TRUMPAI

 

 


GALĖTŲ BŪTI GERIAU 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės išlaidos socialinei apsaugai 2015 metais buvo vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Apie tai paskelbė Europos Sąjungos statistikos tarnyba. Tais metais Lietuva šiai sričiai skyrė 11,1 proc. bendrojo vidaus produkto. Esame antri nuo galo. Mus lenkia tik airiai. Sąjungos vidurkis yra 19,2 proc. 

 

RUOŠIANTIS ŠACHMATŲ OLIMPIADAI 

Vasario 7–12 dieną Kaune įvyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių šachmatų čempionato finalas. Jame dalyvavo dešimt sportininkų. Čempiono titulą iškovojo kaunietis Gintaras Grybas. Antrasis – vilnietis Anatolijus Novikovas, trečiasis – taip pat vilnietis Anatolijus Kuvšinovas. 

Birželio mėnesį Makedonijoje įvyks Pasaulio brailio šachmatų olimpiada. Joje rengiasi dalyvauti ir Lietuvos šachmatininkų rinktinė. 

 

DIDESNĖ VALSTYBĖS PARAMA 

Vasario 22 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė posėdyje nusprendė parolimpinių ir olimpinių kurčiųjų žaidynių pirmosios vietos laimėtojams mokėti pirmojo laipsnio, užėmusiems antrąją ir trečiąją vietas – antrojo laipsnio valstybines pensijas. 

Iki šiol sveikų ir negalią turinčių sportininkų pasiekimai olimpiadose buvo vertinami nevienodai, jiems buvo mokamos skirtingų laipsnių valstybinės pensijos. Parolimpinių ir olimpinių kurčiųjų žaidynių pirmosios vietos laimėtojams buvo mokamos antrojo laipsnio valstybinės pensijos, antrąją ir trečiąją vietas užėmusiems sportininkams valstybinės pensijos nemokėtos. 

Preliminariais skaičiavimais, šioms sportininkų pensijoms valstybės biudžete turės atsirasti apie 130 tūkst. eurų. Siūloma įstatymo nuostata įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 dienos. Jai dar turi pritarti Seimas. 

 

ŠVENTĖ SU SVEČIAIS 

Vasario 16 – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras pakvietė į tarptautinę šokio ir muzikos šventę. Šventėje dalyvavo LR Seimo nario Algio Strelčiūno padėjėja Gitana Kepalaitė ir sostinės Vilkpėdės seniūnas Mindaugas Kuncaitis. 

Šventę pradėjo svečiai iš Latvijos – Daugpilio kultūros centro šokių kolektyvas "Atbalss". Renginį tęsė Utenos mokytojų tautinių šokių kolektyvas "Livendra" bei Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro liaudiškos muzikos kapela "Iškepuris". Šeimininkams atstovavo tautinių šokių kolektyvas "Šimtažiedis" ir kanklių ansamblis "Kamanės". 

 

APIE BRAILIO RAŠTĄ 

Vasario 21 dieną LASS respublikiniame centre įvyko brailio rašto žinovų darbo grupės posėdis. 

Ši grupė suburta 2014 metų pabaigoje. Į ją susibūrę didžiausią patirtį turinčių brailio literatūros leidėjų, šio rašto mokytojų bei vartotojų atstovai. Darbo grupės tikslas – užtikrinti brailio rašto leidybos ir vartojimo kultūrą, siekti visiems leidėjams vienodų standartų. 

LR švietimo ir mokslo ministerija yra patvirtinusi lietuvišką, visoms mokymo įstaigoms ir leidėjams privalomą brailio rašto abėcėlę, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – du aštuonių taškų brailio sistemos variantus (literatūrinį ir techninį), pati LASS – skyrybos ir kitų dažniau pasitaikančių ženklų rašybą. Kol kas niekur oficialiai nepatvirtinti matematikos, fizikos, chemijos ir kai kurie kiti tiksliuosiuose moksluose naudojami ženklai.  

Ekspertų darbo grupės narys Vidmantas Stalgys informavo, kad Lietuvoje yra išleistas šių ženklų žinynas, yra nusistovėjusi jų naudojimo tradicija, tačiau šių ženklų nėra patvirtinusi ir įteisinusi jokia valstybinė institucija. 

Nuspręsta dar kartą peržiūrėti Lietuvoje naudojamus matematikos ir kitus tiksliųjų mokslų ženklus bei teikti juos tvirtinti Švietimo ir mokslo ministerijai. 

Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovas Juozas Valentukevičius darbo grupės narius supažindino su Lietuvos standartizacijos departamente esančiais tarptautiniais (ISO) brailio rašto standartais, jų įsigijimo ir naudojimo tvarka. Iš viso šiuo metu šiame departamente saugoma 17 su brailio raštu susijusių standartų. Didesnė jų dalis yra skirta brailio rašto priemonių gamintojams, o ne brailio rašto vartotojams. 

Darbo grupė priėjo prie išvados: reikalinga institucija, nuolat stebinti brailio rašto situaciją Lietuvoje. 

 

RAŠĖME DIKTANTĄ 

Vasario 24 dieną buvo rašomas Nacionalinis diktantas. Lietuvos aklųjų bibliotekoje jis rašytas brailio raštu. Diktantą rašė aštuoni aklieji ir silpnaregiai. Dalyvių buvo mažiau nei įprasta, nes diktantas rašytas darbo metu. Jame galėjo dalyvauti tik tie, kurie susitarė su darbdaviais. Patikrinus darbus organizatoriai geriausiai parašiusiu pripažino Mantą Brazauskį. 

 

PRIZININKAI TARP VOKIEČIŲ 

Vasario 25 dieną Heidelberge (Vokietija) įvyko Vokietijos atviras dziudo čempionatas. Jame Lietuvai atstovavo Osvaldas Bareikis ir Monika Aželionytė. Svorio kategorijoje iki 73 kg O. Bareikis iškovojo trečiąją vietą. M. Aželionytė tarp jaunųjų sportininkių iškovojo pirmąją vietą. Suaugusiųjų čempionate svorio kategorijoje iki 52 kg ji iškovojo trečiąją vietą. 

 

REKORDAI 

Kovo 2–4 dieną Kaune įvyko Lietuvos plaukimo žiemos pirmenybės. Jose Lietuvos aklųjų sporto federacijai atstovavo plaukikai Edgaras Matakas ir Mindaugas Dvylaitis. E. Matakas varžybose pagerino vieną, o M. Dvylaitis – du Lietuvos neregių plaukimo rekordus. 

 

VILNIAUS RAJONO PEDAGOGAMS 

Kovo 2 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko pasidalijimo patirtimi ir kvalifikacijos kėlimo seminaras "Mano pasaulis – galiu matyti, girdėti ir eiti kartu su visais". 

Trečioji seminaro dalis – "Nematomos spalvos galia" – skirta neregystei. Mintimis apie nematančio žmogaus pasaulį, asmenine patirtimi dalijosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Lietuvos aklųjų bibliotekos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro darbuotojai, neregiai Irma Jokštytė ir Alvydas Valenta. Seminaro dalyviams, kurių dauguma – socialiniai pedagogai, pasiūlyta užsidėjus tamsius akinius pabandyti suprasti, kaip pasaulis pasikeičia netekus regos. Išsamiai pristatytos garsinės ir taktilinės knygos. 

 

VARŽYTIS PAS KAIMYNUS 

Kovo 10–11 dieną Minske įvyko atvirasis Baltarusijos regos, judėjimo negalią turinčių žmonių plaukimo čempionatas. Jame dalyvavo sportininkai iš šešių šalių. Tarp jų buvo ir Lietuvos aklųjų sporto federacijos plaukikų komanda. Lietuvai atstovavo plaukikai iš Vilniaus ir Kauno sporto klubų. 

Čempionate itin gerai plaukė du stipriausi Lietuvos aklieji plaukikai – Edgaras Matakas, kuris pagerino tris Lietuvos neregių rekordus, ir Mindaugas Dvylaitis, kuris pagerino du rekordus. Gluosnė Norkutė ir Marius Skripkaitis pagerino po vieną rekordą. 

 

PAŽINTIS SU NEREGIAIS 

LASS Molėtų rajono filialo nariai ir socialinė darbuotoja Inga Marcinkevičienė jau antri metai lanko Molėtų pradinės mokyklos trečiokus. Šiais metais moksleiviai dėl jų gausos buvo suskirstyti į dvi grupes. Vaikai svečių klausinėjo, kaip gyvena nematantis žmogus. Originaliausiu klausimu pripažintas šis: ar gali aklasis turėti anūkų? Be dėmesio neliko techninės pagalbos priemonės. Moksleiviai išbandė didinamuosius stiklus, kalbantį kompiuterį, svarstykles, termometrą. Kai kurie vaikai užsimerkę pabandė ieškoti kelio su baltąja lazdele. Susitikime dalyvavo ir LASS Molėtų rajono filialo kaimo kapela. Filialo nariai tikisi, kad panašų renginį jie surengs ir 2018 metų trečiokams. 

 

RINKTINĖ TURI TRENERĮ 

Lietuvos golbolo rinktinė po iškovotų aukso medalių Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse buvo likusi be trenerio. Šešiolika metų golbolui atidavęs rinktinės treneris Karolis Levickis postą paliko norėdamas atkreipti dėmesį į blogą šios sporto šakos finansavimą. 

Surasti rinktinei gerą naują trenerį – sunkus uždavinys. Tačiau jis išspręstas. Lietuvos golbolo rinktinei vadovauja Vilniaus pedagoginio universiteto trečiojo kurso studentas Šarūnas Jukna. Belieka tikėtis, kad naujasis treneris komandą nuves į naujas pergales. 

 

DAUGIAU SAVARANKIŠKUMO 

"OrCam MyEye" – nauja išmani regos techninės pagalbos priemonė. Ji bet kokį tekstą gali perskaityti balsu, o paspaudus specialų mygtuką – atpažinti žmonių veidus. Nuo 2015 m. pabaigos šia išmania kamera naudojasi daugiau kaip tūkstantis pasaulio aklųjų ir silpnaregių. 2010 m. ją sukūrė Izraelio kompiuterijos mokslo profesorius Amnonas Šašuas. Prie akinių rėmelio tvirtinamame prietaise įtaisyta mažytė filmavimo kamera. Jos galas atsuktas į ausį. Kompiuterinis balsas "kalba" akinių nešiotojui apie tai, ką filmuoja kamera. Jei neregys ją nukreipia į popieriaus lapą, įtaisas garsiai perskaito tekstą. 

"OrCam" filmavimo kamera ir mažytis garsiakalbis sujungti su vaizdo apdorojimo mechanizmu, kuris telpa kišenėje. Prietaisas turi tik tris mygtukus: įjungimo–išjungimo, garso reguliavimo ir teksto skaitymo balsu įjungimo. 

Su "OrCam" prietaisu galima skaityti bet kokį tekstą, išspausdintą ant bet kokio paviršiaus: laikraščius, knygas, tekstą kompiuterio ekrane, valgiaraščius, etiketes ant produktų, kelio ženklus ir iškabas. 

"OrCam" prietaisai yra dviejų modelių. Su "OrCam MyReader" galima skaityti tekstą. "OrCam MyEye" turi ir "MyReader" savybes. Be to, jis dar gali atpažinti atmintin įkeltus ir išsaugotus veidus. Kai sutinkamas duomenų bazėje esantis žmogus, prietaisas informuoja. Taip pat "MyEye" gali atpažinti prekes, kreditines korteles. Bet, kaip minėta, jos turi būti išsaugotos prietaiso atmintyje. 

Smalsu, kiekgi šis prietaisas kainuoja? Nenustebkite, bet "OrCam MyReader" kaina – "tik" 1600, o "OrCam MyEye" – 2200 svarų sterlingų. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]