DRAUGE SU BENDRUOMENE

Alvydas VALENTA

PRIENAI, PURIENOS IR LASS FILIALAS

Apie Prienus girdime rašant ar kalbant ne taip jau dažnai ir žinome ne itin daug: rajono centras Nemuno kilpų regioniniame parke, na, dar krepšinio komanda, sklandytuvai ar kažkokie sportiniai lėktuvai... Daugiau lyg ir nieko ypatinga. 

LASS Prienų rajono filialas vienija 80 narių. Nuo 2007 metų jam vadovauja kaunietė, daugeliui aklųjų gerai žinoma šachmatininkė Irena Karsokaitė. Tiesa, kasdieninis pirmininkės, beje, ir socialinės darbuotojos, darbas su šachmatais maža ką turi bendra, bet per daugelį dešimtmečių įgyta ištvermė, kovingumas, energija praverčia ir čia. Jau penkeri metai, kai filialas ir jo vadovė glaudžiasi nedideliame kabinete Prienų švietimo centre. Nors patalpos ankštokos, tačiau esant būtinybei galima pasinaudoti ir erdvesniu kabinetu, o pačios centro darbuotojos savanoriauja filialo veikloje, padeda spręsti iškilusias problemas. Apskritai, anot I. Karsokaitės, santykiai su daugeliu Prienuose veikiančių įstaigų nuoširdūs ir draugiški: nuolat bendraujama ir bendradarbiaujama su Prienų paslaugų centru, kultūros centru, globos namais, kuriuose gyvena keletas filialo narių. Filialas nuolat bendrauja su Maisto banku, du kartus iš jo gauna produktų ir dalija vargingiausiai gyvenantiems žmonėms. Kad pirmininkė neperdeda, galime įsitikinti ir skaitydami rajono spaudoje skelbiamus straipsnius apie filialo veiklą. Juose gražiai atsiliepiama tiek apie patį filialą, tiek apie jo vadovę. Priminsime, kad 2014 m. socialdemokratų partijos skyriaus pasiūlymu I. Karsokaitė nominuota Prienų "Metų moters" titulu. 

Daugiau nei keturi penktadaliai LASS Prienų filialo narių yra pensinio amžiaus, daugeliui nustatyti dideli specialieji poreikiai. Beveik penktadalis narių - darbingo amžiaus, tačiau turinčius darbą galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų: "Du stovi darbo biržoje, - vardija pirmininkė, - viena moteris dirba Jiezne, mokykloje, vienai merginai pasiūlytas sezoninis darbas bendrovėje, prižiūrinčioje kapus, kita mergina, baigusi mokslus Vilniuje, neseniai uždarbiauti išvyko į Angliją." 

Filiale yra ir jaunų žmonių, bet dažniausiai jie gyvena su tėvais, jų prižiūrimi ir globojami. Su nedidelėmis išimtimis tokie žmonės nėra linkę nei mokytis toliau, nei apskritai iš namų kur nors toliau išjudėti. Matyt, yra ir bus žmonių, - nusprendžiame su pirmininke,- kuriuos aktyvink neaktyvinęs, siūlyk jiems bet kokią naują veiklą nesiūlęs, vis tiek gyvens ramioje, saugioje aplinkoje su artimaisiais, jų saugomi ir globojami. Kad ir kaip vertinsi, tokių žmonių visada atsiras ir jiems visada reiks kito žmogaus pagalbos. Tas kitas dažniausiai bus tėvai, kiti artimieji, tačiau nebūtinai. Filialo vadovas, socialinis darbuotojas taip pat gali padėti, suteikti tam tikrą informaciją, kurią be jo vargu ar kas rajone galėtų suteikti. Negalima pamiršti ir to, kad daugelis, mūsų akimis žiūrint, neaktyvių žmonių be regėjimo dažnai turi dar ir kitų negalių. 

Antra vertus, gerokai apsiriktume matydami vien ramiąją ar greičiau pasyviąją filialo ir jo žmonių gyvenimo pusę. Filialo nariai dainuoja, skaito garsines ir brailio knygas, domisi informacinėmis technologijomis. "Esame turbūt vienas labiausiai skaitančių filialų Lietuvoje, - sako I. Karsokaitė, - turime penkis nuolatinius brailio rašto skaitytojus. Rodos, tai nėra daug, tačiau turint galvoje, kad išmokti brailio raštą nėra sunku, bet įgusti gerai juo skaityti - nelengva, tai nemažai. Iš viso brailio ir garsines knygas nuolat skaito apie 20 proc. filialo narių." 

Praėjusiais metais 2 filialo nariai dalyvavo palaikomosios reabilitacijos programoje Palangoje "Baltijos" sanatorijoje, o vienas - tai Aidas Revinskas - dvi savaites vykusiame mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo projekte. Į savo rajoną gyventi neseniai sugrįžo informacinių technologijų entuziastas Tadas Matusevičius, kuriam gerai paklūsta ir kompiuteris, ir liečiamasis telefonas, ir brailio eilutė. Tadas ne tik nemato, bet ir negirdi, todėl šiuolaikinės elektroninės technologijos jam dažnai yra vienintelė galimybė bendrauti su pasauliu ir šia galimybe jis puikiai naudojasi! Vyresniame amžiuje apakęs Albinas Cibulskas savarankiškai mokosi anglų kalbos ir... apgailestauja, kad lietuviškai brailio raštu knygų, iš kurių galėtų mokytis, yra labai mažai. Prienuose gyvena visoje Lietuvoje žinoma tautodailininkė Lilija Keršienė. Šiais metais L. Keršienė minės garbingą 85-ąjį gimtadienį, tačiau net ir jis nepajėgia nuslopinti šios moters kūrybinės prigimties. 

LASS Prienų filialo pasididžiavimas - vokalinis ansamblis "Puriena". 2014 m. ansamblis minėjo keturiasdešimties metų veiklos sukaktį, tačiau nesuklysime sakydami, kad visuomenei kolektyvas tapo matomas ir girdimas tada, kai 2008 m. jam pradėjo vadovauti dainininkė Ona Matusevičiūtė. "Puriena" yra žinoma ne tik rajone, - sako I. Karsokaitė, - ypač pastebimi tapome po 2015 metais vykusių "Chorų karų". Ansamblyje dainuoja 12 žmonių, 5 repetuoti atvažiuoja iš kaimų." 

"Puriena" kasmet dalyvauja rajone organizuojamame Partizanų dainos konkurse, romansų vakaruose "Ilgesio dainos", regionams skirtoje šventėje "Oi, būdavo būdavo". Maždaug prieš penkerius metus užsimezgė "Purienos" draugystė su Lenkijos lietuviais: iš pradžių tik su Suvalkų aklaisiais, o dabar jau ir su Suvalkų lietuvių bendruomene, taip pat - su Žagarių lietuvių bendruomene. Praėjusiais metais ansamblis dalyvavo Žagariuose vykusioje žirgų šventėje. Šiais metais į svečius turėtų atvažiuoti bičiuliai iš Lenkijos. 

Kaip ir visi LASS filialai, taip ir Prienų rajono filialas vykdo socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimo bendruomenėje projektą. Apie projektą filialo vadovė negali pasakyti nieko bloga - reikalingas, bet ta būtinybė už kiekvieną menką nieką prašyti žmogaus pasirašyti atrodo labai jau keistai. I. Karsokaitė: "Nebūna dienos, kad nereikėtų vieno dviejų parašų. Suprasčiau, jeigu reikėtų pasirašyti kartą per mėnesį, bet ne kasdien." 

Techninių pagalbos priemonių aprūpinimo tvarka žmonės patenkinti: filialo vadovė parašo prašymą, žmogus pasirašo, tada nuveža į Kauną ir parveža priemonę, pamoko, kaip naudotis. LASS filialą žmonės, kuriems jo reikia, susiranda patys išgirdę, kad čia bendraujama, vyksta veikla, yra ansamblis. 

Su pirmininke svarstome, kaip būtų galima dar labiau suaktyvinti filialo veiklą. "Projektuose, kurie vyksta toli nuo namų, žmonės kažin ar dalyvaus, - svarsto I. Karsokaitė, - kai kam jau tampa problema nuvykti į Kauną, iki kurio vos 40 kilometrų. Jeigu LASS vykdomi projektai ir kita veikla būtų labiau orientuojama į rajonus, tada galima tikėtis aktyvesnio ir pačių filialo narių dalyvavimo."