NEREGYS DARBO RINKOJE

Henrikas STUKAS

KITAPUS BARIKADOS

Tik su patirtimi pradedi suprasti tam tikrus liaudies posakius. Juose glūdinti prasmė lyg brangakmenis, prieš saulę žėrintis ir tviskantis įvairiomis spalvomis, priklauso, kuriuo kampu jį pasuksi. Štai paprasčiausias posakis: džiaukis šia diena. Lyg ir banali, lėkšta mintis. Ji tokia atrodo tik tiems, kurie iki tol nepergyveno vidinio sukrėtimo. Pergyvenusiems šis posakis įgauna kitokią prasmę. Vienas iš tokių - Virginijus Jucius. Iki dvidešimt aštuonerių metų jis džiaugėsi visomis gyvenimo teikiamomis dovanomis ir malonumais: mokėsi, dirbo, sportavo, ilsėjosi su šeima ir draugais, stebėjo paukščius. Kaip gerai žinomoje Stasio Povilaičio dainoje: kol neatėjo lemtinga minutė... Jaunuolis atsidūrė kitoje barikados pusėje, nes iki šiol visuomenėje sutinkamas stereotipas, kad neįgalieji prastesni už sveikuosius. Jaunas vyras buvo priverstas praverti aklųjų ir silpnaregių pasaulio duris. Laimei, vaikinas pamokytas skaudžios patirties, rankų nenuleido ir gyvenime sau nusibrėžė du planus: A ir B. Dabar Virginijus dar mato, bet ateitis kupina nežinomybės... Tam atvejui jis turi parengęs B planą, kuris jam ir jo šeimai užtikrins pilnavertį gyvenimą. Jauno vyro šeima ne tokia maža: jis su žmona augina tris dukreles. Gal todėl silpnaregis nusprendė tapti savarankišku ir nepriklausyti nuo jokio darbdavio. V. Jucius nusprendė žaisti pagal savo "žaidimo" taisykles. Tai galima daryti tik sukūrus nuosavą verslą. Tiesa, kol kas šis verslas lokalus, bet ateityje tikrai plėsis. 

Nuo gamtos prie žmogaus 

Virginijus gimė ir augo Zarasuose, ten mokėsi. Mokslai sekėsi neblogai. Ypač patiko biologijos pamokos. Berniukas norėjo išsamesnių žinių, todėl biologijos mokytojos patartas, pradėjo mokytis neakivaizdinėje jaunųjų gamtininkų mokykloje Vilniuje. Čia gilinosi į ornitologiją. Virginijui patiko stebėti paukščius. Buvimas gamtoje atliepė jo vidinę būseną. Vaikinas nemėgo "bandos instinkto" būtinai pritapti ir drąsiai rinkosi mažiau pramintus takus. Jis mėgo gamtą, o pomėgis stebėti paukščius puikiausiai tiko jaunuolio prigimčiai. Vidurinę mokyklą baigė 2001 metais, kartu gavo ir jaunojo gamtininko mokyklos baigimo pažymėjimą. Todėl visiškai logiška, kad Virginijus tolimesnį gyvenimą ir karjerą bandė sieti su gamta. Vaikinas 2001 metų rudenį pasirinko studijas Kaune, tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete. Čia studijavo ekologiją. Deja, mokslo nebaigė. Pasimokęs dvejus metus, nusprendė pasukti kitu keliu. 

"Dėstytojai universitete buvo solidaus amžiaus. Jie dažnai mėgdavo pasipasakoti apie savo studijų laikus, kaip jie mokėsi ir dirbo. Aš taip pat, kaip ir keli bendramoksliai, antrame kurse susiradau darbą. Pradėjau praleidinėti kai kurias paskaitas, nes kartais tekdavo dirbti iki ryto. Dėstytojams tai labai nepatiko. Jie užmiršo pasakojimus apie savo studijų metus. Gal todėl ir nusprendžiau laikinai nutraukti mokslus ir visą dėmesį skirti darbui", - pasakojo silpnaregis. Virginijus mokslus atnaujino tik po septynerių metų ir ne Kaune, o Utenos kolegijoje, kurioje sėkmingai baigė aplinkosaugos bakalauro studijas. 

Dėl blogo regėjimo vaikinas negalėjo įsidarbinti pagal specialybę. "Silpnaregystė nustatyta, kai man buvo 30 metų. Sergu pigmentiniu retinitu. Ši liga labai klastinga. Ji progresuoja greitai ir sunaikina akies tinklainę. Taip jau sutapo, kad regėjimas ypač susilpnėjo studijų metais Utenoje", - pasakojo V. Jucius. 

Vaikinas mėgino įgyvendinti A planą, kurio esmė - dirbti ir užsidirbti pinigų, gyvenimą kurti be aukštojo išsilavinimo. Virginijus pradėjo darbinę veiklą stovėdamas prie mechaninių staklių. Jis dirbo baldų pramonėje. Nematydamas šiame darbe perspektyvos, po kelių mėnesių iš jo išėjo į jau išbandytą darbo vietą "Pieno žvaigždėse", dirbo naktimis kroviku, tuo metu dar derindamas darbą su mokslais. Virginijus vis dažniau susimąstydavo apie kitas galimybes, žinojo, kokio darbo imsis toliau - tai buvo degalinės operatoriaus pareigos, degalinių tinkle "Statoil". Žinojo, kokios darbo sąlygos, atlyginimas ir galimybės tobulėti. Atsisveikinęs su senuoju darbu, įsidarbino vienoje iš "Statoil" degalinių. Apie darbą V. Jucius pasakojo: 

"Įsidarbinau operatoriumi-pardavėju. Deja, dar labiau nusilpus regėjimui, apie tai informavau vadovus ir susidūriau su jų noru mane atleisti. Teko pakovoti už savo teises ir išsireikalavus priklausančias išeitines kompensacijas, su darbu atsisveikinti ir keliauti į darbo biržą." 

Nauja pradžia - verslas 

Virginijaus bendravimo su darbo birža patirtis nėra labai gera. Matyt, kaip ir visur, taip ir šioje valstybinėje Kauno įstaigoje daug ką lemia žmogiškasis faktorius. Silpnaregiui buvo paskirta jauna ir nepatyrusi darbo biržos darbuotoja. Atėjęs į susitikimą Virginijus gaudavo kelis darbo pasiūlymus, kuriuos matydavo ir savarankiškai prisijungęs darbo biržos svetainėje ir, žinoma, knygelę, kurioje žymimi pokalbiai su darbdaviais. Gautieji pasiūlymai buvo formalūs, todėl V. Juciui teko savarankiškai ieškoti galimo darbo pasiūlymų internete. Potencialių darbdavių, kviečiančių pokalbiui, susirasti nebuvo sudėtinga. Silpnaregis dalyvavo penkiuose tokiuose pokalbiuose. "Realiai visi šie pokalbiai buvo atrasti mano paties, o ne darbo biržos pasiūlyti, tačiau juos taip pat rašiausi į gautąją knygelę. Domėjausi telemarketingo ir logistikos paslaugomis. Norėjau įsidarbinti šio profilio įmonėje. Nuėjus į darbo pokalbius, darbdaviams mano turima negalia į akis nekrisdavo. Aš ją išmokau užmaskuoti. Bendravimo patirties turėjau, žinau, kaip su darbdaviu tokiais atvejais dera bendrauti, todėl netgi buvau gavęs kelias darbo sutartis. Mūsų pokalbiai vykdavo sklandžiai iki tam tikros ribos, iki tol, kol nepasakydavau savo negalios ir neparodydavau lapo su darbingumo likučiu bei darbo apribojimais. Tada pokalbis iš esmės pasikeisdavo. Žinoma, darbdaviai iš karto mano paslaugų neatsisakydavo. Jie žadėdavo paskambinti. Skambučio taip ir nesulaukdavau", - prisiminė verslininkas. 

Po ilgų veltui sugaištų mėnesių V. Jucius prisiminė kažkada skaitytą mintį: jeigu tu negali žaisti kitų sukurtų žaidimų, pats turi susikurti savo. Tai leido padaryti tik nuosavas verslas. Ši netikėtai į galvą toptelėjusi mintis tapo savarankiško verslo atskaitos tašku. Darbo biržoje buvo galimybė gauti dalį lėšų savarankiškam verslui steigti, tik reikėjo parašyti projektą, taip sakė darbuotojos. Silpnaregis pradėjo rašyti ir skaičiuoti. Dirbo pusmetį. Per tą laiką pasikeitė keturi jį konsultavę darbuotojai. Galų gale paaiškėjo, kad yra savivaldybės patvirtintų verslo formų rėmimo sąrašas. Savivaldybė rėmė tik darbininkiškas profesijas, kurios dėl regėjimo visiškai netiko Virginijui. Tai sužinojęs jis rankų nenuleido. Likimas suvedė su "Versli Lietuva" darbuotoja, konsultuojančia verslo klausimais jaunus verslininkus. 

Silpnaregis, ieškodamas darbo, dalyvavo termomasažinių lovų kursuose. Iš pradžių galvojo savo verslą vystyti šia kryptimi. Tik vėliau verslo idėją išgrynino. "Nusprendęs daryti aparatinį masažą neturėjau su kuo konsultuotis. Pasielgiau šiek tiek avantiūristiškai, paskambinau nepažįstamam, taip pat negalią turinčiam šios srities specialistui į Vilnių. Jis, išklausęs mano prašymo, neatsisakė padėti. Nemokamai konsultavo ir visokeriopai padėjo, todėl ir pats nevengiu padėti kitiems, kai tik turiu tam galimybių, - pasakojo masažuotojas. - Masažo specialybė - tai planas B. Ji tarp neregių ir silpnaregių yra pati populiariausia. Nuolat silpstant regėjimui turiu pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo artimaisiais. Suprantu, užgesus akims turiu turėti atsarginį variantą, užtikrinantį pajamas, todėl nusprendžiau Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre mokytis masažo, kurį ir baigiau." 

Verslo steigimo procesas užtruko beveik metus. Virginijus pradėjo ne nuo nulio, o nuo minuso. Silpnaregis buvo priverstas imti paskolą. Mažoji bendrija "Grožio gija", kurios bendrasavininkiais yra V. Jucius su žmona, savo veiklą pradėjo nuo 2015 metų. Pirmieji veiklos metai buvo ypatingai sunkūs. Vėliau viskas po truputį ėmė keistis į gerąją pusę. Silpnaregis pasirinko ne tik tradicinį masažą, bet ir limfodrenažinį. Šis masažas yra atliekamas specialiu Roll aparatu. Rankomis reikėtų masažuoti tris valandas, tuo tarpu Roll aparatu masažas užtrunka vieną valandą. Virginijaus manymu, masažas aparatu yra efektyvesnis. 

V. Jucius verslą įkūrė Kaune. Iš pradžių nuomavosi atskiras patalpas, o dabar dirba komplekse, nes šis masažas tinka sportininkams ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms, norintiems pagerinti skysčių judėjimą organizme. 

Pirmas žingsnis žengtas - verslas yra. Antras žingsnis - kaip rasti klientą? Virginijus šioje srityje buvo naujokas, todėl pasirinko tradicinę, menkai efektyvią reklamos formą. Jis atsispausdino skrajutes, skelbimus ir kartu su žmona nešiojo po Kauną, kabino ir mėtė į pašto dėžutes. Deja, tokia reklama lauktų vaisių neatnešė. Kaip visada, padėjo jo didenybė atsitiktinumas. Šeimos draugas papasakojo apie socialinius tinklus ir galimybę juose reklamuoti savo verslą. Verslininkas, draugo padedamas, socialiniuose tinkluose paskelbė savo reklamą. Ji pasiteisino. Atsirado daugiau klientų. Ypač jų pagausėja pavasarį, kai daugelis nori pasigražinti savo kūną. Limfodrenažinis masažas padeda tobulinti kūno formas, gerina medžiagų apykaitą, skatina limfinės sistemos valymąsi. Taip pat jis efektyvus tinstant kojoms, esant žemam kraujospūdžiui, celiulitui. 

Silpnaregis verslininkas tikisi plėsti verslą, teikti naujas paslaugas. "Mano verslo tikslas - padėti žmonėms suprasti, kaip ir kodėl reikia rūpintis sveikata, kol nereikia gydymo. Kiekvienas masažuotojas tai tikrai gali padaryti. Galbūt mes ateityje tapsime sveikatingumo centru. Verslas mano gyvenime yra svarbus, bet jam neskiriu viso savo laiko. Man svarbu šeima ir vaikai. Jiems skiriu daug dėmesio. Suprantu, kad vaikystė greitai praeina, todėl noriu ir dalyvauju savo mergaičių vaikystėje", - apibendrina V. Jucius.