GYVENIMO AKTUALIJOS

Audronė JOZĖNAITĖ

ASMENINIO ASISTENTO PASLAUGA


Pastaruoju metu ypatingo dėmesio sulaukia asmeninio asistento (AA) paslauga. Viena po kitos organizuojamos konferencijos, pasitarimai, susitikimai darbo grupėse. Iš kur atsirado ši iniciatyva? Juk dar prieš kokį dešimtmetį Lietuvoje niekas apie tai net nekalbėjo. Ši iniciatyva iš dalies yra susijusi su JT Neįgaliųjų teisių konvencija, ypač jos 19 straipsniu, kuris kalba apie gyvenimą savarankiškai ir integraciją į visuomenę. Europoje labai aktyviai asmeninio asistento paslaugą propaguoja tarptautinė organizacija "Nepriklausomo gyvenimo tinklas" daranti įtaką tiek nacionalinėms, tiek tarptautinėms neįgaliųjų organizacijoms. 

...Ir traukinys pajudėjo! Valstybės viena po kitos pradeda įvesti asmeninio asistento paslaugą įvairioms neįgaliųjų grupėms. Bet neaiškumų ir neapibrėžtumo teikiant šias paslaugas yra apstu. Labai dažnai socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos pavadinamos asmeninio asistento paslaugomis, bet tai nėra vienas ir tas pats. Lietuvoje, o ir ne tik Lietuvoje, šie dalykai tikrai yra painiojami. Be to, šioje srityje yra nemažai filosofijos. Kai kurių progresyvių šalių neįgalieji didžiuojasi tuo, kad jie turi darbdavio statusą, patys samdosi asmeninį asistentą, kontroliuoja jam skiriamą atlygį. Manoma, kad taip jie tampa aktyvūs visuomenės nariai. Kai kuriose šalyse yra susikūrusios AA paslaugą teikiančios organizacijos. 

Susiėmę rankomisNegalime teigti, kad Lietuvoje AA paslaugos visai neegzistuoja. Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, 2017 m. iš 353 įstaigos administruojamų projektų 291 projekte teikiamos asmeninio asistento paslaugos. Mūsų neregiai šias paslaugas taip pat gauna vykdydami departamento per savivaldybes finansuojamus socialinės reabilitacijos projektus. Ar jų užtenka? Ar tenkina jų kokybė? Greičiau "ne" nei "taip". Prieš kurį laiką Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) organizavo apklausą dėl asmeninio asistento neįgaliesiems paslaugos sukūrimo ir teikimo. Klausimyno tikslas buvo ištirti asmeninio asistento neįgaliesiems paslaugos poreikį, išsiaiškinti savivaldybių ir neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų nuomonę dėl minėtos paslaugos teikimo bei finansavimo modelio, pagrindinių reikalavimų AA pareigybei ir kvalifikacijai. SADM socialinės aprėpties departamento lygių galimybių skyriaus atlikta gautų atsakymų analizė atskleidė, kad savivaldybių ir pačių neįgaliųjų nuomonė AA klausimu ne visuomet sutampa. Pavyzdžiui, savivaldybių nuomone, paslaugos poreikį nustatyti gali socialiniai darbuotojai, o patys neįgalieji ir jų organizacijų atstovai mano, kad tai galėtų būti asmens sveikatos priežiūros įstaigų šeimos gydytojai, speciali komisija, šeimos gydytojai kartu su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, taip pat socialiniai darbuotojai. Savivaldybių siūlymu, minimali paslaugos teikimo trukmė galėtų būti 2 val. per dieną ir 10 val. per savaitę, maksimali trukmė - 5 val. per dieną ir 35 val. per savaitę. Neįgaliųjų nuomone, minimali paslaugos teikimo trukmė 2 val. per dieną ir 14 val. per savaitę, o maksimali - 16 val. per dieną ir 112 val. per savaitę. Savivaldybės paslaugos teikėjais mato nevyriausybines organizacijas, kuriose būtų įdarbinti AA paslaugas teikiantys darbuotojai arba savivaldybės socialinių paslaugų įstaigas. Neįgalieji mano, kad AA paslaugas galėtų teikti ir laisvai samdomi asmenys, o ir jie patys galėtų rinktis AA paslaugas teikiantį asmenį ar siūlyti savo asmeninį asistentą. Nuomonės nesutampa ir kai kalbama apie paslaugos finansavimo šaltinius. 

O kaip yra kitur? Pasidomėjus situacija kitose Europos Sąjungai priklausančiose šalyse, atsiskleidė labai spalvingas paveikslas. Pirmiausia, tikrai ne visos šalys turi įteisinusios tokias paslaugas. Štai Vokietija turi taip vadinamus "aklumo pinigus", kurių suma priklauso nuo to, kurioje žemėje neregys gyvena ir svyruoja nuo 150 iki 523 eurų. Pinigai yra skirti užsimokėti už jam būtinas kasdienines paslaugas. Jei žmogus įrodo, kad jam šių pinigų trūksta, gali kreiptis į kitą šaltinį (integracijos programa). Kiekvienas toks atvejis analizuojamas individualiai ir užtrunka ilgai. Bet jei neregys dirba, jis gali gauti AA darbo vietoje (10-20 val. per savaitę). Bet dalį šių paslaugų neregys turi kompensuoti pats arba kreiptis į integracijos programą. Situacija analogiška ir tuo atveju, jei neregys mokosi universitete, tik pagalba negali viršyti 15 val. per savaitę ir AA paslaugą gali gauti tik studijuojantys pagal bakalauro programą. Sunku trumpai išdėstyti visus finansavimo šaltinius, nes patys vokiečiai sako, kad tai tikros biurokratinės džiunglės. 

Panaši situacija ir Italijoje, tik italai neregiams yra dosnesni. Visai nematantiems asmenims lydinčio žmogaus užmokesčiui kompensuoti skiriama 899 eurai per mėnesį (silpnaregiams skiriama 206 eurai). Ši suma šiek tiek mažinama, jei neregys dar kiek nors naudojasi savivaldybės skirto asmeninio asistento paslaugomis. 

Austrijoje AA paslaugas galima gauti tik darbo vietoje. Nors kai kurių negalių turintys asmenys ir gali gauti asmeninį asistentą kasdieniniame gyvenime ir šiuo atveju jie tampa darbdaviais, neregiams ši paslauga netaikoma. 

Nyderlanduose visi asmenys gali gauti asmeninio asistento paslaugą, bet kadangi ji skiriama per savivaldybes, kurių finansai socialinėms reikmėms gali smarkiai skirtis, nėra vieningos sistemos, nustatančios tikslias valandas. Vienoje savivaldybėje regėjimo neįgalieji gauna daugiau, kitoje mažiau pagalbos. Žinoma, pagrindinis veiksnys - negalios sunkumas. 

Danija turi du įstatymus, reguliuojančius asmeninio asistento paslaugą. Darbo vietoje neregys gali tikėtis 20 val. per savaitę AA pagalbos. Buityje, namuose ar kitoje aplinkoje (išskyrus darbo aplinką), neregiui skiriama daugiausia 15 val. per mėnesį. Įdomu tai, kad jei neregys kreipėsi dėl šios paslaugos iki jam sulaukus pensinio amžiaus, šios valandos skiriamos ir jis šią paramą gauna ir toliau. Bet jei neregys apako vėliau, jau sulaukęs pensinio amžiaus, AA paslauga nebeskiriama. Atrodo, kad toliau gyventi nebereikia arba jis praregi! 

Prancūzijoje asmeninio asistento pagalba yra vadinama "žmogiškoji pagalba". Neregiai šiam tikslui gauna 620 eurų per mėnesį , tai atitinka 50 val. asmeninio asistento paslaugų. Jei paslaugų trūksta, neregys gali kreiptis dėl papildomos sumos. Dirbantis neregys gali papildomai gauti AA paslaugą iš kitų dviejų fondų. Silpnaregiai negauna anksčiau minėtos fiksuotos sumos, bet reikalui esant, pateisinus AA poreikį, jei toks atsiranda, jie gali gauti pinigų AA paslaugai samdyti. Kolegos prancūzai teigia, kad šalyje egzistuojanti sistema tenkina ir neregius, ir kitą negalią turinčius asmenis. 

O štai Airijos neregiai labai skundžiasi AA paslaugų stoka. Tik vienas kitas neregys gali tikėtis tokios pagalbos. Dauguma airių, jei jiems reikia pagalbos, naudojasi savanoriška šeimos, draugų, pažįstamų ar savanorių pagalba. Airių nuomone, jų valstybėje nepripažįstama, kad neregiams savarankiškam gyvenimui dažnai yra būtina AA paslauga. 

Ispanija turi įstatymą, kalbantį apie tai, kad visi žmonės, kurie yra priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos, turi teisę gauti AA paslaugą. Bet realybėje AA paslaugą gauti yra keblu. Daug kas priklauso nuo to, kuriame regione gyvena neįgalusis ir nuo negalios sunkumo laipsnio. Dažniausiai AA paslauga skiriama labai sunkią negalią turintiems žmonėms, pavyzdžiui, paraplegikams. Ispanijos aklųjų sąjunga papildomai per savo savanorių tinklą teikia šią paslaugą neregiams. 

Ko galime tikėtis Lietuvoje? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra sukurta darbo grupė, parengtas AA pagalbos paslaugų organizavimo ir teikimo bei asmeninio asistento veiklos gairių įgyvendinimo priemonių planas bei veiklos gairių projektas. Nuo 2018 metų bus pradėti vykdyti bandomieji projektai. Regėjimo neįgalieji į bandomuosius projektus bus įtraukti nuo 2018 m. vidurio. Kadangi kartu su neregiais bandomuosiuose projektuose dalyvaus ir kurtieji bei fizinę negalią turintys asmenys (iš viso ne daugiau kaip 100 žmonių), į projektą bus įtraukta ne daugiau kaip 25 regėjimo neįgalieji. Dar nežinome kokio regiono neregiai dalyvaus projekte, nes tik konkurso būdu bus atrinktos kelios savivaldybės. Klausimų yra žymiai daugiau nei atsakymų: kas laimės konkursą? Kas teiks AA paslaugas? Ar bus mūsų filialų socialiniai darbuotojai įtraukti į projektą? Kaip bus atrinkti patys neregiai ? Ir pagaliau, kas vertins, kiek AA paslaugų reikia vienam ar kitam neregiui? Būtų galima užduoti dar daugybę klausimų, į kuriuos šiuo metu nėra atsakymų. Akivaizdu viena: turime būti budrūs, sekti įvykių eigą ir nebijoti pakovoti už savo teises. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]