BRAILIO RAŠTAS IR MES

"ONKYO" KONKURSUI PASIBAIGUS

Konkursą jau beveik du dešimtmečiai organizuoja ir premijas už geriausius rašinius skiria Japonijos bendrovė "Onkyo" kartu su Japonijoje leidžiamu laikraščiu brailio raštu "Braille Mainichi". Šis konkursas skatina sutrikusios regos asmenis mokytis brailio rašto, didina jo populiarumą. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, Europos aklųjų sąjunga atliko iš Europos šalių gautų rašinių atranką ir skyrė apdovanojimus. Buvo gauti 55 rašiniai iš 19 Europos valstybių. Pirmoji premija, pavadinta japonų rašytojo Otsuki vardu, skirta Italijos atstovei Marinai Valenti, už rašinį dalykišku pavadinimu "Brailio raštas - silpnaregiams ir akliesiems būtinas įrankis". Autorė turi labai prastai matančią dukrą, kuri mokosi integruotai. Tiflopedagogas, pirmoje klasėje ją supažindinęs su brailio raštu, atkalbėjo nuo šio rašto vartojimo mokykloje, nes mokytis naudojantis juo esą labai sunku. Teko brailio raštą vartoti tik namuose. Motina šiuo rašiniu siekia apginti brailio raštą ir įtikinti jo nauda, nes jo nemokėdama duktė nebūtų galėjusi studijuoti humanitarinių mokslų. 

Jaunimo grupėje labai gerais rašiniais pripažinti du darbai: Rusijos atstovo Olego Suvorino rašinys "Laiškas Luji Brailiui" ir vengro Boldizsaro Szentgali-Totho kūrinys "Labas, Reni". Tarp senjorų labai gerai įvertintas Francisco Javiero Garcia'os Pajareso iš Ispanijos rašinys "Stebėtina, kiek daiktų ir dalykų aprėpia šeši taškai" ir Williamo Lyonso iš Švedijos kūrinys "Atsilikėlis". 

Lietuvos aklieji ir silpnaregiai "Onkyo" skelbiamuose rašinių apie brailio raštą konkursuose dalyvauja nuo 2007 metų. Nors pačių aukščiausių apdovanojimų iki šiol nepelnėme, esame išgirsti ir įvertinti: dviejų mūsų autorių - Henriko Stuko ir Alvydo Valentos - rašiniai apdovanoti specialiais konkurso organizatorių diplomais; gerai įvertinti trijų jaunųjų brailio rašto vartotojų - Normanto Prušinsko, Edvino Juraičio ir Nyderlanduose gyvenančios Kristinos Misiūnaitės darbai. 

Įdomiausi "Onkyo" konkursų rašiniai iš anglų kalbos nuolat verčiami į lietuvių kalbą, daugelis jų publikuota "Mūsų žodyje". Visi išversti rašiniai saugomi Lietuvos aklųjų bibliotekoje.