PORTRETAS

Gema PADRIBONIENĖ

ATEIKITE Į "MOLĖTUVKĄ..."

Baigiantis metams mūsų susitikimą pavadinčiau "Sugrįžimais". Kviečiu pabūti kartu. Menu, kažkada, kai Lietuvos radijuje rengiau kultūros laidą dzūkų tarme "An priesvirnės", mūsų klasikas, poetas Sigitas Geda, jau sunkiai sirgdamas laidoje prisipažino, jog tada, kai žmogus skendi neviltyje, jis gali sukurti labai džiugių dalykų. "Neturėdamas ką mylėti, gali sukurti meilės eilių - macies nuo visų kvarabų". Tai jis sakė tarsi įžvelgdamas Prano Pliuškos gyvenimo kelią. 

Fizinio lavinimo mokytojas Pranas Pliuška iš Molėtų, gal ir šiandien būtų gainiojęs mokinukus po sporto salę ar aikštyną. Bet... užgeso jam dienos šviesa: nei bėgt, nei rėkt. Vaikai maži, nė žingsnio iš namų. Ką ten iš namų, jei net drabužių pats nerandi - kauk vilku nuogas, grynas, alkanas... 

Visi žinome auksinę mintį: jei dievas uždaro duris, reiškia, jis žino, kad tu esi stiprus ir surasi bent mažą plyšelį išlįsti... O ten jau, Dieve padėk! Taip į Prano gyvenimą atėjo Lietuvoje visiems gerai pažįstama Vlados ir Povilo Gribėnų šeima. Abu juda tik rateliuose. Savo gyvenime jie prikėlė ne vieną negalios ištiktą žmogų, kurį lemtis pastūmė ir skausmo ašarą delnan įspaudė. Taip pamažu ne aklieji, o šie ratelinukai su Pranu dalijosi rupia gyvenimo druska ir mokė nesivaržyti savo neregystės. 

Menu, kažkada Pranas radijo laidoje "Arčiau manęs" pasakojo, kaip jie gyvena: pensija - maža, vaikai - maži, o valgyti reikia. Žmona pradėjo dirbti valytoja toje pačioje mokykloje, kur mokytojavo Pranas. Jis žinojo mokyklos išplanavimą, todėl galėjo žmonai padėti atnešti, išnešti vandens. Vasarą jie uogaudavo: žmona suranda plotelį mėlynių, šaukia jį, o Pranas renka. Taip prasimanydavo pinigų pragyvenimui...  

Kartą grįžusi iš Lietuvos radijo rengto satyros ir humoro festivalio "Pasijuokime kartu", Vlada Gribėnienė be ceremonijų pasodino Praną rimtam ir ilgam pokalbiui. "Privalai suburti humoro ir satyros grupę. Žodį valdai, armonika groji, žmones ir nematydamas pažįsti iš širdies kalbėjimo. Gana tingėti: burk žmones, kurk scenarijų." Vlada nejuokavo, kalbėjo griežtai. Ji žinojo, kaip žmogų budinti iš nevilties. 

Ir prasidėjo Pranui nemigo naktys: humoro grupių scenarijų analizė, neįgaliųjų teatrų festivalio "Begasas" seminarai, pasirodymai, dramaturgijos veikalų skaitymai... O scenarijaus kaip nėra, taip nėra. Pagaliau nušvito mintis suvokus, kad genialiausi kūriniai gimsta iš paprasčiausių gyvenimo istorijų. Pranas patikėjo, jog tūkstančius kartų teisus režisierius Rimas Tuminas sakęs, jog su neteisybe, apgaule reikia kovoti ne ginklais, o menu, meile ir grožiu. Kova yra ne meno sritis. Pranas užgniaužė savyje pyktį, visas negandas atnešusį likimą, neregystę. Jis pabandė iš viso to pasijuokti. Taip prieš dvidešimt metų gimė pirmasis scenarijus. 

Pelnytai turėčiau tarti pagiriamąjį žodį Molėtų socialinių reikalų tvarkdariams. Čia pastatyti pirmieji socialiniai butai. Čia jau minėta Vlada Gribėnienė nuo pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos dienų išrenkama į rajono tarybą. Čia gražūs nauji namai neįgaliųjų reikmėms. 

Jau 20 metų prieš šv. Kalėdas Molėtų neįgalieji kartu su "Carito" atstovais ir visais senoliais renkasi į metų padėkos šventę "Pabūkime kartu". Šių metų Padėkos diena skirta Prano Pliuškos suburtos humoro ir satyros grupės "Molėtuvka" penkiolikmečiui. Per penkiolika metų Pranas Pliuška parašė dvidešimt scenarijų, o jo suburta trupė suvaidino ar ne 200 spektaklių. Vaidina per trisdešimt neįgalių žmonių: ratelinukė tautodailininkė Vytautė Mozūrienė ir Pranas - trupėje nuo pirmojo spektaklio. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariai Pranas Minkštimas, Elytė Turlienė, Genovaitė Šlepikienė, Remigija Jakimavičiūtė sako, jog kiekviena repeticija - juoko terapija, nedidelė šventė, gėrio ir dvasios žiburys. 

Šventėje kalbėjęs Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, Molėtų dekanas kunigas Kęstutis Kazlauskas, socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Grybauskienė juokavo, jog Pranas Pliuška humoru užkrėtė visus rajono neįgaliuosius. Jie nustojo verkšlenti ir skųstis. Buvusi Prano kolegė lietuvių kalbos mokytoja Danutė Gančierienė prisipažino, jog tada, kai Pranas dirbo fizinio lavinimo mokytoju, niekas net neįtarė, kad jis gali dainuoti solo, groti, o apie humoro ir satyros spektaklius net minties nebuvo. Tik netekus regėjimo jame prabudo ir atsiskleidė užslėpti dvasingumo ir kūrybos klodai. Dabar jame mes regime brandžią, turtingą savo vidiniu pasauliu asmenybę. Jis geba pokštauti, savo juoku užkrečia ir kitus - surūgusius, beieškančius gyvenimo prasmės. Savo kultūrine veikla Pranas Pliuška prikelia gyvenimui kitus neįgaliuosius. 

Prieš Kalėdas pabūkime kartu, kaip molėtiškiai kad susirenka, - visas negandas, nesėkmes pamiršę. O Pranas būtinai pasakys: "Ateikite į "Molėtuvką" - dainuoti, vaidinti, drauge pasijuokti iš šio netobulo pasaulio".