PROJEKTAI

Viktorija DARGUŽYTĖ

"ŠUO - GERIAUSIAS NEREGIO DRAUGAS"


Bendravimas su šunimis"Šuniui nusispjauti į gražias mašinas, pinigus, didelius namus. Šuniui vis vien, ar tu esi turtingas ar vargšas, protingas ar kvailas. Atiduok jam savo širdį ir jis tau atiduos savąją." (Dž.Groganas). 

Šuo - ne tik žmogaus sargas, bet ir bendražygis - draugas. Turbūt daugumai šie gyvūnai asocijuojasi su gerais įspūdžiais, jaukumu. Dėl savo mobilumo ir noro bendrauti su žmonėmis bei paklusnumo šunys tampa nepakeičiamais pagalbininkais. Nors regėjimo negalią turintiems asmenims labai gelbsti įvairūs elektroniniai prietaisai, techninės pagalbos priemonės, svarbų vaidmenį neregio gyvenime atlieka šunys vedliai. Šunį vedlį turintis neregys tampa savarankiškesnis, ne toks priklausomas nuo kitų. Vakarų Europoje populiarūs aklųjų pagalbininkai šunys vedliai, kaimyninėse šalyse jie taip pat ruošiami: Latvijoje parengta 20 šunų vedlių neregiams, Estijoje - 35. Lietuvoje šunys vedliai neruošiami. Tačiau Lietuvoje vis didesnio dėmesio sulaukia terapija su gyvūnais, ypač kaniterapija. Šios terapijos pagrindas yra asmens kontaktas su terapiniu šunimi - tai leidžia sukurti ypatingą ryšį tarp jų abiejų. Lietuvoje kaniterapija žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jos laimėjimai nenuginčijami. Ši gyvūnų terapija neišgydo ligų, tačiau padeda reabilitacijos metu pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti asmens pažinimo bei socialinius įgūdžius, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi naudojant tam tikras specialiai parengtų šunų savybes. 

Besidomint, kuo šunys gali būti naudingi negalią turintiems žmonėms, kilo idėja parengti projektą "Šuo - geriausias neregio draugas". 

Pavasarį projektą pradėjome nuo susitikimo su terapiniais šunimis. Daugiau sužinojome apie kaniterapiją, šuns parengimą šiam darbui. Iš viso turėjome 10 užsiėmimų, kuriuose susidraugavome su kaniterapeutėmis Alva Surviliene ir Loreta Jurkuviene bei jų augintinėmis (terapiniais šunimis) - berno zenenhundo veislės Lota ir kokerspaniele Kleopatra. Projekte dalyvavę žmonės taip pat galėjo užsiimti ir kita glaudžiai su kaniterapija susijusia veikla: pavyzdžiui, apvelti muilo gabalėlį su šuns ir avies vilnos karšiniu ir jį dekoruoti. Iš šalies gal pasirodys, kad toks užsiėmimas keistas ir nepraktiškas, neracionalus - muilas ir šuns vilna. Iš tikrųjų yra kitaip: toks vilna apveltas muilo gabalėlis yra puikus suvenyras, o, be to, jį galima naudoti ir asmens higienai: sušlapintas muilas pradeda putoti, o baigus naudoti - išdžiūsta ir vėl tampa panašus į "šuniuką". Iš miltų, druskos ir klijų mišinio žmonės lipdė įvairias figūras. Kai kuriems pavyko pasigaminti kaulo ar šuns formas primenančių žvakidžių. 

Vienas iš klaipėdiečių vykdyto projekto tikslų buvo susipažinti su šunimis vedliais ir šiai tarnybai juos ruošiančiais žmonėmis. Todėl 50 klaipėdiečių grupė vyko į Rygą, kur savo darbo patirtimi apie šunų vedlių parengimą bei priežiūrą dalijosi kinologė Zaiga Klavina bei keletas šunų šeimininkų. Po susitikimo su šunimis vedliais tokį pagalbininką savo namuose panoro turėti ne vienas neregys. Kelionėje LASS Klaipėdos miesto ir rajono filialų nariai taip pat turėjo galimybę susipažinti su Rygos senamiesčiu. Pasak projekte dalyvavusių neregių, žmonės nespėjo pajusti, kaip atėjo ruduo ir projektas baigėsi, reikia nenoromis atsisveikinti su jau draugais tapusiais terapiniais šunimis. 

Pasiteiravę, kokia buvo neregiams, dalyvavusiems šiame projekte, nauda, sulaukėme vieno atsakymo: "Bendravimas tiek su terapiniais šunimis, tiek su šunimis vedliais suteikė daug įdomios ir naudingos informacijos ir, žinoma, gerų emocijų." Tiesioginis kontaktas su šunimis, galimybė paliesti, paglostyti, prisiglausti be baimės veikė raminamai, mažino įtampą. Projekte dalyvavę asmenys įgijo daugiau pasitikėjimo savimi, pagerėjo pažintiniai, socialiniai, bendravimo įgūdžiai. 

Meilūs buvo prisiglaudimai prie mažosios Kleo ir atsargūs, tačiau kartu ir šilti apkabinimai, prisilietimai prie didelės Lotos, kuri savo ūgiu prilygsta dižiuliam pliušiniam žaislui. Ak, tos šypsenos neregių veiduose, tas nuoširdus juokas, kai šuo palaižo rankas! Kai pamatai, kaip keičiasi žmogus, bendraudamas su terapiniais šunimis, supranti, kad to ir reikėjo. Reikėjo, kad kažkas padėtų bent trumpai pamiršti kasdienius rūpesčius. O šuo juk ir sutvertas būti šalia žmogaus, padėti jam, palaikyti kompaniją bei dovanoti neatlygintiną draugystę. Tikimės, kad ši draugystė nenutrūks ir kad toliau bendradarbiausime. 

Projektą "Šuo - geriausiais žmogaus draugas" finansavo LASS respublikinis socialinis fondas bei VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centras. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]