SPORTAS

Andrius VAINORAS

SENOS PERGALĖS IR NAUJI IŠŠŪKIAI


Netrukus sukaks metai, kai Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse Lietuvos golbolo rinktinė laimėjo auksą. Pergalė ilgai laukta, pelnyta daugelio metų atkakliu darbu ir sūriu prakaitu tikrąja šio žodžio prasme. Per treniruotes jo išlieta daug, dar daugiau - Rio arenose tvyrant trisdešimties laipsnių karščiui. Tačiau džiaugsmo akimirkos trumpos ir praeina jos pernelyg greitai, o patys sportininkai sako, kad iškovoti vieną ar kitą titulą dažnai būna lengviau nei jį išlaikyti. Prasidėjo naujas olimpinis ciklas, laukia nauji čempionatai ir turnyrai, kuriuose iš naujo reikės įrodinėti, kad esame stipriausi. Vienas jų - jau visai netrukus, rugsėjo viduryje Suomijoje prasidėsiantis Europos golbolo čempionatas. Kaip sekasi Lietuvos golbolo rinktinei jam ruoštis, kas per tuos metus įvyko gera ar bloga jos padangėje? 

Iškart po parolimpinių žaidynių apie sportinės karjeros pabaigą pranešė vienas tituluočiausių rinktinės žaidėjų ir iškovotų aukso medalių "kaltininkų" - Genrik Pavliukianec. "Pasitraukiau iš aikštelės, bet ne iš golbolo pasaulio", - sako G. Pavliukianec, - šiuo metu kaip savanoris padedu nacionalinei Ukrainos rinktinei rengtis Europos čempionatui. Komanda jauna, atkakli, bet treniruodamasi ir dalyvaudama varžybose iki šiol neturėjo aiškios strategijos. Balandžio mėn. dalyvavau Ukrainos rinktinės stovykloje Poltavoje, dar viena stovykla laukia rugpjūčio pabaigoje. Rezultatai kol kas neblogi: keliuose paskutiniuosiuose turnyruose Ukrainos komanda buvo tarp prizininkų. Kaip seksis Europos čempionate, greitai pamatysime." G. Pavliukianec taip pat savanoriauja Lietuvos aklųjų bibliotekoje, padeda dirbant su skaitmeniniais įrašais. 

Po pergalingo lietuvių žaidimo Rio de Žaneire apie golbolą daugiau sužinojo visuomenė. Ne tik sužinojo, bet ir pradėjo juo domėtis. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo - pavasarį vienas garsiausių Lietuvos dizainerių Aleksandras Pogrebnojus rinktinei sukūrė naujus marškinėlius, padėjo prie jų priderinti kitas aprangos dalis. Pats A. Pogrebnojus paklaustas, kaip susidomėjo šiuo aklųjų žaidimu ir kodėl apskritai ėmėsi tokio darbo, nedaugiažodžiavo: "Aklieji, kaip ir regintieji, irgi turi atrodyti gražiai, jaustis patogiai. Susitikome, aptarėme, ko vyrai nori, ir padariau." Birželio mėn. Trakuose vykusiame tarptautiniame golbolo turnyre lietuviai jau žaidė vilkėdami A. Pogrebnojaus sukurtais marškinėliais. Pačių žaidėjų nuomone, jie ne tik gražūs, bet ir patogūs: gerai sugeria prakaitą (o jo per varžybas išliejama daug), audinys pasižymi kitomis sportinei aprangai reikalingomis savybėmis. 

Golbolininkai vilki A. Pogrebnojaus sukurtus marškinėlius

Dar vienos dovanos Lietuvos golbolo rinktinė sulaukė šią vasarą - patalpas rengtis Europos čempionatui jai suteikė UAB "Universali arena", valdanti didžiausią Vilniuje "Siemens" areną. Iki šiol visoms svarbiausioms varžyboms rinktinė ruošdavosi "Šaltinio" sporto klubo salėje. Anot pačių žaidėjų, pasikeitimas turėtų išeiti į naudą: žaidžiama ant kitokios dangos, pratinamasi prie kitokios akustikos nei tada, kai treniruojamasi savo pačių sporto salėje. Be to, ant arenos parketo kitaip rieda ir šokinėja golbolo kamuolys - prie šito irgi reikia priprasti. 

"Siemens" arenos renginių skyriaus vadovė Eglė Gudauskienė "Mūsų žodžiui" sakė: "Siemens" arena - ne tik krepšinis, ledo ritulys ar rankinis. Esame universali arena, bendradarbiaujame su įvairiomis sporto federacijomis, plečiame arenoje vykstančių varžybų diapazoną. Pati apie golbolą žinojau dar prieš parolimpines žaidynes, bet rimčiau pasidomėti taip ir neteko. Po žaidynėse iškovoto aukso žaidimas ir viskas, kas su juo susiję, aktualizavosi - nusprendėme komandai treniruotėms pasiūlyti "Siemens" areną." 

Kiek kita proga, liepos 26 dieną surengtoje spaudos konferencijoje arenos atstovai kalbėjo: "Norime ir toliau bendradarbiauti su Lietuvos parolimpiniu komitetu. Kalbamės apie įvairias galimybes, pavyzdžiui, surengti tarptautines varžybas. Tikimės, kad prie tokių iniciatyvų prisidės ir sostinės valdžia, nes manome, kad bendromis pastangomis surengtas aukščiausio lygio golbolo turnyras sudomintų daug žmonių." 

"Siemens" arenoje golbolo rinktinė nemokamai treniravosi beveik pusantro mėnesio, treniruotes vainikavo rugpjūčio pradžioje taip pat šioje arenoje įvykęs Lietuvos atvirojo golbolo čempionato baigiamasis etapas. Po jo rinktinei prasideda baigiamoji pasirengimo Europos čempionatui atkarpa. 

 

Ar laivas be kapitono? 

Bene viena iš netikėčiausių naujienų po iškovoto parolimpinio aukso buvo tai, kad praėjusį rudenį Lietuvos golbolo rinktinė liko be savo vyriausiojo trenerio ir stratego, daugiau nei dešimtmetį ją vedusio iš vienos pergalės į kitą, Karolio Levickio. Ar treneris nepanoro toliau dirbti su komanda, ar komanda atsisakė trenerio, žaidėjai nelikę apie tai daugiažodžiauti. Būta objektyvių, finansinių, priežasčių (Vilniaus miesto savivaldybė treneriui daugiau nebemokėjo atlyginimo), matyt, būta ir subjektyvių aplinkybių, kurių narpliojimas vargu ar įneštų daugiau aiškumo ir jau nieko nebepakeistų. Šiaip ar taip, laivas liko be kapitono, bet kurso neprarado ir sukinėtis vienoje vietoje nepradėjo - anot pačių žaidėjų, treniruočių procesas nesustojo. Šių metų vasarį su komanda pradėjo dirbti naujas treneris Šarūnas Juchna, iš pradžių visuomeniniais pagrindais, o nuo gegužės - pagal darbo sutartį. 

Pats Š. Juchna prisipažįsta, kad pradėdamas treniruoti golbolo komandą, apie šį žaidimą beveik nieko nebuvo girdėjęs. "Edukologijos universitete studijavau kūno kultūrą ir sportavau, buvau biatlonininkas. Komanda neturėjo trenerio, o aš tuo metu ieškojau darbo, - pasakoja treneris. - Kol kas viskas nauja, pačiam tenka daug mokytis, analizuoti tiek varžovų, tiek saviškių žaidimą. Daug bendrauju su komanda, per varžybas kartu analizuojame klaidas, varžovų žaidimą." 

Įdomus naujojo trenerio pastebėjimas apie golbolą kaip apie sporto šaką apskritai: "Kol pats nepabandei savo kailiu, nelabai supranti, koks tai vyriškas žaidimas." Anot Š. Juchnos, vienas svarbiausių jo, kaip trenerio, uždavinių - išmokti vadovauti komandai, kai reikia, būti griežtam. Kol kas tai sekasi ne visada. Pats Š. Juchna yra ne tik biatlonininkas, bet propaguoja ir jogą, lanko jos treniruotes. Asmenybė visa savo esybe dvelkia susikaupimu, noru gilintis labiau į vidaus nei į išorės pasaulį. Pradėti vadovauti komandai, vesti ją į pergales - uždavinys ne iš lengvųjų, bet mokėdamas, išmanydamas dar niekas negimė. Nederėtų pamiršti, kad po Atėnų parolimpinių žaidynių komandą ėmęs treniruoti K. Levickis irgi pradėjo praktiškai nuo nulio. Apie silpnąsias komandos puses prieš Europos čempionatą naujasis treneris nelinkęs atvirauti. Stipriosios pusės - žaidėjai ilgą laiką treniruojasi kartu, vienas kitą gerai supranta, patys pastebi savo klaidas. 

Jau metai golbolo rinktinėje trenerio asistente dirba šiemet Vilniaus universitete biologijos specialybę baigusi Adelė Markevičiūtė. "Su golbolu susipažinau būdama dar moksleivė renginyje, organizuotame Baltosios lazdelės dienai, - pasakoja Adelė, - atėjau, pamačiau, patiko. Pradėjau domėtis daugiau. Pasiteiravau, gal galėčiau kuo nors prisidėti prie šios sporto šakos vystymo? 

Iš pradžių tapau vartų teisėja, kai suėjo aštuoniolika metų - aikštės teisėja. Būdama aikštės teisėja, bendravau su komanda, ateidavau padėti pasiruošti varžyboms. Kai praėjusią vasarą prieš parolimpines žaidynes komanda ieškojo trenerio asistento, pasiūlė šią vietą man. Sutikau ir iki šiol čia dirbu. Asistento darbas treniruočių metu - teisėjauti, fiksuoti klaidas. Tarp treniruočių daug organizacinio darbo: bendravimas su kitų komandų treneriais, stovyklų planavimas, varžybų ieškojimas. Varžybų metu tenka lydėti komandą ir jai padėti, analizuoti rungtynes". Anot A. Markevičiūtės, komanda turi tikslą ir dirba. Organizaciniai sutrikimai būna laikini. 

 

Turnyras rėmėjams 

Lietuvos golbolo rinktinė ne tik ruošiasi Europos čempionatui, bet ir populiarina šį žaidimą visuomenėje, rengia parodomąsias varžybas, bendrauja su rėmėjais. Iškart po liepos 21-23 dieną Kaune vykusio tarptautinio turnyro Vilniaus Vytauto Didžiojo LIONS klubo taurei laimėti, sostinėje, "Siemens" arenoje, vyko nedidelis turnyras, kuriame golbolo aikštelėje jėgas išmėgino ištikimiausi rinktinės rėmėjai: "Siemens", UAB "Trans.eu Baltic", Vilniaus Vytauto Didžiojo LIONS klubo ir Lietuvos parolimpinio komiteto (LTOK) komandos. "Siemens" arena ir "Trans.eu Baltic" į kovą stojo turėdamos po dvi komandas, be to, "Trans.eu Baltic" įsteigė net specialią turnyro taurę. Po atkaklių kovų pirmąją vietą užėmė "Trans.eu Baltic" pirmoji komanda "Viktoras ir draugai", antrieji liko Lietuvos parolimpinio komiteto atstovai, tretieji - viena iš šeimininkų komandų. 

Po turnyro "Siemens" arenos marketingo vadovas Jurgis Jurevičius pasakojo: "Džiaugiamės komandą priėmę treniruotis savo arenoje. Ateidavome pasižiūrėti, kaip viskas vyksta. Dar įdomiau tapo, kai pamatėme iškovotą parolimpinį auksą, todėl su nekantrumu laukiau šito turnyro. Užsidėjus akinius viskas sulėtėja. Labai atidžiai klausaisi kiekvieno garso, stengiesi reaguoti. Sunku susiorientuoti, bet tuo šitos varžybos ir žavios." 

"Parolimpinio komiteto komanda užėmė garbingą antrąją vietą, - linksmai nusiteikęs pasakojo LPOK generalinis sekretorius Paulius Kalvelis, - parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius įrideno net tris įvarčius, užtat aš pats tris įvarčius praleidau. Kažkada golbolą esu žaidęs, bet tų įgūdžių jau, matyt, nebeliko. Visur reikalingas darbas, nuolatinės treniruotės." 

Turnyre be saviškių, lietuvių, taip pat dalyvavo Vytauto Didžiojo LIONS klubo kvietimu Lietuvoje viešintys jaunuoliai iš Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos. Anot ispano Chulio: "Nuostabi, nepakartojama patirtis. Rekomenduočiau kiekvienam šį žaidimą išbandyti". 

Vieno iš rėmėjų, UAB "Trans.eu Baltic" direktorius Daniel Gvozdovič dar prieš šį turnyrą sakė: "Kartą pabandžiau ir supratau, koks tai sudėtingas žaidimas. Išmoksti geriau girdėti, įsiklausyti, įsidėmėti garsą. Kai mūsų komanda laimėjo auksą, apie ją daug rašė, kalbėjo. Vėliau tas dėmesys nuslūgo. Norime, kad parolimpiniu auksu Lietuvos golbolo pasiekimai nesibaigtų. Nusprendėme komandą paremti, kad siektų naujų pergalių, skatintų kitus nematančius ir silpnai matančius žmones ieškoti naujų galimybių. Norint tapti tikrais savo srities lyderiais, neužtenka aikštelėje vien pamėtyti golbolo kamuolį - reikia mankštintis, turėti gerą fizinį pasirengimą. Gimnastiniai kamuoliai, svarmenys kainuoja nemažus pinigus. Vien išvykti į varžybas užsienyje reikia apie pusantro tūkstančio eurų, kuriuos žaidėjai turi susirasti patys. Nenorime dovanoti bet ko, jie sako, ko reikia, mes skiriame lėšų." 

Suprantama, turnyras "Siemens" arenoje labiau priminė ne nacionalinės golbolo rinktinės treniruočių šiokiadienį, bet šventadienį. Pralaimėjusių nebuvo, net jeigu įmuštų ir praleistų įvarčių santykis rodė akivaizdžiai ką kita. Rėmėjai dar kartą turėjo galimybę įsitikinti, koks tai vyriškas, kietas, atkaklumo, gero sportinio pasirengimo ir nuolatinių treniruočių reikalaujantis žaidimas. Kaip seksis Lietuvos rinktinei rugsėjo viduryje prasidedančiame Europos čempionate, netrukus pamatysime ir išgirsime. Sena kaip pasaulis tiesa: kamuolys apvalus, šiandien rieda į varžovo vartus, rytoj gal riedės į tavuosius... Belieka komandai palinkėti, kad pergalės įkvėptų, kaip patys sportininkai tokiais atvejais sakytų, "užvestų", o nesėkmės netaptų priežastimi nukabinti nosis. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]