NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

AR VISADA VIEN BLOGIS?


Socialinių įmonių ateities klausimas pastarąjį pusmetį nedavė ramiai miegoti tiek jose dirbantiems neįgaliesiems, tiek šių įmonių vadovams. Praėjusiame „Mūsų žodžio„ numeryje bandėme šią situaciją aptarti. Kodėl tik bandėme? Todėl, kad aiškaus atsakymo iki šiol niekas neturi. Nuo birželio 1 dienos turėjo įsigalioti naujasis Socialinių įmonių įstatymas – neįsigaliojo, birželio viduryje pateiktas naujas Užimtumo įstatymo projektas, įsigaliojęs nuo 2017 m. liepos 1 dienos. Pats naujasis Užimtumo įstatymas ne toks ir naujas, priimtas dar praėjusių metų birželio mėn., bet per metus buvo priimti tam tikri jo pakeitimai, kai kurie, susiję su neįgaliųjų užimtumu – vos ne paskutinę akimirką.  

Vienas iš socialinių įmonių pertvarkos iniciatorių, LR Seimo narys Justas Džiugelis neslepia: ateityje socialinių įmonių, kaip reiškinio, turės nelikti. Birželio viduryje „Mūsų žodžiui„ jis sakė: „Naujasis Socialinių įmonių įstatymas greičiausiai bus priimtas Seimo rudens sesijoje, jis skirtas pereinamajam laikotarpiui, kol šių įmonių neliks. Kaip alternatyva Socialinių įmonių įstatymui, priimtas naujasis Užimtumo įstatymas. Šiuo įstatymu ateityje galės pasinaudoti neįgaliuosius įdarbinantys juridiniai asmenys, nebūtinai turintys socialinės įmonės statusą.„  

Anot J. Džiugelio, ar socialinės įmonės išliks, ar jų neliks, sunkią negalią turintys žmonės nenukentės, o juos įdarbinančios įmonės, tokios kaip UAB „Liregus„, galės gauti paramą ir ateityje. Įstatymų leidėjų pastangos nukreiptos prieš įmones, įdarbinančias nesunkią negalią turinčius žmones, galinčius dirbti atviroje rinkoje.  

"Liregus" direktoriaus L. Kirkilovskio teigimu: "Sugriovus socialines įmones, didžioji dalis jose dirbančių žmonių, eis namo..."UAB „Liregus„ direktorius Leonas Kirkilovskis į tai replikuoja maždaug šitaip: „Politikai mielai kalba apie tai, kad sunkiausią negalią turinčius žmones įdarbinančios įmonės ir toliau galės tikėtis valstybės paramos, tačiau, kai pradedi teirautis, kaip konkrečiai jos bus remiamos, nieko aiškaus pasakyti negali. Kiekvienos įmonės vadovas žino, jeigu įmonė neturės aiškios vizijos metams ar dvejiems į priekį, reikalai prasti. Kaip galima turėti viziją, jeigu nežinome, kiek ir kaip kitais metais būsime remiami, ar galėsime užsakovams pasiūlyti palankesnę kainą, nekalbant jau apie tai, kad su visais jais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, kad įmonė jiems turi įsipareigojimų.„  

Liepos pradžioje įvyko LASS turto ir ūkio reikalų komisijos posėdis. Kaip ir buvo galima tikėtis, jame irgi vyravo socialinių įmonių reikalai.  

„Iki praėjusių metų pabaigos socialinių įmonių įvaizdis visuomenėje buvo pakankamai teigiamas, – komisijos nariams sakė L. Kirkilovskis. – Po naujųjų metų viskas netikėtai persivertė į kitą pusę. Socialinės įmonės imtos pateikinėti tik neigiamoje šviesoje. Kodėl? Baigėsi įmonių rėmimas (buvo remiamos 70 proc.) iš ES struktūrinių fondų. Politikai, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suprato, kad vienaip ar kitaip šitą klausimą reikės spręsti: vienas kelias – surasti trūkstamą dalį pinigų, kitas – pakeisti įstatymą pritaikant tai daliai pinigų, kurią valstybė socialinėms įmonėms skyrė iki šiol. Buvo daug diskusijų, nuomonės ir interesai išsiskirdavo, pasiekti visus tenkinančio kompromiso taip ir nepavyko. Socialinėse neįgaliųjų įmonėse, įskaitant ir masažo įmones, dirba apie 300 regėjimo negalią turinčių žmonių. Sugriovus socialines įmones, didžioji dalis jose dirbančių žmonių, eis namo, sėdės tarp keturių sienų, o valstybė jiems mokės socialines išmokas.„  

Komisijos nariai išreiškė, švelniai kalbant, nuostabą Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) šiame ginče užimama pozicija. Užuot ieškojęs bendrų sąlyčio taškų, padėjęs neįgaliesiems išlaikyti turimas darbo vietas, LNF nuolat teigia, kad socialinių įmonių, kaip tokių, nereikia, kad jis atstovauja trylikai didžiausių Lietuvos organizacijų, kurios, kaip ir LNF, pasisako už tai, kad neįgalieji turėtų dirbti atviroje rinkoje, o ne specialiose (segreguotose) įmonėse. Pirmiausia, šiai LNF nuostatai pritaria tikrai ne visos neįgaliųjų organizacijos ir ne visi jų nariai. Apie tai byloja kad ir LASS XXVIII suvažiavimo priimta atitinkama rezoliucija. Antra, anot tris kadencijas LR Seime dirbusio Edvardo Žakario, niekur nėra parašyta, kokį neįgaliųjų procentą įdarbinusi įmonė laikytina specialia, uždara, o kada dar ne. 20 ar 30 proc. dar atvira, o 50 – jau uždara?  

„Kai politikai pradeda kalbėti apie neįgaliųjų įdarbinimą atviroje rinkoje, – sakė L. Kirkilovskis, – aš jiems atsakau: paimkite šimtą sunkiausios negalios UAB „Liregus„ dirbančių žmonių ir įdarbinkite – tuomet patikėsiu, kad tai įmanoma. Tada man imama aiškinti, girdi, Leonai, mes ne jus turėjome galvoje ir pan.„  

Tiek politikai, tiek minėtasis LNF, pasisakydamas prieš neįgaliųjų darbą specialiose socialinėse įmonėse, paprastai remiasi Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencija ir neįgaliųjų teisių komiteto Lietuvai pateiktomis rekomendacijomis, kad neįgalūs žmonės turėtų dirbti ne uždarose įmonėse, bet atviroje rinkoje. Tačiau, anot teisininkų ir kitų, į šį reikalą labiau įsigilinusių žmonių, čia iškyla keletas klausimų. Vienas jų, jau minėtasis, kokia įmonė laikytina specialia, uždara, o kokia – atvira?  

Antrasis: be JT Neįgaliųjų teisių konvencijos ir neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų Lietuvai, yra ir daugiau tarptautinių dokumentų, pavyzdžiui, 2014 m. birželio 17 d. priimtas ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojantis Europos Komisijos reglamentas, kuriame leidžiama remti panašaus pobūdžio įmones, o pagalba joms gali sudaryti net iki 75 proc. įmonės veiklai reikalingų lėšų. Galėtume teigti, kad JT Neįgaliųjų teisių konvencija už kitus tarptautinius dokumentus yra pranašesnė, tačiau labai abejotina, ar tie, kurie juos priiminėja, apie šią konvenciją nėra girdėję ar sąmoningai ją ignoruoja. Be to, ES institucijos labai jautriai reaguoja į bandymus iškreipti rinką, valstybei narei paremiant vieną ar kitą ūkio šaką ir taip sudarant nelygią konkurencinę aplinką. Todėl jeigu net ES leidžiama remti neįgaliuosius įdarbinančias įmones, tai galime daryti prielaidą, kad jokio prieštaravimo tarptautiniams dokumentams ir tarptautinei praktikai čia nesama.  

Teisininkas Giedrius Stoškus atkreipia dėmesį į tai, kad minėto komiteto išvadose teigiama, jog neįgaliųjų darbą uždarose įmonėse galima keisti kitomis veiksmingomis ir efektyviomis priemonėmis bei strategijomis, bet apie jokias veiksmingas priemones ar strategijas šių įmonių priešininkai nekalba. Naujasis Užimtumo įstatymas ir dabar sudaro galimybę rinktis: dirbti socialinėje įmonėje, atviroje darbo rinkoje ar kurti individualią darbo vietą.  

Tiek LNF, tiek ir kai kurie LR Seimo nariai mėgsta rodyti į kitas Europos šalis, girdi, ten tokių socialinių įmonių, kaip Lietuvoje, nesą. Kaip pavyzdys dažnai pateikiama Norvegija. „Europoje neįgaliųjų darbas remiamas įvairiai. Norvegija – turtinga šalis, geros socialinės išmokos, – komentuoja pats joje lankęsis ir domėjęsis neįgaliųjų užimtumu L. Kirkilovskis. – Neįgalūs žmonės ten už darbą pinigų negauna, nueina į fermas, glosto aveles, užsiima kita veikla. Tai užimtumas tikrąja šio žodžio prasme, bet ar galima Norvegijos patirtį beatodairiškai perkelti į Lietuvą? Ar vien iš socialinės išmokos žmogus čia gali oriai išgyventi?„  

E. Žakaris atkreipė dėmesį, kad pavasarį, gavus naujajam Socialinių įmonių įstatymui nepalankią LR Seimo teisės departamento išvadą, Seimo žmogaus teisių komitetas dar paprašė savo išvadą pateikti ir LR Vyriausybės. Vyriausybės išvadą tikėtasi gauti dar liepos mėn., bet jau dabar aišku, kad ji atidėta rudeniui. Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi ir viešai paskelbusi šios išvados projektą, tačiau kad virstų oficialiu dokumentu, jam turi būti pritarta Vyriausybės posėdyje. Neoficialiais duomenimis, nepritariančiųjų įstatymo dvasiai ar bent jau abejojančiųjų jo tikslingumu, tarp politikų daugėja. Komisijos nariai leido sau pajuokauti, kad laikas, ko gera, yra mūsų sąjungininkas. Ar iš tikrųjų yra taip? Ar iš tikrųjų socialinės įmonės yra gėris, o jų nebuvimas – blogis? Esame atviri įvairioms nuomonėms ir diskusijoms. Bet nuomonės ir diskusijos neturėtų virsti manifestais, išankstiniu žinojimu, kas yra gerai, o kas – blogai. Neįgaliuosius įdarbinančiose socialinėse įmonėse (apie LASS įmones niekas ir niekada šito nesakė) tikrai būta rimtų pažeidimų, noro lengvai pasipelnyti neįgaliųjų sąskaita. Tačiau, anot G. Stoškaus, su profesine neįgaliųjų reabilitacija taip pat ne viskas yra gerai: lėšos skiriamos didžiulės, efektyvumas mažas, bet pačios sistemos dėl atskirų neūkiškumo ar lėšų švaistymo atvejų niekas nesirengia griauti. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]