LASS LITERATŲ KŪRYBA

Bronius KONDRATAS

Žiedų lietus 

Ta dulksna, ta miglonė šviesi, 

Viršum sodų ir lauko plataus, 

Virš mergaičių po tuo debesim, 

Kai jos krykščia ir šaukia lietaus. 

O nukrinta pirmieji lašai, 

Bet mergaitės dar suka ratus, 

O jų skruostais, perliukais mažais, 

Saulės lyjamas krinta lietus. 

Jį vadina žiedų lietumi, 

Kai aplink, kai žiedų per akis, 

Kai per širdį žvaigždžių naktimis, 

Kažkas krinta – kažko netenki. 

* * * 

Jau be rugio, jau tuščios ražienos 

Lieka vertos, kad jas prisiminčiau – 

Kas aš būčiau be tikslo, to vieno – 

Atramos savo kylančiai minčiai. 

Obelis 

Vienam vis laimės stinga, 

Kitam jos už kelis, 

O man žiedais palinkus 

Dainavo obelis. 

Sakiau, obels užtenka, 

Ir laimės man gana, 

Bet nusvarino ranką 

Jos žiedlapių daina. 

O buvo už obels tos 

Dešimtmečių eilė, 

Ir rudenys pagelto 

Jaunystės didelės. 

Tokios šviesios kaip saulė 

Visų jaunų dienų, 

Ir taip pilkos kaip sauja 

Tos saulės pelenų. 

Ir būna, laimės stinga, 

Kol nelauktai kely 

Visais žiedais palinkus 

Sutinka obelis. 

Man spindulį atsiųsk 

Žvaigždžių raštus skaitys 

Kas aukštumų išdrįsta, 

Tokia žmogaus lemtis: 

Pakilti ir vėl kristi. 

Pakilti į erdves 

Į begalinę būtį, 

Nežinoma žvaigžde 

Nukristi ir sudužti, 

Nes sutverti žeme 

Mes ir padangių godūs, 

Mes į žvaigždžių gelmes 

Į kūrinijos sodus. 

Surasti apkabint 

Panašų nepanašų – 

Ak, nuostabiai graži 

Žvaigždė visatos rašto. 

Šiąnakt dangus šviesus. 

Antai, žvaigždė nušvito. 

Man spindulį atsiųsk 

Kaip tą jaunystės rytą. 

* * * 

Pašaukti vienas kitą surasti, 

Iš minios panašumo išėjom 

Visų vėtrų žeme neramia – 

Dėl savos, tos vienos Dulcinėjos 

Buvo eita malūnų žeme, 

Buvo miestai, kaip didelės brastos, 

Buvo pilys užgintos, užsklęstos – 

Taip legendomis virtome mes. 

Diena ir naktis 

Nenorėjau patirti, o teko – 

Tarsi tūkstančio metų nakty, 

Neaplenkę, aplenkt nežadėję 

Mano žemėje džinai pikti 

Juodą saulę parito į taką – 

Ir ten juodos lelijos žydėjo, 

Bet ugniakurą kūrė viltis 

Ir tūkstančius saulių žadėjo.