 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1933) Lionginas Ragėnas, literatas, žurnalistas.