NAUJOS TECHNOLOGIJOS

Augustinas ROTUNDAS

SKAITMENINĖS ERDVĖS ASTRONAUTAI


"Lietuvoje informacinių technologijų teikiamos galimybės praktiškai yra tokios pačios kaip ir Amerikoje ar išsivysčiusiose Vakarų šalyse, didžiulis skirtumas - mūsų pačių žinios, mažesnis kompiuterių ir specialiosios technikos priemonių kiekis. Tikiuosi, kad ši situacija einant metams gerės. Vienu svarbiausių mūsų tikslų laikau mokymą ir tęstinį mokymąsi. Galime kalbėti apie pirmuosius informacinių technologijų naudojimo pavyzdžius bendrojo lavinimo mokyklose. Štai integruotai besimokanti antrokė pradeda įgyti pirmuosius darbo su kompiuteriu įgūdžius - tuo džiaugiasi ir tėvai, ir mokytojai - dešimtą klasę baigiantis vaikinas technologijomis jau naudojasi pilnai. (...) Kita sritis - suaugusiųjų mokymas. Didelę reikšmę teikiu galimybei akliesiems įsigyti Europos kompiuterinio vartojimo sertifikatą. Taip, kaip įsigyjamas ir visuotinai pripažįstamas vairuotojo pažymėjimas, lygiai taip įsigyjamas ir kompiuterių vartotojo sertifikatas. (...) Internetas ir kita informacinė aplinka, kuria naudojasi regintieji - būtina į šį reikalą pažvelgti diskriminacijos aspektu. Informacija, kuri prieinama visai visuomenei, turi būti atitinkamais formatais prieinama ir žmonėms su negalia, taip pat ir neregiams." 

Tai tik kelios mintys iš informacinių technologijų tarp Lietuvos aklųjų ir silpnaregių pradininko, šių technologijų eksperto, Vito Purlio pranešimo, skaityto 2001 metais LASS 75-mečiui skirtoje mokslinėje konferencijoje. Deja, nei V. Purlio, nei dar vieno kompiuterių eros pionieriaus - Remigijaus Audiejaičio tarp mūsų jau nebėra. 

 

Tokia buvo pradžia 

Prieš 25-erius metus, 1992-aisiais, iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Overbruko aklųjų mokyklos tarptautinės programos, grįžo trys jauni aklieji ir silpnaregiai: du - R. Audiejaitis ir S. Mechas pasirinko studijas, o V. Purlys Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (LASUC) įkūrė Kompiuterių technikos taikymo skyrių. Lietuvoje prasidėjo nauja - aklųjų ir silpnaregių kompiuterinio raštingumo era. Į minėtą skyrių atkeliavo pirmieji kompiuteriai, pirmieji anglų, o po kiek laiko lietuvių kalbos pagrindu veikiantys kalbos sintezatoriai, brailio spausdintuvai. Po kelerių metų skaitytojus pasiekė pirmosios šiame centre kompiuteriais parengtos ir naujaisiais spausdintuvais išspausdintos brailio knygos, kalbančios lentos "Intellikeys" ir kitokios anksčiau nematytos naujovės. Vis daugiau neregių kompiuterius pradėjo naudoti tiesioginiame darbe, namuose, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose. Viena kompiuterių karta keitė kitą, senesnes, lėtesnes IT, naujesnės ir pažangesnės, kol atkeliavome iki šių dienų - šviesolaidinio interneto, išmaniųjų telefonų. Daugelis be šių technologijų jau neįsivaizduojame savo darbo, mokymosi, laisvalaikio, o viso to pradžia yra 1992-ieji, vieno žmogaus - V. Purlio iniciatyva, supratimas, kad ateitis priklauso informacinėms technologijoms ir kad aklieji turi tam ruoštis. 

Popietė bibliotekojeRugsėjo 13 dieną Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB), surengta popietė "Skaitmeninės erdvės astronautai", skirta aklųjų kompiuterinio raštingumo 25-mečiui Lietuvoje paminėti. Popietėje šiltai prisimintas aklųjų kompiuterinio raštingumo pradininkas V. Purlys, pirmieji jo įkurto Kompiuterių technikos taikymo skyriaus žingsniai. Prisiminimais dalijosi informacinio raštingumo tarp neregių pionieriai: Gintaras Norkus, Karolis Verbliugevičius, Sergejus Mechas. Pirmuosius su aklaisiais darbo metus ir V. Purlį prisiminė buvusi kolegė, šiuo metu dirbanti LR švietimo ir mokslo ministerijoje, Regina Labinienė. 

"1991 metai. Reikia vykti į Ameriką, o tvirtos valiutos bilietams įsigyti - nėra. Iš kur gauti, ko prašyti? - šių eilučių autoriui prieš ketvirtį amžiaus pasakojo V. Purlys. - Suku galvą ir vienaip, ir kitaip - kas galėtų turėti ir paremti? Nagi medžiotojai - jie parduoda sumedžiotų gyvūnų kailius už tvirtą valiutą! Kreipėmės, suprato, parėmė. Nuvykome į Ameriką, pamatėme, kaip gyvena ir dirba laisvasis pasaulis. Jau tuomet JAV aklųjų veikla - mokymasis, darbas - buvo siejama su sparčiai tobulėjančiomis kompiuterių galimybėmis." 

"Nuvykus į Ameriką, pirmiausia ištiko kultūrinis šokas, - mintimis dalijosi S. Mechas, - apie tai galima kalbėti labai daug, bet tai subjektyvūs įspūdžiai. Svarbiausia - "raketa" buvo paleista teisinga kryptimi ir nemažindama greičio, skrieja iki šiol. Keičiasi technologijų ir mūsų, jas vartojančių, galimybės, bet kryptis buvo pasirinkta teisinga." 

K. Verbliugevičius į Kompiuterių technikos taikymo skyrių atėjo po neseniai patirtos avarijos, pakeitusios visą tolimesnį jaunuolio gyvenimą. "Pirmieji kompiuteriai, darbas DOS (diskinė operacinė sistema) aplinkoje manęs itin nesužavėjo, - prisimena Karolis, - bandžiau, mokiausi, bet visam tam neteikiau pernelyg didelės reikšmės. Atėjo "Windows" ir supratau, kad čia yra jėga." 

Jaunuolis greitai ne tik pats puikiai įvaldė naująją "Windows" aplinką, bet ir pradėjo mokyti kitus neregius, išleido keletą garsinių mokymo priemonių, kuriomis kai kas naudojasi iki šiol. Dabar K. Verbliugevičius - verslininkas, kelių masažo salonų įkūrėjas, keleto garsiausių, technines pagalbos priemones akliesiems gaminančių, kompanijų atstovas Lietuvoje. 

 

Dabartis ir ateitis 

Informacinių technologijų proveržis dažniausiai siejamas su jaunimu, tačiau ne mažiau įdomu tai, kad jomis beveik iškart susidomėjo ir vyresni, net senjorų amžiaus sulaukę, aklieji ir silpnaregiai. Nesunkiai rastume keliasddešimt vyresnio amžiaus neregių, kurie laisvai naršo internete, naudojasi elektroniniu paštu, liečiamaisiais telefonais, mat šie jau seniai iš telefonų yra virtę mažais galingais kompiuteriais. Vienas jų - žurnalistas, buvęs Aklųjų bibliotekos darbuotojas, Saulius Plepys - iki šiol kompiuteriu ne tik naršo po internetą, bet ir žaidžia šachmatais. S. Plepys yra bene vienintelis Lietuvoje neregys, pamėgęs tokį bendravimo su kompiuteriu būdą. 

Popietėje "Skaitmeninės erdvės astronautai" dalyvavo ir praktine patirtimi naudojantis informacinėmis technologijomis dalijosi būrys jaunosios kartos atstovų: Gintautas Gečas jais susidomėjo dar gyvendamas ir mokydamasis Tauragėje - dabar tai tiesioginis jo darbas - Ugnė Žilytė - besimokydama Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Mergina Vilniaus universitete studijuoja vokiečių kalbą ir ispanų kultūrą, o kompiuteris jos rankose prabyla keliomis kalbomis. Negalėjusiai popietėje dalyvauti Eglei Jarmolavičiūtei kompiuteris suteikė galimybę Lietuvos radijuje dirbti garso režisiere, o Aurimas Papečkys jį naudoja kurdamas muziką. 

Informacinės technologijos - ne tik kompiuteriai ir jau kasdienybe tapęs internetas. Mobilieji telefonai, jiems kuriamos programėlės, brailio eilutės - viskas keičiasi fantastišku greičiu, o tarp jų pasiklysti gali net patyrę skaitmeninių erdvių "astronautai". Kas patogiau, ekrano skaitytuvas "Jaws" ar NVDA, brailio eilutė ar balso sintezė - tai tik keletas klausimų, apie kuriuos kiekvienas kompiuteriu dirbantis neregys turi savo nuomonę ir apie kuriuos diskutuoti galima labai ilgai. Popietės pabaigoje LASS respublikinio centro darbuotojas Gediminas Jonikaitis papasakojo apie artimiausius darbus IT pritaikant aklųjų poreikiams: toliau tobulinama 2015 m. sukurtas lietuvių kalbos sintezatorius LIEPA, kuriama jo versija, pritaikyta "Android" platformai, sukurtas naujas kalbančio bankomato pavyzdys. LAB darbuotojas Nerijus Griciūnas pristatė naują mobiliąją programėlę, skirtą virtualios bibliotekos "Elvis" vartotojams ir paprašė ją aktyviai testuoti. Kol kas programėlė prieinama tik "Android" įrenginių vartotojams, tačiau netrukus ji turėtų būti pasiekiama ir besinaudojantiems "Apple" įrenginiais. 

Šiek tiek liūdna, kad neliko V. Purlio įkurto Kompiuterių technikos taikymo skyriaus - greitai po įkūrėjo mirties, peržiūrint LASUC struktūrą, jis buvo panaikintas. Liūdna ne todėl, kad apima sentimentai praeičiai, bet dėl to, kad jį įkurti reikėjo energijos, pastangų, išmanymo, o likviduotas kažkaip tyliai, nepastebimai. Tiesa, minėtasis skyrius kaip struktūrinis padalinys priklausė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrui, o šio šeimininkas yra LR švietimo ir mokslo ministerija. Taigi LASS lyg ir neturėtų reguliuoti, kaip turi gyventi ir tvarkytis ne jai pavaldi įstaiga, juo labiau, kad ir buvusi įstaigos direktorė praėjusią vasarą kiek netikėtai pasiprašė išleidžiama į užtarnautą poilsį, o naujoji tikrai nežinos, kas kada ir dėl kokių priežasčių buvo panaikinta, kas su kuo sujungta ar prijungta. Vis dėlto, kažkur komunikacija ir tarpusavio supratimas stringa, kažkas, anot princo Hamleto, "Danijos karalystėje" išsiderinę ir niekaip iki šiol nesusiderina. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]