NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

NEĮGALIŲJŲ UŽIMTUMAS POLITIKŲ RANKOSE

Neįgaliųjų įdarbinimo sistema turi keistis! Socialinės įmonės nepateisino į jas dėtų vilčių! 

Seimui pateiktas naujas Socialinių įmonių įstatymo projektas. Baigiamas rengti naujas Užimtumo įstatymas... 

Tokios ir panašios antraštės pastarąjį pusmetį ne kartą sumirgėdavo spaudoje (ir ne tik neįgaliųjų), nenyko iš politikų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkų dienotvarkės. Žinios, kad rengiamas naujas Socialinių įmonių įstatymas, pasiekdavo ir anksčiau, bet jos ir likdavo tik žiniomis ar gal greičiau gandais, kurių niekas nesiimdavo nei patvirtinti, nei paneigti. Pagaliau šių metų pradžioje socialinių įmonių reikalais rimtai susidomėjo LR Seimas. Karščiausi naujojo įstatymo, o kartu ir socialinių įmonių pertvarkos šalininkai - Seimo nariai Justas Džiugelis, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ekonomistė Aušra Maldeikienė. Kodėl prireikė naujo įstatymo? Į jį minėti Seimo nariai atsako maždaug taip: senasis įstatymas turėjo daug spragų, jomis suskubo pasinaudoti nesąžiningi verslininkai prisidengdami neįgaliaisiais ir gaudami iš valstybės milijonines subsidijas. Pateikiami ir skaičiai, kiek neįgalių žmonių iš viso dirba socialinėse įmonėse, kiek iš valstybės jos gauna milijonų, kiek valstybei kainuoja vieno tokioje įmonėje dirbančio neįgalaus žmogaus darbo vieta. Lietuvos neįgaliųjų forumo nuomone (plačiau žr. www.lnf.lt), reikia keisti visą neįgaliųjų įdarbinimo sistemą: neįgalūs žmonės turėtų dirbti atviroje rinkoje, o paramą gauti ne socialinės įmonės, bet kiekvienas darbdavys, kad ir kur neįgalusis dirbtų. Socialinės įmonės, jų asociacijos parlamentarų priekaištus ir kaltinimus piktnaudžiavimu, dangstymusi neįgaliaisiais ne kartą bandė atremti, bet reikalai akivaizdžiai krypo jų nenaudai. Čia turime pastebėti, kad nė viena aklųjų socialinė įmonė į Seimo akiratį, kaip besidangstanti neįgaliaisiais, nebuvo patekusi. Priešingai, jos visada minėtos tarp tų nedaugelio įmonių, kurios atitinka savo paskirtį ir įdarbina sunkiausios negalios žmones. Tačiau bendro neigiamo nusistatymo socialinių įmonių atžvilgiu tai nekeitė. 

Dar sausio mėn. LR Seimo narė A. Maldeikienė ne kartą viešai pareiškė: "Jeigu iki kovo mėn. naujojo įstatymo neparengs jam rengti sudaryta darbo grupė - reikalo imsimės mes!" Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suburta darbo grupė įstatymo projekto taip ir neparengė, tiksliau - savo variantą buvo parengusi dar praėjusių metų rudenį, bet parlamentarai jį atmetė kaip netinkamą. Tuomet, kaip žadėjo, įstatymo rengimo ėmėsi LR Seimas. Buvo suburta nauja darbo grupė, į kurią įėjo ir aukščiau minėti trys Seimo nariai. Įstatymo projektas buvo parengtas per itin trumpą laiką ir turėjo įsigalioti nuo šių metų birželio 1 dienos. Tačiau čia ir prasideda visas įdomumas. Akivaizdu, nuo birželio 1 d. naujasis Socialinių įmonių įstatymas neįsigaliojo. Viena svarbiausių, aiškiausiai matomų priežasčių - nepalanki Seimo Teisės departamento išvada dėl kai kurių įstatymo nuostatų (apie jas šiek tiek vėliau). Ar šito pakako, kad įstatymas neįsigaliotų, geriausiai galėtų atsakyti patys LR Seimo nariai. Nelabai tikėtina, kad priežastis buvo tik ta viena - nepalanki Teisės departamento išvada. Matyt, jų būta daugiau. Šiaip ar taip, griebtasi kito plano: pradėtas rengti naujas Užimtumo įstatymo projektas, kuriame būtų numatytos visos galimos valstybės pagalbos neįgaliesiems rūšys, tik gerokai apipešiotos. 

Paprašytas pakomentuoti situaciją birželio viduryje teisininkas Giedrius Stoškus sakė: "Kol kas nieko aiškaus, vyksta konsultacijos, keičiamasi nuomonėmis, raštais ir beveik kasdien po naujieną. Deja neįgaliųjų socialinėms įmonėms jos nepalankios." 

Kad geriau suprastume įstatymų leidėjų nuotaikas bei ketinimus ir ko iš jų galima laukti, atsiverskime naujojo Socialinių įmonių įstatymo projektą. Nors ką tik sakėme, kad projektas įstatymu taip ir netapo ir, kaip buvo tikimasi, nuo birželio 1 d. neįsigaliojo, bet jo rengėjų pozicija akivaizdi: 

1. Nuo birželio 1 d. stabdyti naujų socialinių įmonių steigimą; 

2. Valstybės subsidiją neįgaliųjų darbo užmokesčiui bei "Sodros" įmokoms skirti tik už tuos neįgaliuosius, kurie socialinėse įmonėse dirbo iki šių metų birželio 1 d. ir neskirti įsidarbinantiems po minėtos datos. 

Būtent ši nuostata, LR Seimo teisės departamento nuomone, yra antikonstitucinio pobūdžio, nes pažeidžia lygiateisiškumo principą. Vienokios sąlygos įsidarbinusiems socialinėse įmonėse iki šių metų birželio 1 d., kitokios - po jos. Į tai, kad ši nuostata yra antikonstitucinio pobūdžio, pirmoji dar balandžio mėn. LR Seimo dėmesį atkreipė Socialinių įmonių asociacija. Nepadėjo. 

Vos pasirodžius naujojo Socialinių įmonių įstatymo projektui, Seime, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje prasidėjo intensyvios diskusijos. LASS pirmininkas Sigitas Armonas su kitų neįgaliųjų organizacijų atstovais ne kartą lankėsi pas Seimo narį J. Džiugelį, LASS įmonių direktoriai L. Kirkilovskis ir E. Žakaris susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, taip pat dalyvavo diskusijoje ir su Seimo nariu J. Džiugeliu. Ar davė visi šie susitikimai kokios nors realios naudos, netrukus galėsime įsitikinti, o birželio viduryje dar viena staigmena - naujas Užimtumo įstatymo projektas! 

Kol taps įstatymu, projektas, reikia manyti, dar ne kartą keisis, tačiau viena jo nuostata itin netikėta: siūloma visą Socialinių įmonių įstatymą pripažinti netekusiu galios, o neįgaliųjų užimtumą remti vadovaujantis - tik Užimtumo įstatymu. "Užimtumo įstatymas veikė ir anksčiau, - sako G. Stoškus, - jo silpna vieta yra ta, kad darbo birža neįgaliųjų užimtumą rėmė tiek, kiek tuo metu turėjo pinigų. Remiantis turima patirtimi galima manyti: turės - parems, neturės - nerems." 

"Ne taip svarbu, ar įmonė vadinsis socialine ar nesivadins, - sako UAB "Liregus" direktorius L. Kirkilovskis, - svarbiau yra tai, ar sunkiausią negalią turintys žmonės ir ateityje galės tikėtis valstybės paramos. Naujame Užimtumo įstatymo projekte kalbama apie neįgaliųjų darbo vietoms palaikyti skiriamas subsidijas, bet jos gerokai mažesnės nei buvusios iki šiol. Numatomos kelios subsidijų rūšys. Jau dabar aišku, kad kai kuriomis jų - subsidija kurui vežant neįgaliuosius į darbą, subsidija administravimo išlaidoms ir dar keletu kitų - praktiškai niekas nesinaudos, o jeigu pasinaudos, tai tik vienas kitas darbdavys." 

Atskiri Seimo nariai, diskusijose dėl naujojo įstatymo dalyvaujantys neįgaliųjų organizacijų atstovai birželio viduryje reiškė nuomonę, kad, tikriausiai, toks, koks yra parengtas, artimiausiu metu nebus priimtas ir šis - naujasis Užimtumo įstatymas. Tačiau kaip bus ir kaip nebus, tai jau spėlionės ir būrimas iš kavos tirščių. Vienoks ar kitoks įstatymas turės būti priimtas, nes trauktis atgal jau per vėlu, per toli nueita, o tada sulauksime kvalifikuoto jo komentaro.