VIRŠELIS

 

J. ČERMAK. VESTUVĖS JUODKALNIJOJE


J. ČERMAK. VESTUVĖS JUODKALNIJOJE. Parašas po iliustracija

XIX a. čekų dailininkas Jaroslavas Čermakas (1830-1878) žinomas kaip realistinių, istorinių paveikslų tapytojas. Gimė Prahoje. Dalį vaikystės dėl klubo traumos praleido gulėdamas lovoje. Vienas iš prieinamų ir mėgstamų užsiėmimų buvo piešimas. Šeima nebuvo abejinga menui. Jaroslavas tapybos mokėsi Prahos meno akademijoje, vėliau studijas tęsė Antverpene. 1852 metais apsigyveno Paryžiuje. Keliavo po Europą, dažnai lankėsi tėviškėje ir kaimyninėje, tuo metu su turkais kovojančioje Juodkalnijoje. 1862 metais Jaroslavas net pats dalyvavo Cetinje mūšyje - kovojama buvo su Osmanų kariuomene. Už parodytą drąsą šiame mūšyje buvo apdovanotas medaliu. Viena iš Juodkalnijos Podgoricos miesto gatvių pavadinta jo vardu. 

Dailininkas buvo puikus portretistas. Jis mėgo tapyti Juodkalnijos ir Hercegovinos žmones, šių šalių mitologinius ir istorinius epizodus. 

Paveiksle "Vestuvės Juodkalnijoje" tapytojas pavaizdavo atokioje kalnų vietoje įsikūrusią sodybą. Siaura gatvelė lyg įrėminta iš vienos pusės molinės sodybos tvoros, iš kitos - akmeninio užtvaro, saugančio važiuotus ir pėsčiuosius nuo čia pat prasidedančio skardžio. Tolumoje, ant kalnų, boluoja miesto statiniai su bažnyčios bokštu. Tuoj už sodybos driekiasi kalnai su vieninteliu vos įžiūrimu siauru keliu. Dailininkas paveikslo kompozicijos centre pavaizdavo juodkalnietį jaunikį su prie jo prigludusia, tautiniais drabužiais pasipuošusia jaunąja - abu ant šuoliuojančio ristūno žirgo. Jaunųjų porą lydi šešeto ginkluotų raitelių palyda. Iš trijų raitelių pakeltose rankose laikomų pistoletų vamzdžių boluoja pilkšvi dūmeliai. Jaunikis jau prijojo prie aukšta tinkuota tvora aptvertos sodybos atvertų, lapų ir gėlių girlianda papuoštų vartų, už kurių smalsiai žvelgia dvi merginos. Ant tvoros prie vartų sėdintis vyriškis taip pat pyškina pistoletu. Taip kalniečiai išreiškia savo džiaugsmą. Paveikslo pirmojo plano dešiniajame kampe šalia vartų, pasitiesęs mažą margaspalvį kilimėlį, sėdi senas neregys su smuiku ant kelių. Šalia aklojo, prisispaudusi prie tvoros, stovi nedidukė mergaitė - muzikanto palydovė. Vargu, ar juodu pastebės smarkiai lekiantys raiteliai, abejotina, ar jie bus pakviesti į vestuvių vaišes. Tokių abejonių esama menotyrininkų svarstymuose apie šį paveikslą. Buvo žavimasi paveiksle perteikta dinamika, įspūdingai pavaizduotais šuoliuojančiais žirgais, perteikta euforija ir nė žodžio - apie neregį muzikantą. 

 

Vytautas GUDONIS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]