DRAUGE SU BENDRUOMENE

Andrius VAINORAS

BURIANTIS IR VIENIJANTIS

Kai kalbame apie aklųjų ir silpnaregių veiklą bendruomenėje, dažniausiai galvoje turime LASS filialus. Bet ne visada, esama ir kitokių pavyzdžių. Vienas jų - Kauno aklųjų ir silpnaregių sporto klubas "Parolimpietis", šiais metais minintis penkiolikos metų veiklos sukaktį. "Parolimpietis" vienija tiek sportinio meistriškumo siekiantį jaunimą, tiek ir vyresnio amžiaus sporto entuziastus - iš viso arti 70 žmonių, tačiau jo veikla apima daugiau nei sportininkų treniruotes, vasaros stovyklas ar varžybas. Klubo veikla glaudžiai susijusi su Kauno Žaliakalnio mikrorajono "Spindulio" bendruomene, jos aktyvinimu, bet apie tai kiek vėliau. 

Sporto klubą "Parolimpietis" 2002 metais įkūrė keturi sporto pasaulyje gerai žinomi žmonės: parolimpiečiai Rolandas Urbonas, Kęstutis Bartkėnas, plaukikė Diana Bartkėnienė ir sporto vadybininkas Juozas Miliauskas. Beveik penkiolika metų klubui vadovavęs J. Miliauskas pasakoja: "Parolimpietis" vienija regėjimo negalią turinčius sportininkus. Esame atviri visiems - tiek jaunimui, tiek ir vyresniesiems. Vis dėlto, pradėdami veiklą, kėlėme sau tikslą pirmiausia skatinti jaunimą siekti aukšto sportinio meistriškumo - dalyvauti parolimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose. Ieškome jaunų žmonių, skatiname juos sportuoti, padedame surasti su neįgaliais sportininkais norinčius dirbti trenerius." 

Apie parolimpinių aukštumų siekiantį jaunimą J. Miliauskas gali pasakoti labai daug. Klubo atradimas yra sparčiai tobulėjantis neregys plaukikas Edgaras Matakas. J. Miliauskas pats pataręs šiam jaunuoliui, tuomet dar Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro moksleiviui, išbandyti savo jėgas plaukimo takelyje, lydėjęs į pirmąsias treniruotes, suradęs jam trenerį. Šiandien E. Matakas - tituluotas plaukikas, jau dalyvavęs Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse, besiruošiantis lapkričio pabaigoje Brazilijoje vyksiančiam pasaulio plaukimo čempionatui. Nuolat gerėjančiais rezultatais džiugina lengvaatlečiai broliai Paulius ir Petras Krapikai, Modestas Grauslys. Pastarasis sportininkas šiais metais vykusiame Europos lengvosios atletikos čempionate, šokdamas į tolį, jau įvykdė 2020 metų parolimpinių žaidynių normatyvą. Tradiciniais yra tapę "Parolimpiečio" rengiami baidarių žygiai Lietuvos upėmis, stovyklos Šventojoje regėjimo negalią turintiems vaikams. Tiek žygiuose, tiek stovyklose dalyvauja ne tik klubo nariai ir jų atžalos, kviečiami prisijungti ir kiti Kaune gyvenantys aklieji bei silpnaregiai, jų vaikai. Rugsėjo pabaigoje "Parolimpietis" oficialiai paminėjo penkiolikos metų veiklos sukaktį. Buvo pašventinta klubo vėliava, padėkota rėmėjams. Klubą pasveikino ir už nuoseklią veiklą dirbant regėjimo negalią turinčių žmonių labui dėkojo Kauno miesto savivaldybė ir jos meras Visvaldas Matijošaitis. 

J. Miliauskas yra ne tik nepavargstantis sporto organizatorius, bet ir vienas iš Kauno Žaliakalnio seniūnijos seniūnaičių, bendruomenės centro "Spindulys" pirmininkas. 

"Spindulio" bendruomenė apima penkias gatves, kuriose gyvena regėjimo negalią turintys žmonės, - pasakoja J. Miliauskas, - veikiant kartu su bendruomene, pavyko atlikti daug gerų darbų. Žemgulio gatvėje sutvarkytas sporto aikštynas, išlieta nauja danga, pastatyti nauji krepšinio stovai, nauji suoliukai, įrengti šeši treniruokliai. Vaikams atnaujintos smėlio dėžės, sūpynės. Norėjome, kad turėtų kur ateiti ir regėjimo negalią turintys tėvai, ir jų atžalos. Telkiame bendruomenę, skatiname aktyviai leisti laisvalaikį, sportuoti." 

J. Miliausko dešinioji ranka visus tuos penkiolika metų buvo Kristina Mačiutaitė. 2015 m. mergina apdovanota specialiu prizu už reikšmingus, neatlygintinus darbus Kauno bendruomenės labui - Gerumo kristalu. Apdovanojimas jai įteiktas 2016 m. pradžioje Kauno miesto rotušėje. 

"Sporto klube yra labai daug veiklos, - sako Kristina, - treniruotės jaunimui, vasarą - sporto stovyklos neįgaliems, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams. Tos stovyklos man pačiai yra labai mielos ir ilgam įsimenančios." 

K. Mačiutaitė yra Kauno Žaliakalnio mikrorajono "Spindulio" bendruomenės savanorė: veda senjorams mankštą, padeda organizuoti sporto ir kultūrinius renginius. Tačiau bendruomenės nariai ne tik mankštinasi, linksminasi ar kaip kitaip maloniai leidžia laiką. Dažną spaudžia žemiški rūpesčiai. "Bendradarbiaujame su Maisto banku, - pasakoja K. Mačiutaitė, - iš jo gauname maisto davinius, daliname labiausiai jų reikalingiems." 

Pati Kristina yra puiki plaukikė, daugkartinė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių čempionatų nugalėtoja ir prizininkė. Mergina jau dalyvavo negalią turinčio jaunimo žaidynėse Čekijoje, tarptautinėse plaukimo varžybose Vokietijoje. O 2015 m., plaukdama Baltarusijoje, parodė rezultatą, prilygstantį šios šalies sporto meistrės vardui. 

"Nežinau, kaip kitiems plaukikams, - 2016 m. pradžioje duotame interviu pasakojo mergina, - bet man smagu tiesiog ateiti į baseiną. Pradedu treniruotis dažniausiai anksti ryte, šeštą valandą. Vasarą tokiu metu jau švinta. Baseine esi viena, plauki ir matai, kaip į vandenį atsimuša saulės šešėlis. Jauti vandens šnaresį, grybšnio garsą. Jeigu susergu ar dėl kokių kitų priežasčių ilgesnį laiką nenueinu į baseiną, aš jo tiesiog pasiilgstu." 

Kalbėti apie ateitį visada šiek tiek rizikinga - gali įvykti, gali ir neįvykti. J. Miliauskas, nors vadovauja visai Aklųjų sporto federacijai, nuo klubo veiklos nenutolo, jo galvoje - tarptautinis baidarių žygis Lietuvos upėmis. K. Mačiutaitė taip toli į priekį nežiūri: artėja metų pabaiga, o su ja - ir kalėdinė vakaronė bendruomenės nariams. "Parolimpietis" gali pelnytai pasigirti ne tik sporto aukštumų siekiančiais savo nariais, bet ir ištikimais rėmėjais, nuoširdžiais aklųjų sportininkų ugdytojais - treneriais. Aklieji sportininkai jau patyrė, kad ir kokios varžybos Kaune bevyktų, klubas mielomis širdžiai dovanėlėmis apdovanoja visus: ir saviškius, ir jų varžovus!